„Grybauja“ tik „Akropolyje“
Šiaulių „Endemik“ klinikos vadovė Eivyda Balkienė pasakoja apie pacientę, kuriai jos vadovaujamoje įstaigoje buvo atliekami tyrimai dėl erkių platinamų ligų. Moteris aptiko įsisiurbusią erkę ir sunerimusi nuskubėjo tikrintis, ar ši nėra užkrėsta pavojingomis ligomis. Atrodo, įprasta istorija, jei ne viena aplinkybė.
„Pradėjus klausinėti, kada ir kokiame miške ji buvo, kartu buvęs moters vyras pajuokavo, kad jo žmona miške nesilanko, o „grybus“ renka tik „Akropolyje“. Pradėjus aiškintis aplinkybes, paaiškėjo, kad erkę iš miško greičiausiai parvežė jis“, – pasakojo specialistė.
Vyras yra aistringas medžiotojas, o erkė ant žmonos kūno atsirado po jo savaitgalio išvykos į mišką. Kaip spėja E. Balkienė, greičiausiai erkė atkeliavo ant jo drabužių nepastebėta ir naktį lovoje nuo vyro kūno perlipo ant žmonos ir įsisiurbė. Moters tyrimo rezultatai dėl ligų buvo neigiami, bet, pasak specialistės, tokioje situacijoje užmirštamas vienas dalykas.
„Dažnai kalbame apie pražūtingus erkinio encefalito padarinius organizmui, tačiau užmirštamas psichologinis aspektas – kol dvi savaites laukiama tyrimo rezultatų, gyvenimo kokybė labai krenta. Pacientas nuolat nerimauja, ar erkė buvo užkrėsta ar ne, ar jis neserga – tokia situacija veikia ne tik jį patį, bet ir jo artimuosius, šeimos narius. Pasiskiepijus išvengiama nemalonių potyrių“, – nurodo „Endemik“ klinikos vadovė.
Prie namų gali atsirasti pavojingų ligų židinys
Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) Epidemiologinės priežiūros skyriaus medicinos entomologė dr. Milda Žygutienė sako, kad jei bus tinkamos sąlygos, iš natūralios aplinkos į namus parsinešta erkė gali būti aktyvi ilgą laiką.
„Jei nebus karšta ir sausa, tuomet erkė ilgą laiką gali būti aktyvi. Ji kūnu ropoja iki valandos, kol randa tinkamą vietą įsisiurbimui. Jei yra karšta ir sausa, tuomet erkė arba žūva, arba greičiau įsisiurbia į odą“, – sako entomologė.
Šiaulių „Endemik“ klinikos vadovė E. Balkienė nurodo, kad erkė auką aptinka pagal šilumą, o siurbiasi ten, kur yra švelniausiai kūno vieta ir ploniausia oda. Pavojingiausios yra pirmametės erkės, vadinamosios nimfos – jos būna mažos, todėl gali būti visiškai nepastebimos ant drabužių ar kūno.
Erkės platina erkinį encefalitą ir Laimo ligą. Erkinis encefalitas yra pavojinga virusinė nervų sistemos liga, kuri pažeidžia centrinę nervų sistemą. Kas trečias žmogus, persirgęs erkiniu encefalitu, skundžiasi liekamaisiais reiškiniais – dėmesio, psichikos, miego sutrikimais, galvos skausmu, galūnių paralyžiumi ir kt. Dalis ligos atvejų baigiasi ir mirtimi. Veiksminga erkinio encefalito profilaktikos priemonė yra skiepai, jų efektyvumas siekia 99 proc. Pradėti skiepytis patartina pavasarį, kol dar nėra prasidėjęs erkių aktyvumas.
Tuo tarpu nuo Laimo ligos skiepų nėra. Laimo liga pavojinga tuo, kad negydoma ji pažeidžia įvairius organus bei gyvybines žmogaus sistemas: prasideda neurologiniai ir širdies sistemos sutrikimai, pacientai gali skųstis nuovargiu, miego sutrikimais, svaiguliu, daliniu kūno dalių paralyžiumi, sąnarių skausmais.
Užkrėtimas vyksta, kuomet įsisiurbusi erkė į žmogaus organizmą suleidžia savo seilių. „Pasimaitinusi erkė nukrenta. Jei ji tai padaro bute, tai žūva, tačiau jei nukris prie namų esančioje pievutėje, tai ji gali padėti kiaušinėlius ir susilaukti palikuonių – taip erkių židinys gali atsirasti prie pat namų“, – perspėja dr. M. Žygutienė.
Informacinis partneris – sveikatos priežiūros bendrovė „GlaxoSmithKline Lietuva“.
Daugiau informacijos apie ligų profilaktiką rasite www.stoperkes.lt
LT/ENC/0017/17, paruošta 2017 05
