Baltijos šalys siekia, kad kiekvienoje iš jų būtų dislokuota po brigadą – maždaug 5 tūkst. – sąjungininkų karių.
Tam rengiamasi įvairiais lygiais – politikai ir diplomatai siekia tikslo įtvirtinimo bendruose dokumentuose, o kariuomenė ruošia infrastruktūrą sąjungininkų priėmimui.
Procesas gali užtrukti metus ar dar ilgiau. Šiame etape iki NATO viršūnių susitikimo birželio pabaigoje siekiama gauti kuo tvirtesnį politinį įsipareigojimą.
Pirmasis Baltijos šalių tikslas – kad dokumentuose būtų įtvirtintas žodis „brigada“, antrasis – kad ji būtų vertinama ne kaip abstrakti galimybė, o kaip aiškus tikslas.
Kompromisą atspindintis NATO karinio komiteto sprendimas numato, kad sąjungininkų buvimas gali būti plečiamas iki brigados dydžio. Viešai šie dokumentai nėra skelbiami.
Rytų Europos studijų centro direktorius politologas Linas Kojala sako, kad jei tokia nuostata atsidurtų galutiniuose viršūnių susitikimo sprendimuose, tai būtų rimtas pasiekimas Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims.
„Jis sudarytų prielaidas regione reikšmingai padidinti Aljanso pajėgų skaičių, tuo sustiprinant praktinius gynybinius pajėgumus. Kiek žinoma, diskusijos dėl tokių terminų kaip brigada nėra lengvos NATO viduje, nes vertinimai dėl realaus grėsmės NATO rytinio sparno šalims lygio, deramo atsako bei konkrečių pajėgumų perkėlimo skyrėsi“, – 15min sakė L.Kojala.
Pasak jo, bus svarbu ne tik pajėgų kiekybė, bet ir kiti parametrai, tokie kaip karinė technika, jos dislokavimo terminai bei pobūdis.
„Bet galiausiai, panašu, NATO artėja konsensuso link“, – teigė L.Kojala.
Nuo 2017 metų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra dislokuota po batalioną – maždaug tūkstantį – sąjungininkų karių.
Lietuvoje už batalioną atsakingi vokiečiai, Latvijoje – kanadiečiai, Estijoje – britai. Tos pačios šalys turėtų atsakomybę rūpintis ir brigadų įkūrimu.
Vienos brigados dislokavimas rotaciniu pagrindu reiškia, kad tam turi būti parengtos bent trys brigados.
Apie karių dislokavimo ateitį šią savaitę Lietuvoje su šalies vadovais turėtų kalbėtis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
Pajėgumų klausimas daugiausia galvos skausmo kelia latviams, nes Kanados pajėgumai yra riboti.
Atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas sako, kad brigados dislokavimas būtų didelis kokybinis ir kiekybinis šuolis, lyginant su batalionu.
„Brigada gali susidėti iš mažiausiai trijų, dažniau 4-7 batalionų, ir turi papildomus pajėgumus – paprastai būna štabo ryšių kuopa, papildomi žvalgybos, inžinierių, logistiniai pajėgumai, taip pat elektroninės kovos priemonės – tai apima visą spektrą sausumos pajėgų“, – 15min pirmadienį sakė G.Bagdonas.
Atsargos karininko vertinimu, brigados dislokavimas visam regionui būtų svarbus tiek atgrasymo, tiek gynybos prasme, o ruošiant infrastruktūrą brigados priėmimui turėtų dalyvauti visos institucijos, ne vien krašto apsaugos sistema.
„Ukraina mums, latviams ir estams suteikia kažkiek laiko stiprinti mūsų regiono gynybą. Reikia padaryti viską, kad Rusija, kai vėl sustiprės po karo Ukrainoje, net negalvotų pradėti agresiją prieš mus ir NATO“, – teigė G.Bagdonas.
Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas vertina, kad aljanso kariniuose patarimuose „brigados Baltijos šalyse jau tampa ne siekiamybe, o realia idėja“.
„Priešakinės gynybos principas mums yra gyvybiškai svarbus. Tai Rusijos atgrasymo politikos pamatas. Mes kitaip nei Ukraina neturime strateginio gylio, todėl turime pereiti nuo doktrinos atgrasymas per nubaudimą link atgrasymo per paneigimą, kai NATO karinės pajėgos jau būtų pajėgios kautis iš karto ant linijos“, – feisbuke pirmadienį rašė L.Kasčiūnas.
