S.Skvernelis tikino, kad problemą dėl gyvūnų ketinama spręsti iš esmės.
„Tokie pūliniai vienas kitas pratrūkdavo šalyje, ypatingai kalbant apie smurto gyvūnų atžvilgiu klausimus. Bet mes matome problemą sisteminę. Ir vėl reikia, matyt, grįžti prie tų vadinamų išmetamų gyvūnų, ne tik apie veisimą nelegalų, kurio irgi pakankamai daug yra, (kalbu – red.past.). Kažkada buvo iniciatyva įvesti taip vadinamus čipus ir pačipuoti gyvūnus. Matyt, prie to reikia grįžti. Tik, aišku, tai neturėtų būti našta gyventojams. Matyt, valstybė turėtų surasti lėšas ir tokiu būdu paženklinti gyvūnus“, – antradienį prieš Seimo plenarinį posėdį sakė premjeras.
Paaiškėjus, kokiu mastu šalyje yra paplitusios nelegalios šunų veisyklos, S.Skvernelis kritikavo už to kontrolę atsakingas institucijas.
„Daug pas mus yra tų institucijų kontroliuojančių, yra formalūs dalykai, įrodinėti pakankamai sunku yra. Bet po to matome, kad pratrūksta pūlinys, tada ieškome, ką čia reikia daryti. Ir dažniausiai būna – sugriežtinkime dar ką nors. Griežtinti galima, bet jeigu nebus nulinės tolerancijos šiuo atveju, nebus paklausos pirkti, – kurie perka ir žinodami, kad perka visgi nelegaliai užveistus gyvūnus, – nebus normalios sistemos, kuri galėtų identifikuoti tuos gyvūnus, tai nieko nebus“, – mano Vyriausybės vadovas.
Šiuo metu iš nelegalių veisyklų yra paimta per 400 šunų. Jie yra patalpinti į kelias gyvūnų prieglaudas.
Trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį, pasak S.Skvernelio, bus svarstoma, kokiu būdu suteikti pagalbą dėl gyvūnų, paimtų iš nelegalių veisyklų.
„Šiandien iš tikrųjų tai yra našta. Našta privačioms iniciatyvoms, nes reikia juos ir maitinti, ir rūpintis. Klausimas yra aktualus, mes labai dažnai, matyt, nustumdavome jį, galvodami, kad pasirūpinkime pirma žmonėmis, o gyvūnai palauks, bet iš tiesų tai nėra taip“, – sakė S.Skvernelis.
