Geriausias metų pasiūlymas! Prenumerata vos nuo 0,49 Eur/mėn.
Išbandyti
2016 11 07

Iš Nerijaus Mačiulio lūpų – receptas, kaip padidinti algas 400 tūkst. darbuotojų

Lietuvoje 2016-ųjų metų duomenimis, šešėlinė ekonomika sudarė daugiau nei 26 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Žinomo ekonomisto, „Swedbank“ vyriausiojo analitiko Nerijaus Mačiulio teigimu, jei visi šalies piliečiai staiga taptų skrupulingai sąžiningi Lietuvos biudžetas pasipildytų 3 milijardais eurų. Nemenka suma, ar ne? Tačiau net ir sumažinus šešėlį 6 proc., jau būtų galima skirti lėšų pensijų didinimui, pareigūnų ir mokytojų atlyginimams kelti. Valstybės sektoriuje šiuo metu dirba apie 400 tūkst. darbuotojų.
Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Šešėlis kyla iš nepasitikėjimo valdančiaisiais

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai yra išsakę nuomonę, jog kontrabandą, atlyginimus vokeliuose ir kitus nelegalius veiksmus, kuriais savotiškai vagiama iš valstybės, mes toleruojame todėl, kad taip savotiškai „nubaudžiame“ valdančiuosius. Vis tik N.Mačiulis ne visiškai sutinka su šia nuomone.

„Nemanau, kad tai gyventojų „bausmė“ valdžiai. Tai daugiau susiję su gyventojų požiūriu į mokesčius. Ne vienoje šalyje atlikti tyrimai rodo, jog gyventojų polinkis deklaruoti visą savo ekonominę veiklą ir sumokėti visus mokesčius tiesiogiai priklauso nuo jų pasitikėjimo valdžia, nuo to, kaip jie įvertina valdžios skaidrumą. Jei gyventojai mano, kad jų, mokesčių mokėtojų, pinigai yra švaistomi, naudojami neefektyviai, jei jie viešojoje erdvėje nuolat girdi apie skandalus, kad už mokesčių mokėtojų pinigus perkamos neadekvačiai brangios arba valstybei nereikalingos paslaugos arba prekės – tuomet jie nesijaučia blogai bandydami nuo valstybės nuslėpti savo ekonominę veiklą, savo pajamas“, – svarstė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Ar lengva pakeisti gyventojų požiūrį? N.Mačiulio teigimu, šią, vieną giliausių šešėlinės ekonomikos priežasčių pašalinti sunkiausia.

„Kaip ištraukti žmones iš šešėlio, į dienos šviesą? Galima su „morka“ – kitaip tariant, mažinant mokestinę naštą, galima ir su „lazda“ – griežtesnėmis bausmėmis, efektyviau veikiančiomis priežiūros institucijomis. Tačiau tam, kad tikrai matytume struktūrinius pokyčius valstybės finansuose, kad pavyktų išauginti biudžeto pajamas nedidinant mokesčių, tam reikia lūžio visuomenės mąstyme“, – svarstė ekonomistas.

Kartu su kontrabandine cigarete smilksta ir kažkieno atlyginimas

VSAT nuotr./Rasti 649 pakeliai cigarečių „Golden Gate“ be banderolių
VSAT nuotr.

Nejau yra tokių gyventojų, kuriems patiktų mokesčiai? Ir taip, ir ne. Ekonomistas N.Mačiulis pripažįsta, jog visų Europos šalių gyventojai norėtų mokėti mažesnius mokesčius. Tačiau, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse, vyrauja savotiškas nerašytas susitarimas, kad mokesčiai gali būti dideli vardan didelių socialinių garantijų, itin kokybiškų ir visiems prieinamų viešųjų paslaugų, nepriekaištingai funkcionuojančios krašto apsaugos, šalies vidaus tvarkos.

Skandinavai yra bendruomeniški ir dėl bendros gerovės jie pasiruošę toleruoti didesnius mokesčius.

N.Mačiulis mano, jog jau nuo ankstyvo amžiaus vaikai turėtų būti šviečiami mokesčių panaudojimo tema. Juk iš surinktų mokesčių ne tik perkamos prekės ar paslaugos viešųjų pirkimų būdu, tačiau ir mokami atlyginimai tiems, kurių paslaugomis kasdien naudojamės.

Mokytojų, policininkų, gydytojų atlyginimai, pensijos, žmonių socialinės garantijos. Jei suvoktume, jog daugiau nei 20 proc. valstybės išlaidų yra skiriama šioms sritims, galbūt nekiltų ranka įsigyti kontrabandinių cigarečių ar grubiai slėpti pajamas.

„Mokytojų, policininkų, gydytojų atlyginimai, pensijos, žmonių socialinės garantijos. Jei suvoktume, jog daugiau nei 20 proc. valstybės išlaidų yra skiriama šioms sritims, galbūt nekiltų ranka įsigyti kontrabandinių cigarečių ar grubiai slėpti pajamas?“, – klausė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Vis tik naivu būtų tikėtis, jog šešėlinė ekonomika išnyks apskritai – N.Mačiulio teigimu, įprastai valstybėse šešėlinė ekonomika sudaro apie 10 proc. BVP.

„Jei Lietuvoje visiškai neegzistuotų šešėlinė ekonomika, galėtume kalbėti apie kokius 3 mlrd. eurų, kurie papildytų valstybės biudžetą. Tačiau pasaulyje nėra tokios valstybės. Netgi pačios skaidriausios šalys, tokios kaip Švedija, Šveicarija, Danija – apie dešimtadalis jų ekonomikos yra nematoma. Ir tai laikoma normalia situacija“, – kalbėjo pašnekovas.

Vis tik, ekonomisto teigimu, jei įstengtume šiandien egzistuojančius 26 proc. šešėlio sumažinti iki 20 proc., jau atsirastų galimybė kelti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, didinti viešųjų paslaugų kokybę, galbūt – netgi mažinti mokestinę naštą gyventojams ar verslui.

„Šią naudą galėtų pasidalinti visuomenė įvairiausiomis formomis“, – sako N.Mačiulis.

Pokyčiams pasiekti prireiks ir morkos, ir lazdos

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Juodoji buhalterija
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./

Tad kokiu būdu geriausia kovoti su šešėliu – „morka“ ar „lazda“?

„Kalbant apie kontrabandą, sunku daug diskutuoti: prisiminkime, jog akcizų tikslas yra ne surinkti kuo daugiau pajamų į biudžetą, o mažinti sveikatai kenksmingų prekių vartojimą. Todėl manau, jog pasiteisina tokios priemonės, kaip pareigūnų premijavimas pagavus nusikaltėlius su kontrabanda. O štai kalbant apie atlyginimus vokeliuose – štai čia geriausių rezultatų galima pasiekti mažinant mokestinę naštą“, – svarstė N.Mačiulis.

Jis priminė, jog ir Tarptautinio valiutos fondo atstovai jau ne kartą yra paraginęs Lietuvą sumažinti darbo apmokestinimą.

„Keista situacija: mažinant mokesčius biudžeto pajamos nesumažėja. Šie metai buvo puikus to pavyzdys: juk augo neapmokestinamosios pajamos, tačiau biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio augo labai stipriai. Maždaug dešimtadaliu. Tai susiję su tuo, jog daugiau įmonių atsisakė praktikos mokėti atlyginimus vokeliuose“, – vertino vyriausiasis ekonomistas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas