Į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) akiratį pakliuvusio klaipėdiečio M.Žalimo tinginyste tikrai neapkaltinsi. Vyras prekiavo ir mediena, ir metalo laužu. Visiems tikrintojams demonstravo realias prekes, šūsnis medienos ir metalo laužo įsigijimą bei realizaciją patvirtinančių dokumentų. Jis galėjo pasigirti ir tuo, kad už didelę dalį prekių su pirkėjais, o vėliau su pardavėjais, buvo atsiskaitoma tik per banką.
„Galėjai tikrinti kiek nori: štai mediena, štai metalas. Jie esą dirba, nieko neslepia", – LŽ teigė Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroras Vytautas Kukaitis, tiriantis finansinius nusikaltimus. Jis prižiūrėjo ir M.Žalimo bei trijų jo bendrininkų baudžiamąją bylą dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymo itin stambiu mastu. Liepą visai aferistų kompanijai paskelbtas nuosprendis. Tačiau jis – negalutinis. Kol kas Vilniaus 2-ojo apylinkės teismo nuosprendis apskųstas Vilniaus apygardos teismui. Skundą ketinama nagrinėti rudenį.
M.Žalimas jau buvo įkliuvęs dėl PVM grobstymo, kelis kartus teistas dėl kitų nusikaltimų. Tačiau net teisiamas, tarp teismo posėdžių jis sugebėdavo vikriai suktis.
Sukurtos fiktyvios bendrovės
M.Žalimas jau buvo įkliuvęs dėl PVM grobstymo, kelis kartus teistas dėl kitų nusikaltimų. Tačiau net teisiamas, tarp teismo posėdžių jis sugebėdavo vikriai suktis. Ši baudžiamoji byla buvo iškelta dėl M.Žalimo bei jo bendrininkų veiksmų nuo 2002-ųjų rugsėjo iki 2004-ųjų gegužės. Bylos duomenimis, grupė įsteigė keletą bendrovių, kurios buvo tik priedanga nuslėpti jų vykdomai neteisėtai veiklai. Pradiniais duomenimis, dėl to į valstybės biudžetą buvo nesumokėta daugiau kaip 5 mln. litų PVM.
M.Žalimas Vilniuje įregistravo UAB „Vilmiksa". Bendrovė prekiavo mediena. Tačiau vien legaliai prekiaujant greitai milijonieriumi netapsi. Jau turėdamas PVM grobstymo patirties, M.Žalimas veikė pagal jam gerai žinomą schemą. Į pagalbą pasitelkė savo pažįstamus Darių Šliauterį, Alvydą Mančių bei Andrejų Pavlovskį. Jų vardu buvo įsteigtos fiktyvios bendrovės.
Byloje teigiama, kad M.Žalimas buvo visos aferos organizatorius, o trys jo bendrininkai – tik vykdytojai. Bendrovių buvo penketas: „Viersidana", „Gildeksas", „Altentis", „Overdentis" ir „Bigeksa".
Tūkstančiai tonų
M.Žalimas supirkdavo didelius kiekius medienos iš privačių asmenų. Jokių dokumentų pasirašinėjama nebuvo, nes prekių pardavėjai nepageidavo, kad nuo oficialiai sumokamų jiems sumų už realizuotą medieną būtų atskaitomas gyventojų pajamų mokestis. Tuomet pirkimas buvo legalizuojamas. Tai yra, sudaromos suklastotos sutartys, neva „Vilmiksa" medieną įsigijo iš vienos ar kitos jo bendrininkų vardu registruotos fiktyvios įmonės. Šiuos dokumentus M.Žalimas drąsiai įtraukdavo į apskaitą ir tuomet jau galėjo realizuoti medieną oficialiai veikiančioms stambios Lietuvos įmonėms. Taip per „Vilmiksą" parduota dešimtys tūkstančių tonų medienos, paliekant pareigą mokėti mokesčius fiktyvioms bendrovėms – prekių „tiekėjoms".
Su fiziniais asmenimis būdavo atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Atsiskaitymas visuomet vykdavo vienodai. Tarkime, D.Šliauteris buvo UAB „Gildeksas" direktorius ir UAB „Viersidana" vadybininkas. Realiai visą veiklą vykdė M.Žalimas, o D.Šliauteris tik pasirašydavo dokumentus. Buhaltere bendrovėse buvo įdarbinta kito bendrininko žmona.
M.Žalimas tik paskambindavo vykdytojui ir pasakydavo, kad pardavė tariamai iš juridinių asmenų supirktą medieną oficialiai veikiančioms įmonėms, už prekes atsiskaityta bankiniais pavedimais ir pinigai jau fiktyvios įmonės banko sąskaitoje. D.Šliauteris tuos pinigus turėjo išgryninti ir išvežioti realiai medieną pardavusiems fiziniams asmenims. Kas likdavo, atiduodavo M.Žalimui. Tokie kurjeriai nuolat kursavo iš Vilniaus į Klaipėdą. Tyrimo metu D.Šliauteris teigė duodamų jam pasirašyti dokumentų neskaitydavęs, todėl nežinąs, kas juose buvo rašoma.
Į teismą už šiuos nusikaltimus vėliau pateko tik D.Šliauteris ir A.Mančius. A.Pavlovskis dar tyrimo metu nusižudė.
Schema ta pati
Netrukus M.Žalimas ėmėsi ir metalo verslo. Bylos duomenimis, jis veikė kartu su žinomu Klaipėdos verslininku Gediminu Gusčiu, įmonės „Resota", registruotos Klaipėdoje, savininku. G.Gustys sutiko paskolinti vilkikų metalui pervežti, nes M.Žalimas turėjo tik miškavežių.
Schema buvo lygiai tokia pat kaip ir dėl medienos. Tik užmojai – šiek tiek menkesni. „Resotos" buhalterinėje apskaitoje rasta 14 sąskaitų faktūrų, kuriose minimi neįvykę sandoriai su M.Žalimo įsteigtomis fiktyviomis bendrovėmis. Nepatvirtintais duomenimis, verslo iniciatyvą parodė pats „Resotos" vadovas.
M.Žalimas tik paskambindavo vykdytojui ir pasakydavo, kad pardavė tariamai iš juridinių asmenų supirktą medieną oficialiai veikiančioms įmonėms, už prekes atsiskaityta bankiniais pavedimais ir pinigai jau fiktyvios įmonės banko sąskaitoje.
Kaip ir kitais atvejais, metalo laužas buvo perkamas iš privačių asmenų be dokumentų, vėliau per M.Žalimo kontroliuojamas bendroves tariamai perparduotas G.Gusčio įmonei ir taip legalizuotas. Pervesti iš „Resotos" pinigai vėliau buvo išgryninami ir, atskaičiavus tam tikrą sumą už paslaugas, atiduodami šios aferos iniciatoriui, kuris ir organizuodavo atsiskaitymą su privačiais tiekėjais. Nustatyta, kad nuo 1 tonos metalo M.Žalimas gaudavo 5 proc. pervestų jo įmonėms pinigų. Reikia manyti, G.Gustys irgi dirbo ne už dyka. Kiti pinigai vėl buvo metami į nusikalstamą verslą.
Turimais duomenimis, tokiu būdu G.Gustys ir M.Žalimas, nesumokėdami pirkimo PVM, legalizavo per 5 tūkst. tonų metalo laužo. Dėl šios schemos valstybei buvo padaryta per 600 tūkst. litų žala.
M.Žalimas surado dar vieną būdą, kaip išvengti mokesčių. Mokėti PVM reikėjo, kai metalas būdavo superkamas iš fizinių asmenų už stambias sumas. Tuo metu M.Žalimas nurodydavo, kad metalą gauna ardydamas senus pastatus. Tokiais atvejais mokesčio mokėti nereikia.
Bylos duomenimis, M.Žalimui metalą tiekė 19 asmenų. Daugelis jų patys dirbo stambiose metalo supirkimo bendrovėse. Dalies atvežto jų atstovaujamoms bendrovėms metalo laužo neįtraukdavo į apskaitą ir neoficialiai, be dokumentų, parduodavo M.Žalimui. Vėliau šis neretai parduodavo metalą toms pačioms bendrovėms. Tačiau visų operacijų tikslas buvo tas pats – gautus už „legalizuotą" metalo laužą pinigus išgryninti bei perduoti faktiniams laužo savininkams.
Gerai žinomi
M.Žalimas – gerai žinoma asmenybė. Pasak FNTT pareigūnų, jis buvo vienas iš PVM grobstymo pradininkų Lietuvoje: pagal savo veiklos mastą ir apimtis jį galima įtraukti į stambiausiųjų PVM grobstytojų sąrašo viršūnę. Per kratą pareigūnus apstulbino jo prabangus namas Melnragėje, ant jūros kranto, kurio vien statybos darbų sąmata siekė apie 300 tūkst. litų.
„Resotos" savininkas G.Gustys – jaunystėje buvo siejamas su tuo metu Klaipėdoje garsėjusia „Fantomo" grupuote. Pastaruoju metu jis laikomas vienu turtingiausių Klaipėdos žmonių.
Žalą galima atlyginti
Vilniaus miesto apylinkės prokuroras V.Kukaitis LŽ sakė, kad bausmės iš tiesų neįprastai didelės. Tačiau ir nesumokėta PVM suma milžiniška. Ypač turint galvoje, kad viskas buvo vykdoma daugiau kaip prieš penkerius metus.
„Finansinio nusikaltimo tyrimas skiriasi nuo nusikaltimo, kai kėsinamasi į žmogaus gyvybę ar sveikatą. Ir ne tik dėl to, kad dažniausiai jis yra labai sudėtingas. Ypač tais atvejais, kaip šiuo, kai įmonė iš tiesų vykdė realią veiklą. Patikrinus tuos, kurie nevykdo realios veiklos, paaiškėja, kad sandėliuose nėra jokių prekių, o dažnai nėra ir pačių sandėlių. Tad iš karto tampa aišku, kad susiduriama su apgavyste", – teigė prokuroras. M.Žalimo bendrovių veiklos tyrimas – visai kitokio pobūdžio, todėl ir vyko beveik metus. Buvo naudotos visos priemonės: ir po krūmais sėdėta, ir su žiūronais stebėta, ir pokalbių klausytasi, kol pagaliau pavyko surinkti įrodymus.
Prokuroras pasakojo, jog svarbiausia yra tai, kad finansinėse bylose kai kuriais atvejais įmanoma atlyginti padarytą materialinę žalą. Tiriant M.Žalimo bylą buvo rasta grynųjų pinigų bei areštuotos jo sąskaitos. Visa suma siekia apie milijoną litų. Jei nuosprendis nebus pakeistas, ši suma bus perduota į valstybės iždą. Taip pat areštuotas G.Gusčio turtas – prabangus namas Klaipėdoje.
„Tai jau nemenka suma. Kai žmogui atimama gyvybė, jos nesugrąžinsi. Galima tik nubausti kaltininką – įvykdyti teisingumą. Tuo metu nagrinėjant finansines bylas teisėtam savininkui galima grąžinti bent dalį, o kartais net ir visą turtą. Todėl mes visuomet stengiamės išieškoti turtą", – sakė V.Kukaitis.
