Lietuvos teismai pabrėžia, kad teisė į teismą migrantams privalo būti užtikrinta ir ekstremalios situacijos metu, nes tai garantuoja Konstitucija ir Europos žmogaus teisių konvencija.
Kritikai perspėja, kad lengvesnis užsieniečių išleidimas į laisvę gali sužlugdyti migrantų atgrasymo sistemą, o Lietuvai grėstų virsti populiariu nelegalios migracijos keliu į Vokietiją.
Sulaikymą leista ginčyti
Vasarą Seimo priimtame įstatyme numatyta, kad prieglobsčio prašytojai dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtos ekstremalios situacijos metu gali būti iki šešių mėnesių apgyvendinami nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti. Įstatyme nebuvo numatyta tokios priemonės apskundimo tvarka.
-
Migracijos krizė pasienyje: į Lietuvą žvalgosi Balkanų žmonių kontrabandininkai
-
Pirmiesiems migrantams galutinai atmesti prieglobsčio prašymai, jie turės būti išsiųsti
-
68 km spygliuotos vielos pasienyje su Baltarusija padeda – migrantai tų ruožų vengia
-
VSAT vadas: ruošiamės migrantų prasiveržimo scenarijui
-
VRM: per neteisėtos migracijos krizę Baltijos šalys atlaikė pirmą ir stipriausią smūgį
Kaip rodo 15min gauti teismų sprendimai, vidaus reikalų sistemos pareigūnai ir kai kurie pirmosios instancijos teismai iš pradžių laikėsi pozicijos, kad pasienyje su Baltarusija sulaikyti migrantai neturi pagrindo kreiptis į teismą dėl tokio laisvės suvaržymo.
Tačiau spalio mėnesį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo trijų teisėjų kolegija dešimties puslapių teismo nutartyje paskelbė, kad migrantų prašymai paleisti juos iš sulaikymo privalo būti svarstomi.
Anot teisėjų kolegijos, įstatymas sukūrė „teisinio neaiškumo situaciją“, nes nenumatė jokio aiškaus „teisinės patikros mechanizmo“ iki pusmečio trunkančiam judėjimo apribojimui.
Teismas: įstatymas sukūrė „teisinio neaiškumo situaciją“.
Įvertinusi liepą pasienyje sulaikytos prieglobsčio prašytojos situaciją, teisėjų kolegija įpareigojo Druskininkų teismą išnagrinėti jos skundą ir įvertinti, ar apgyvendinimas pasienio kontrolės punkte nesuteikiant teisės laisvai judėti gali būti vertinamas kaip de facto sulaikymas. Pagal įstatymus, be teismo sprendimo žmonės negali būti sulaikomi ilgiau nei 48 valandoms.
„Pareiškėjai turi būti veiksmingai užtikrinta teisė į teisminę gynybą, siekiant patikrinti jai taikomos priemonės – apgyvendinimo nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje – pagrįstumą ir teisėtumą (...). Vyriausybės paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija nesudaro pagrindo tokią gynybos teisę apriboti“, – rašoma nutartyje, kurios kopiją gavo 15min.
Šia nutartimi suformuota praktika atveria kelią migrantams prašyti teismų, kad jie būtų išleisti į laisvę iš sulaikymo nepraėjus ir šešių mėnesių terminui.
Gavo leidimą išvykti į viešbutį
15min gauti duomenys rodo, kad tokia situacija jau pasinaudojo 26 metų amžiaus Irako pilietis, laikomas Užsieniečių registracijos centre Pabradėje.
Atstovaujamas advokato, vyras spalį kreipėsi į Švenčionių teismą, skųsdamasis, kad jo gyvenimo sąlygos prilygsta „neteisėtam žmogaus kankinimui“. Iš pradžių jis buvo laikomas palapinėje, o spalio antroje pusėje perkeltas į konteinerinį namelį, bet ir ten gyvenimo sąlygos esą „nėra tinkamos, nes mažai vietos, sunku miegoti“.
Migrantas nurodė, kad blogėjant sveikatai jis, padedamas advokato išsinuomojo patalpas viešbutyje Vilniuje ir paprašė teismo leisti ten „oriai gyventi patogesnėmis ir komfortiškesnėmis sąlygomis“.
Byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių manyti, kad užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja šį prašymą nusprendė tenkinti. Ji konstatavo, kad vyras nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nes jo tapatybė yra nustatyta, jis turi dokumentus, geranoriškai bendradarbiauja su valstybės institucijomis.
„Byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių manyti, kad užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, todėl jo prašymas tenkintinas ir užsieniečiui skirtina alternatyvi sulaikymui priemonė“, – rašoma teismo sprendime, su kuriuo susipažino 15min.
Teismas nurodė, kad pakaks to, jog irakietis dukart per savaitę Užsieniečių registracijos centrui praneštų apie savo buvimo vietą. Šis teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, jis dar gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.
Griūva atgrasymo sistema?
Užsieniečių laisvės apribojimas, nesudarant jiems galimybių išvykti į Vokietiją ar kitas Europos šalis, Lietuvoje grindžiamas būtinybe atgrasyti neteisėtos migracijos srautą.
Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad judėjimo ribojimų sušvelninimas gali paskatinti neteisėtą migraciją per Baltarusiją ir Lietuvą į Vakarų Europą.
Elementari logika sako, kad patalpų tariama nuoma tiesiog taps fiktyvi.
Jis taip pat teigė matantis riziką, kad patalpų nuoma gali tapti fiktyvi.
„Nekomentuosiu nei konkretaus atvejo, nei teismo sprendimo. Tačiau galiu pasakyti parlamento motyvus, kodėl šešių mėnesių sulaikymo taisyklė buvo įvesta įstatyme: be jos neveiktų atgrasymo sistema, nes nelegaliems migrantams būtų suteikta galimybė toliau vykti į Vokietiją, Prancūziją ar kitas galutinio jų tikslo vietas“, – 15min sakė L.Kasčiūnas.
Jo teigimu, „elementari logika sako, kad patalpų tariama nuoma tiesiog taps fiktyvi, ji reikalinga bus tik tam, kad išeitų iš migrantų centrų ir vyktų toliau, pakaks tik nelegaliai prasiveržti į Lietuvą ir iš esmės tikslas pasiektas“.
„Tokiu atveju Lietuvai liks tik vienas priimtinas kelias: telkti didesnes pajėgas ant sienos, sparčiai diegti fizinį barjerą ir dar veiksmingiau vykdyti apgręžimo politiką, nes, priešingu atveju, Lietuva taps nauju nelegalios migracijos keliu, kai tūkstančiai neaiškių asmenų įžūliai pažeisdami Lietuvos įstatymus vyktų per mūsų teritoriją į Vakarų Europą, o Baltarusijos režimas pasiektų savo priešiškų tikslų“, – sakė L.Kasčiūnas.
Neteisėtos migracijos krizė Lietuvos pasienyje su Baltarusija piką pasiekė vidurvasarį, kai Aliaksandro Lukašenkos režimo privilioti žmonės iš Artimųjų Rytų ir Afrikos ėmė masiškai eiti per sieną į Lietuvą.
Iš pradžių Lietuvos pareigūnai juos sulaikydavo ir apgyvendindavo, leisdami pateikti prieglobsčio prašymą. Srautams drastiškai išaugus, pasienio ruože sulaikomi migrantai nuo rugpjūčio pradžios išstumiami atgal į Baltarusiją. Ši taktika leido suvaldyti krizę, tačiau įtampa pasienyje išlieka didelė.
