„Žinia tikrai šokiravo. Nuo praėjusių metų kampanijos „Miestas visiems“ visas savivaldybes labai aiškiai remiame prie sienos. Iškėlėme palyginti nuosaikų reikalavimą, kad per metus kiekviena savivaldybė įsipareigotų neįgaliųjų poreikiams pritaikyti bent po vieną švietimo ar ugdymo ir sveikatos priežiūros įstaigą, nes dabar jų prieinamumas yra katastrofiškas.
Iš Lietuvos savivaldybių asociacijos gavome atsakymą, kad, deja, dėl pinigų trūkumo ir valstybinių institucijų – ministerijų ir Vyriausybės – neprisidėjimo memorandumas nebus pasirašytas. Nesutiko įsipareigoti net tokiems minimaliems reikalavimams, nors pinigų, pasirodo, net nepanaudoja“, – stebėjosi Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė.
SADM išplatintas žemėlapis, rodantis, kad savivaldybėse nepanaudotų socialinės paramos lėšų krepšelis svyruoja nuo 11 iki 72 proc. D.Juodkaitei atėmė žadą.
Pagal SADM informaciją, Vilniuje nepanaudota 58, Kaune – 47, Klaipėdoje – 61, Alytuje – 68, Panevėžyje – 59, Šiauliuose – net 72 procentai lėšų.
„Šiuos pinigus buvo galima skirti socialinę riziką patiriančių žmonių reabilitacijai, pagalbai vaikams, neįgaliesiems, senyvo amžiaus žmonėms, smurto, savižudybių, priklausomybių prevencijai, užimtumo didinimui, socialinių paslaugų plėtrai ar socialinių darbuotojų atlyginimo didinimui ir panašiai“, – pažymima SADM feisbuko paskyroje.
Akivaizdu, kad pinigų yra, tik trūksta noro.
„Žiūrint į žemėlapį, savivaldybių pozicija yra nesuvokiama. Vadinasi, tai yra prioritetų ir strateginio planavimo klausimas. O juk švietimo įstaigose vyksta kultūros renginiai, visuomenės susibūrimai, galiausiai, rinkimai. Kalbame apie visuomeninės paskirties pastatus, kuriuos įstatymai įpareigoja pritaikyti neįgaliesiems.
Švietimo įstaigos, besikreipiančios dėl švietimo pagalbos asistentų moksleiviams su specialiaisiais poreikiais, irgi išgirsta, kad savivaldybė nefinansuos tokio pagalbininko, nes nėra pinigų. Akivaizdu, kad pinigų yra, tik trūksta noro“, – apgailestavo D.Juodkaitė.
Suoliukas: benamiui ar rekreacijai?
Nacionalinės NVO tarybos pirmininkas Martinas Žaltauskas 15min užtikrino nežinantis nė vienos savivaldybės, kur būtų socialinių paslaugų perteklius.
„Savivaldybės verkia, kad turi per mažai pinigų, kad jų biudžetai suvaržyti, o dabar štai tokie rezultatai. Vadinasi, problema ne pinigai ir jų kiekis, o mentalitetas, kaip ir kur tie pinigai naudojami. Savivaldos valdžia verčiau investuoja į suoliukus ar treniruoklius parke nei į pagalbą skurstantiems. Nes suoliukai geriau matosi – taip nusiperkami rinkėjų balsai“, – svarstė M.Žaltauskas.
Sociologo Romo Lazutkos nuomone, SADM pateiktas žemėlapis dar kartą įrodo, kad žmonės, kuriems reikalinga pagalba, Lietuvoje nemėgstami: „Požiūris į juos labai paprastas: jie nevykėliai ir patys kalti, kad jiems nesiseka.“
R.Lazutka pažymėjo, kad anksčiau savivaldybės „sutaupytus“ pinigus panaudodavo gatvių remontui ar net automobiliams pirkti, tačiau pernai sugriežtinus įstatymą ir jame įtvirtinus, kad lėšos būtų skirtos socialinėms reikmėms, tokių atvejų turėtų mažėti.
„Ir vis dėlto sunku sunku sukontroliuoti: tas suoliukas parke – benamiui atsigulti ar rekreacijai?“, – ironizavo R.Lazutka.
Surimtėjęs retoriškai klausė: „Kiek galima ugdyti savivaldą vargšų žmonių sąskaita?“ Sociologas atkreipė dėmesį, kad savivaldybės ne visada randa lėšų paremti nuo gaisro nukentėjusius savo gyventojus: labdarą jiems renka bendruomenė, istorijoms nuskambėjus žiniasklaidoje įsitraukia visa visuomenė, aukoja net emigracijoje gyvenantys tautiečiai.
Požiūris į juos labai paprastas: jie nevykėliai ir patys kalti, kad jiems nesiseka.
„Pasaulinė sveikatos organizacija alkoholizmą klasifikuoja kaip ligą. Vadinasi, nuo alkoholio priklausomam žmogui savivaldybė turėtų padėti išbristi iš liūno, įtraukti jį į programas, apmokėti gydymą. Tačiau numojama ranka, nes socialinėje srityje mes vis dar linkę moralizuoti. Tačiau požiūris turi keistis.
Juk kai į ligoninės priimamąjį atveža girtą vairuotoją po avarijos, gydytojai nepradeda moralizuoti, bet plaunasi rankas, maunasi pirštines ir eina operuoti, gelbėti gyvybę“, – svarstė R.Lazutka, pabrėždamas, kad socialinėje srityje vis dar stokojama empatijos.
G.Paluckas: „Nelabai skanu. Ginčysimės“
Lietuvos savivaldybių asociacija pareiškė, kad SADM visuomenei pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Asociacija akcentuoja, kad pašalpoms ir kompensacijoms nepanaudotos lėšos, minėtieji 117,5 mln. eurų, buvo išleisti būtent socialinei pagalbai.
„Tai, kurią jūs ir įvardijate kaip galimą – tai yra socialinę riziką patiriančių žmonių reabilitacijai, pagalbai vaikams, neįgaliesiems, senyvo amžiaus žmonėms, smurto, savižudybių, priklausomybių prevencijai, užimtumo didinimui, socialinių paslaugų plėtrai ar socialinių darbuotojų atlyginimo didinimui ir panašiai! Savivaldybės puikiai žino gyventojų socialinius poreikius ir nuo pašalpų likusias lėšas būtent ir skyrė socialinėms paslaugoms, kurių labiausiai reikia savivaldybių gyventojams“, – komentare feisbuke po SADM žemėlapiu pasisakė Lietuvos savivaldybių asociacija.
„Vyksta manipuliacija skaičiais, – taip ministerijos pateiktą statistiką apibūdino Vilniaus vicemeras, atsakingas už socialinius reikalus, socialdemokratas Gintautas Paluckas. – Nelabai skaniai tą žemėlapį paleido, et. Na, ką darysi, ginčysimės.“
G.Paluckas pasakojo, kad pernai Vilniaus miesto savivaldybė dotacijų, skirtų piniginei socialinei paramai, pavidalu gavo 23 mln. eurų.
Nelabai skaniai tą žemėlapį paleido, et.
„Prognozavome, kad piniginei socialinei paramai gali būti išleista 12 mln. eurų, tačiau išmokėjome apie 9 mln. eurų, nes žmonės Vilniuje, kur pragyvenimo lygis aukštesnis už Lietuvos vidurkį, neretu atveju net negali teikti paraiškų piniginei paramai gauti. Ką ministerija bando pasakyti savo žemėlapiu? Davėme 23 mln. eurų, išleido 9 milijonus, vadinasi, 14 milijonų dingo? Ministerija pagal vieną kurpalių vertina visą Lietuvą, neišskiriant gerųjų ar blogųjų pavyzdžių, suprask, patys susivokite, kaip yra iš tikrųjų. O aš galiu užtikrinti, kad nė vienas pinigas Vilniuje nenuėjo kreivai“, – užtikrino G.Paluckas.
Nė vienas pinigas Vilniuje nenuėjo kreivai.
Vicemeras vardijo: piniginėms išmokoms nepanaudotos lėšos buvo skirtos socialinių darbuotojų darbo užmokesčio didinimui, socialinių paslaugų namuose kompleksiniam organizavimui, globos įstaigų sistemos pertvarkai, smurto artimoje aplinkoje problemoms spręsti.
„Vilniuje sulyginome išmokas globėjams, su vaiku susijusiems ir nesusijusiems giminystės ryšiais. Vilniaus mieste socialinių darbuotojų atlyginimai mokami su 40 proc. priedais“, – kalbėjo G.Paluckas.
Jis priminė, kad nuo praėjusių metų pasikeitus teisiniam reguliavimui įstatyme labai aiškiai išdėstoma, kaip gali būti naudojamos dotacijos: „Jos negali būti panaudojamos gatvių asfaltavimui, nes tai būtų pažeidimus, kurį nustatytų valstybės kontrolė, atlikdama auditus.“
Įrašą tikslino bent dukart
Po 15min klausimų ir prašymų pagrįsti žemėlapyje pateikiamą informaciją, SADM ketvirtadienio vakarą atnaujino feisbuko įrašą: „UPDATE: Savivaldybės teigia, kad piniginei socialinei paramai nepanaudotos lėšos buvo skirtos socialinėms reikmėms. Ministerija šiuo metu kaip tik atlieka analizę ir kovo mėnesį pateiksime rezultatus.“
Penktadienio rytą ministerija savo įrašą tikslino dar kartą: „Reaguodama į savivaldybių susirūpinimą, ministerija pabrėžia, kad žemėlapis nevertina – gerai ar blogai – buvo panaudotos piniginei socialinei paramai sutaupytos lėšos. Kaip minėta, ministerija atlieka analizę ir jos rezultatus paskelbs viešai.“
Pinigų skiriama – atskirtis nemažėja
Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio patarėja Eglė Samoškaitė 15min pabrėžė, kad pagrindinis piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams tikslas yra skurdo ir atskirties mažinimas.
„2017 metais Nacionalinis skurdo organizacijų mažinimo tinklas atliko studiją ir išreiškė susirūpinimą, kad panaudojant piniginei socialinei paramai skiriamas lėšas 2014–2016 metų laikotarpiu dažnu atveju siekta socialinės paramos efektyvumo ir lėšų taupymo, bet skurdo ir atskirties mažinimo tikslas liko užmirštas. Pasak studijos, šiuo laikotarpiu piniginei socialinei paramai sutaupytos lėšos buvo panaudojamos ne kitoms socialinėms reikmėms, o dažnu atveju, miesto ar rajono infrastruktūros gerinimui“, – komentavo E.Samoškaitė.
Ji nuogąstavo, kad ne visi gyventojai yra tinkamai informuojami apie galimybę kreiptis dėl socialinės paramos nenumatytais atvejais, kai ištinka sunki liga ar atsiranda kitos nenumatytos aplinkybės, dėl kurių šeimai ar asmeniui reikia pagalbos. Nesulaukę informacijos apie paramos gavimą gyventojai esą ne kartą kreipėsi pagalbos į ministeriją.
„Lėšos piniginei socialinei paramai pirmiausia yra skiriamos socialinėms pašalpoms mokėti ir kompensacijoms už šilumą, karštą ir geriamąjį vandenį. Ši parama yra skiriama nepasiturintiems gyventojams. Savivaldybės taip pat turi teisę teikti socialinę paramą ir nenumatytais atvejais, pavyzdžiui, skirti vienkartinę, tikslinę, periodinę, sąlyginę pašalpą ir pan., kai parama pagal egzistuojančias taisykles nepriklauso arba yra nepakankama, tačiau, atsiradus sudėtingoms situacijoms, ji būtina“, – aiškino E.Samoškaitė.
Ataskaitą pateiks kovą
Socialinių pašalpų ir kompensacijų už šilumą, karštą ir geriamąjį vandenį mokėjimas savivaldybėms, kaip savarankiška funkcija, buvo perduotas 2014 metais. Pinigų suma, skiriama šioms reikmėms, nesikeitė nuo pat šios funkcijos perdavimo – įtakos skiriamoms lėšoms neturėjo nei gyventojų skaičiaus kaita, nei gerėjanti ekonominė padėtis ar kiti pokyčiai.
Būtų sveikintina, jeigu savivaldybės šią informaciją nuolat teiktų savo miesto ar rajono gyventojams.
Ekonominei šalies padėčiai gerėjant piniginei socialinei paramai skiriamos lėšos buvo sutaupomos, tačiau tuomet įstatymas aptakiai apibrėžė, kad sutaupytos lėšos turėtų būti skiriamos kitoms socialinėms reikmėms. Kadangi teisės aktuose nebuvo apibrėžta, kas yra kitos socialinės reikmės, tarp savivaldybių pasitaikė labai didelių skirtumų panaudojant sutaupytas lėšas.
Todėl buvo priimti ir pernai įsigaliojo Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimai, kurie jau aiškiai ir smulkiai apibrėžė, kam galima panaudoti sutaupytas paramos lėšas.
„2019 metai yra pirmieji, kai savivaldybės pateiks ataskaitas už praėjusius metus pagal įstatymo pakeitimus, smukiai reglamentuojančius sutaupytų lėšų panaudojimą. Šiuo metu informacija renkama, analizės rezultatus pateiksime kovo mėnesį. Būtų sveikintina, jeigu savivaldybės šią informaciją nuolat teiktų savo miesto ar rajono gyventojams“, – svarstė E.Samoškaitė.
Pasigenda skaidrumo
„Ir kur visa tai galima oficialiai pamatyti? Net privalomoje SPIS duomenų sistemoje savivaldybės nesiteikia suvedinėti savo išlaidų. Ir panašu, kad kai kurios tai daro vos ne piktybiškai“, – feisbuke po SADM išplatintu žemėlapiu teiravosi asociacijos „Nacionalinis aktyvių mamų sambūris” atstovė Rasa Žemaitė.
Jos įsitikinimu, tokiu būdu visuomenei ribojamas prieinamumas prie viešų lėšų įsisavinimo informacijos.
„Tokiu atveju susidaro galimybė manipuliuoti informacija ir teigti, kad išdalino ir dar pridėjo – juk galimybės išanalizuoti, kas kam ir kiek panaudojo, nerasta“, – į Lietuvos savivaldybių asociacijos patikinimą, kad lėšos panaudojamos pagal paskirtį, replikavo R.Žemaitė.
Apie išmoką ir jos gavėjus
- Socialinę pašalpą turi teisę gauti asmenys, kurių pajamos vienam šeimos nariui (asmeniui) per mėnesį yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas (šiuo metu tai 122 Eur).
- Kompensacijos teikiamos būste gyvenamąją vietą deklaravusiems asmenims.
- Nepasiturintiems gyventojams būsto šildymo išlaidų kompensacija skiriama, jeigu šeima (ar vienas gyvenantis asmuo) už būsto šildymą moka daugiau kaip 10 proc. skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų šeimai (asmeniui) dydžio, karšto vandens išlaidų kompensacija, jeigu išlaidos viršija 5 proc. pajamų, geriamojo vandens – jeigu išlaidos viršija 2 proc. pajamų.
- Piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams nuo 2018 metų savivaldybėms numatyta 223,3 mln. Eur, ir šiai parama nepanaudota 117,5 mln. Eur, t. y. 52,6 proc.
- Vidutiniškai per vieną 2018 metų mėnesį socialinę pašalpą gavo 71,21 tūkst. asmenų (2,55 proc. visų Lietuvos gyventojų). Palyginti su 2017 metais, vidutiniškai per mėnesį socialinę pašalpą gavusių asmenų skaičius sumažėjo 4,48 proc. (nuo 74,55 iki 71,21 tūkst. asmenų), išlaidos socialinei pašalpai mokėti išaugo 18,03 proc. (nuo 58,58 iki 69,14 mln. eurų).
- Vidutinis socialinės pašalpos dydis per mėnesį vienam gyventojui 2018 metais, palyginti su 2017 metais, išaugo 23,51 proc. (nuo 65,5 euro iki 80,9 eurų).
- Būsto šildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui kompensacijoms teikti per 2018 metus išleista 40,19 proc. daugiau lėšų nei per 2017 metų tą patį laikotarpį – išlaidos išaugo nuo 15,75 mln. eurų iki 22,08 mln. eurų.
- Vidutiniškai per vieną 2018 metų mėnesį būsto šildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui kompensacijas gavo 122,6 tūkst. asmenų (4,39 proc. visų Lietuvos gyventojų). Per vieną 2018 metų mėnesį, palyginti su atitinkamu 2017 metų laikotarpiu, vidutiniškai per mėnesį gavusių būsto šildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui kompensacijas asmenų skaičius išaugo 26 proc. (nuo 97,3 iki 122,6 tūkst. asmenų)
- Išlaidų augimą, o teikiant būsto šildymo išlaidų kompensacijas – ir gavėjų skaičiaus – lėmė šie veiksniai: nuo 2018 m. padidintas valstybės remiamų pajamų dydis nuo 102 iki 122 eurų, į nepasiturinčio šeimos pajamas neįskaitomi „vaiko pinigai“, taip pat dalis darbinių pajamų (priklausomai nuo šeimos sudėties, nuo 15 iki 35 proc.). Iki 10 proc. padidinta kompensuojamoji būsto šildymo išlaidų riba (anksčiau būsto šildymo išlaidų kompensacija buvo teikiama, jeigu išlaidos už šildymą viršijo 20 proc. skirtumo tarp asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų dydžio).
