Suprasti akimirksniu
- Nelegalūs vaistai į Lietuvą dažniausiai atkeliauja iš Rusijos ir Baltarusijos. Juos gabena vilkikų bei lengvųjų automobilių vairuotojai. Kontrabandininkai vaistus taip pat plukdo upėmis, ežerais, skraidina per sieną dronais, o kartais tiesiog atsisiunčia paštu.
- Muitinė pernai sulaikė daugiau nei 30 tūkst. nelegalių vaistų produktų.
- Kontrabandinių vaistų galima nusipirkti šalies turguose, internete. Kaimuose vietiniai prekeiviai juos pristato į namus.
- Turgavietes tikrinantys Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai teigia neturintys kompetencijos atpažinti nelegalius vaistus. Vaistų kontrolės tarnyba užsiima tik legalios rinkos kontrole. Nelegalios veiklos prevenciją ir tyrimus vykdo policija. Dažniausiai patikrinimai vykdomi tik gavus pranešimą apie galimai neteisėtą veiklą. Administracinės baudos prekeivių neatgraso.
- Sveikatos apsaugos ministerija pripažįsta, jog dabartinės kontrolės ir reguliavimo neužtenka. Svarstoma, kad už šią nelegalią veiklą galėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.
- Nelegalių vaistų vartotojai džiaugiasi vaistų prieinamumu, pigesnėmis jų kainomis ir tariamai „stipresniu veikimu“.
- Nelegalių medikamentų sudėtis, gabenimo ir laikymo sąlygos nėra aiškios. Specialistai įspėja apie galimas jų vartojimo rizikas: išbėrimas, galvos, raumenų skausmai, karščiavimas, vėmimas, mieguistumas, galvos svaigimas, galimi rimti apsinuodijimai ar net mirtis.
- Vaistai gali neturėti ir jokio poveikio, kai tai falsifikatai iš cukraus ar krakmolo.
Antibiotikai – tiesiog iš po prekystalio
Nelegalių vaistų be didesnio vargo galima įsigyti turguose. Čia dažniausiai jais prekiauja rusiškus bei baltarusiškus maisto papildus pardavinėjantys asmenys. 15min žurnalistams prekeiviai ir pirkėjai pasakojo, kad retais atvejais nelegalių vaistų turguje galima įsigyti ir iš pardavėjų, prekiaujančių kitomis prekėmis, pavyzdžiui, rūbais.
Apsimetę pirkėjais 15min žurnalistai nelegalių vaistų įsigijo keturiuose Vilniaus ir Kauno turguose – jais čia prekiavo rusiškų ir baltarusiškų maisto papildų pardavėjai. Maisto papildai yra priskirti maisto produktams, todėl veiklą įregistravus Maisto ir veterinarijos tarnyboje (VMVT) papildais galima prekiauti internete, turgavietėse ir kitose prekyvietėse.
Su 15min žurnalistais anonimiškai kalbėti sutikę papildų prekeiviai atviravo, jog su šia priedanga ypač patogu pardavinėti ir nelegalius medikamentus. Į turgų ateinantys dažniausiai vidutinio ir vyresnio amžiaus pirkėjai ieško, kur pigiau įsigyti ne tik maisto ir buities prekių, bet ir maisto papildų. Juos parduodančius verslus klientai vadina „rusiškomis vaistinėmis“. Jose randa ne tik vitaminų, bet ir įvairaus poveikio vaistų.
Kauno „Vitebsko“ turgaus centre stovi kioskas „Rusiški maisto papildai“. Klientų nemažai, tad tenka luktert apie penkias minutes eilėje. Pasiteiravus, ar turėtų „Amoxicillin“ antibiotikų – receptinių vaistų, skiriamų gydyti infekcines ligas, tokias kaip plaučių uždegimas, pardavėja pritariamai palinksi galvą. Ji pasiteirauja, kokio kiekio ir kokios rūšies reikės – birių ar kietų kapsulių. Iš po prekystaliu esančios spintelės ištraukia dvi dėžutes vaistų.
„Bus 14 eurų. Jeigu daugiau sveria žmogus, tai tris kartus per dieną, jeigu vidutinis svoris – vieną ryte, vieną vakare“, – įtaigiu tonu pakonsultuoja turgaus prekybininkė.
Užsimezgus pokalbiui, moteris atvirauja, kad žmonės vaistų į turgų užsuka dažnai.
„Labai dažnai ateina vaistų, ne visada net spėja atvežti mums. Serga dabar, skauda dabar – šiais laikais kol gydytoją prisišauksi, greičiau pats pasveiksi. Klientai rekomenduoja pas mus ateiti ir kitiems žmonėms“, – pasakojo pardavėja.
Kol apsimetę klientais žurnalistai su moterimi kalbėjo apie klestinčią nelegalią prekybą, į parduotuvę užėjo kiti pirkėjai. Pardavėja nesutriko ir nė nebandė slapstytis. Kelios antibiotikų pakuotės kaip gulėjusios liko gulėti atviroje vietoje ant prekystalio.
Kauno centre esančiame turguje nelegalių receptinių vaistų nusipirkti užtruko vos 10 minučių, už dvi pakuotes antibiotikų sumokėjome 14 eurų.
Sumoka baudas ir vėl atveria duris
Vilniaus Halės turgavietėje sausio 14 dieną sostinės policijos pareigūnai, kartu su kolegomis iš Kriminalinės policijos bei Vaistų kontrolės tarnybos, atliko netikėtą „Rusiškų papildų“ kiosko patikrinimą. Įtarimai pasitvirtino – moteris prekybą vaistiniais preparatais vykdė neturėdama tam licencijos bei vaistų įsigijimo dokumentų. Rasta ir paimta 315 vaistų pakuočių. 15min duomenimis, vaistai buvo baltarusiški.
Halės turgų administruojančios įmonės „Tugva“ direktoriaus pavaduotojas Leonas Jucys teigė, jog pasirašant nuomos sutartį nuomininkas patvirtina, kad susipažino su turgavietės taisyklėmis ir įsipareigoja nesiversti nelegalia prekyba, nepažeisti įstatymų.
„Mes netoleruojame tokių dalykų, jeigu šiurkščiai pažeidžia Halės turgaus vidaus darbo organizavimo, prekybos taisykles ar sutarties sąlygas, tai kas nori prasidėti su pastoviais pažeidėjais? (…) Prieš keletą metų teko vienašališkai nutraukti sutartį, mes inicijavome’’, – 15min tikino L.Jucys.
Tačiau po policijos vizito, nepaisant to, kad pažeidė turgaus taisykles ir nuomos sutartis galėjo būti nutraukta, maisto papildų kioskas netrukus vėl atvėrė savo duris.
Jo pardavėja 15min žurnalistams patvirtino, kad prieš savaitę čia lankėsi pareigūnai.
„Nenoriu kalbėti apie tai, viską iškratė, paėmė dalį produktų, baudas dabar dideles turėsime susimokėti – ir už ką? Pagalvokit, seni žmonės, būna, nueit nepajėgia iki gydytojo, ateina čia, nusiperka gerų vaistų. Nesuprantu, kodėl mane tikrino, pažįstu daug žmonių, kurie prekiauja (vardina turgų pavadinimus, – red. past.) daug metų ir nieko. Ir čia, jūs manot, kad mes vieni? Jeigu jūs rašysite, blogiau paprastiems žmonėms bus“, – piktinosi turgaus „vaistininkė“.
Kita prekiautoja, dirbanti šalia maisto papildų kiosko, prasitaria, kad pareigūnai ne pirmą kartą jau baudžia kaimynę. „Ne pirmą kartą jau čia, baudas susimoka ir toliau prekiauja. Gaila man jų, uždirba pinigus ir tiek, o policija galėtų leisti, gi kiek žmonių prekiauja taip“, – pasakojo moteris.
Halės turguje įsikūrusios užkandinės darbuotojas žurnalistams pasakojo, kad rusiški vaistai ir papildai populiarūs tarp ateinančių pirkėjų. „Dažnai žmonės manęs klausia, kur vaistinė. Aš jiems parodau, kur yra „Camelia“ vaistinė. Jie sako ne ne, man rusiškos reikia. Tai aš visada sakau, kad rusiškų maisto papildų kioskas nėra vaistinė“, – pasakojo darbuotojas.
„Vitaminų“ dėžutėse receptiniai vaistai
Viename Kauno turguje rusiškais maisto papildais prekiauja šešiasdešimt penkerių metų Lina, ji sutiko anonimiškai pasidalinti savo patirtimi su 15min žurnalistais. Moteris dirba pardavėja mažoje įmonėje, kuri keliose Kauno turgavietėse prekiauja rusiškais maisto papildais.
Lina teigė turinti visus reikalingus maisto papildų dokumentus, juos įmonė perka iš tiekėjų. Tačiau vaistai, esantys dideliame krepšyje po prekystaliu, yra nelegalūs. Lina sako, kad apie juos žino tiek, kiek pasako ją prekiauti samdantis verslininkas.
„Papildomi pinigai mums. Žmogus žino, kad visko yra, jis turi visą pasirinkimą kaip ir normalioje vaistinėje, ten irgi kai vaistus perki, pasiūlo vitaminų. Manau, kad nusikaltimo mes nedarome, su šiais vaistais aš ir vaikus savo auginau“, – pasakojo pardavėja.
Moteris nelegalių vaistų nededa ant prekystalio, laiko krepšyje. Atsiveža tik nedideliais kiekiais – tiki, jog taip, apsilankius policijai, būtų mažesnės baudos.
Kita su žurnalistais anonimiškai kalbėti sutikusi nelegalių vaistų pardavėja Ana prekiauja sostinės turguje. Ji sumaniusi savą būdą slėpti nelegalius vaistus – išimdama juos iš originalių dėžučių ir sudėdama į „vitaminų“ dėžutes.
„Poreikis milžiniškas“
Gariūnų turgaus pakraštyje Ineta turi rusiškų maisto papildų kioskelį. Moteris šiuo verslu verčiasi vos keletą metų. Ji tikina, kad yra viena iš nedaugelio rusiškų papildų pardavėjų, neslapstanti po prekystaliu kontrabandos. Jai nelegalia veikla užsiimti atrodo nepriimtina.
„Poreikis nelegalių vaistų yra milžiniškas, man buvo naujiena, kai pradėjau verslą. Kiekvieną dieną ateina bent vienas žmogus, kuris pasiteirauja. Turiu puslapį feisbuke, ten irgi privačiose žinutėse nuolat klausinėja. Tai jeigu pardavinėčiau vaistus, užsidirbčiau labai daug“, – šypsosi Ineta.
Pardavėjai pasakoja, kad lygiai taip pat nesudėtingai nelegalių vaistų galima įsigyti ir internete. Socialiniame tinkle feisbuke gausu paskyrų, kuriose prekiaujama rusiškais maisto papildais. Norintieji įsigyti nelegalių vaistų, kreipiasi privačiomis žinutėmis. Toks pat principas vyrauja ir skelbimų portaluose, pavyzdžiui skelbiu.lt, alio.lt. Ten gausu rusiškų ir baltarusiškų maisto papildų skelbimų. Norint nusipirkti vaistų, tereikia skambinti nurodytais telefono numeriais.
Susiradus vaistų prekeivį pinigai pervedami į pardavėjo banko sąskaitą, prekė išsiunčiama į paštomatą arba prašoma atvažiuoti į maisto papildų pardavinėjimo vietą ir nusipirkti gyvai.
Vaistai taip pat užsisakomi iš trečiųjų šalių internetinių parduotuvių. Į Lietuvą juos žmonės siunčiasi paštu bei per skubių siuntų vežėjus.
Muitinės departamento duomenimis, būtent paštu siunčiamų vaistų sulaikoma daugiausia.
Nelegalūs vaistai – tiesiai į namus
Su 15min žurnalistais anonimiškai kalbėti sutikęs Algis gyvena Vilkaviškio rajone. Jo „verslas“ – nelegalių rusiškų vaistų pristatymas tiesiai į namus. Klientai – atokiai nuo miesto gyvenantys žmonės.
„Aš atvežu į vietą. Tiek cigaretes, tiek vaistus. Žinau, kada žmonės pensiją gauna, tada ir važiuoju po kaimus. Daug žmonių čia rusiškus vartoja, žinau kas pirks, tik tiems siūlau. Atvežu tiesiai į namus ir kainos pas mane geros, o jiems ką – į miestą važiuot? Senam žmogui kai skauda, reikia dabar“,– pasakojo vyras.
Pardavėjas teigia, kad kaimuose nėra gero susisiekimo – autobusai važiuoja vos du kartus per dieną. Senyvo amžiaus vietiniams, norintiems nuvažiuoti į miestą, dažnai tenka sumokėti už pavežėjimą kitiems kaimo gyventojams. Algio nuomone, iš jo pirkdami vaistus žmonės sutaupo pinigų. „Koks analginas (vaistas, malšinantis skausmą ir karščiavimą) keturis kartus brangiau mieste, pas mane – tik 2 eurai dėžutė“,– pasakojo pardavėjas.
Senyvo amžiaus Vilkaviškio rajono gyventojas Jonas 15min žurnalistams patvirtino, kad vietiniai rusiškus vaistus vartoja dažnai. Gyvenvietėje vaistinės nėra, tad Algio „vaistų į namus“ paslauga labai praverčia.
O kalbinti kai kurie Kretingos rajono senoliai atviravo, kad vaistus į namus kartais atveža ir mobilios parduotuvės.
Rusiški vaistai „veikia stipriau“
Ryškus nelegalių ir legalių vaistų kainų skirtumas yra viena iš priežasčių, skatinančių žmones vaistų ieškoti turgavietėse. 15min kalbintas Paulius pasakojo prieš keletą metų pirkdavęs rusiškų vaistų savo motinai iš vienos prekeivės Kybartuose. Vaistai buvo skirti širdies darbui gerinti, buvo nekompensuojami, legalių vaistų kaina vaistinėje siekė beveik 90 eurų. O užsakęs šių vaistų pas vietines rusiškų vaistų prekeives, panašios veikliosios sudėties vaistus nusipirkdavo perpus pigiau – už 40 eurų. Pauliaus šeima nepasiturinti, todėl net ir pigesni nelegalūs vaistai buvo sunkiai įperkami.
„Kokybė rusiškų tikrai nesiskiria, tik kaina. Vaistinėje viskas apie 30 proc. o kartais ir 50 proc. brangiau“’,– tikina nelegalių vaistų pardavėja iš Kauno, sutikusi kalbėtis anonimiškai.
Vilkaviškietis Jonas įsitikinęs, kad rusiški vaistai ne tik pigesni, bet ir geresni. Tačiau klausiamas, kuo jo vartojami medikamentai pranašesni ar geresni, vyras negalėjo atsakyti. Patikino, kad jie „tiesiog stipriau veikia“.
„Po blatu“ visada geriau
Toks įsitikinimas, kad rusiški ar baltarusiški kontrabandiniai vaistai yra geresni už legalius, paplitęs tarp daugelio jų vartotojų.
„Vyresnio amžiaus žmonės yra užaugę su šiais vaistais ir tai yra tikrai labai geri vaistai. Pavyzdžiui, aš turiu pažįstamų gydytojų, tai jie sakė, kad su importiniais vaistais nieko negali padaryti. Žmonės tai žino ir dėl to ieško turguje“, – pasakoja 64-erių Kauno gyventoja Dalia.
Specialistai taip pat susiduria su visuomenėje gajom nuostatom, esą rusiški vaistai kur kas efektyvesni. „Vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonių kartose daug kam yra tokia nostalgija buvusiems laikams. Manau, kad ieško dėl to, kad vaistinėse nėra – deficitas, jeigu nėra, vadinasi, labai geras. Sovietmečio įprotis deficito prekių ieškoti, „po blatu“ visada geriau. Kažkokia nepamatuota nostalgija, kad patikimi ir pigūs“, – sako farmacijos docentė, LSMU Kauno ligoninės Šančių padalinio vaistinės vedėja Rima Jūratė Gerbutavičienė.
53-ejų Panevėžio gyventoja Daiva, šiuo metu gyvenanti Vokietijoje, patvirtina šias docentės įžvalgas: „Renkamės galbūt, nes mes Tarybų Sąjungoje augę, nuo tada mes žinom, kad šie vaistai padeda“. Daiva neslepia, kad yra patyrusi ir kontrabandinių vaistų neigiamą poveikį. Moteris prisimena, jog daug metų iš turgaus vartojo vaistus nuo sąnarių skausmo.
„Kai nuėjau pas gydytoją, ji pasakė, kaip galiu gerti neaišku kokį vaistą, kai nežinau, kas mano kraujyje vyksta, kokį uždegimą rodo? Teisingai sakė – aš luošinau save labiau nei gydžiau“, – pasakojo Daiva.
Farmakologė R.J.Gerbutavičienė teigia, kad nelegalių vaistų paklausą ir pasiūlą skatina dalies žmonių nepasitikėjimas gydytojais.
„Keisti gydymo įpročiai – eina iš vieno gydytojo pas kitą. Išgirsta dešimt nuomonių ir paskui nusprendžia patys arba paklauso kaimynės“, – teigė specialistė.
Vaistai yra jautrūs šviesai, šalčiui ir karščiui
Farmakologė R.J.Gerbutavičienė teigia, jog Lietuvoje prekyba vaistais yra griežtai kontroliuojama. Gamintojo bei tiekėjo dokumentai garantuoja produkto kokybę bei užtikrina saugią medikamentų kelionę nuo gamyklos iki vaistinės. Tuo metu kontrabandiniais vaistais pasitikėti negalima – jų kilmė, sudėtis bei gabenimo kelias yra nežinomi.
Kaip pavyzdį apie galimą nelegalių vaistų žalą farmakologė mini rusiškus Amoxicillin antibiotikus. Tai tie patys, kurių 15min žurnalistams pavyko įsigyti Kauno Vitebsko turguje.
„Pirmiausia žmogus užsiima savigyda. Perka antibiotikus, bet nebūtinai jam jų reikia. Gali pasidaryti sau daugiau žalos, jeigu jam jų nereikia – maskuos pagrindinę susirgimo priežastį. Geriant antibiotikus, ilgainiui organizme gali išsivystyti atsparios mikroorganizmo sporos, vėliau susirgus antibiotikai neveiks“, – pasakojo R.J.Gerbutavičienė.
Sertifikuotų vaistų gamintojai nurodo galiojimo trukmę bei laikymo sąlygas, kurių laikantis garantuojama, kad vaisto veikliosios medžiagos nepakis. Specialistė pabrėžia, jog pirkėjas negali žinoti, kokiomis sąlygomis kontrabanda atkeliauja į prekeivių rankas Lietuvoje. „Pavyzdžiui, antibiotikai tikrai yra jautrūs. Jeigu laikome juos saulėje, negalime tikėtis tokio pat efekto. Yra faktoriai, kurie ardo veikliąsias medžiagas – šviesa, karštis, šaltis. Tokie faktoriai pažeidžia vaistuose esančias molekules. Gali susidaryti ir kenksmingos molekulės, tokiu atveju galima apsinuodyti“, – pasakojo farmakologė.
Vietoj vaistų krakmolas ir cukrus
Vaistų kontrolės tarnybos specialistai pabrėžia, jog turguje vaistus pardavinėjantys asmenys neturi reikiamų žinių apie juos. O po prekystaliu slapstomų medikamentų sudėtis nėra aiški – antibiotikų dėžutėje gali būti supakuoti kiti vaistai arba suklastoti medikamentai, galintys kelti grėsmę žmogaus sveikatai. Turgaus ar interneto prekiautojai gali pasakoti apie vaisto veiksmingumą ir patikimumą, tačiau tai gali būti melaginga informacija. Kartais vietoj vaistų tabletėse gali būti jokio poveikio organizmui neturinčios medžiagos, tokios kaip cukrus ar krakmolas.
Per pastaruosius penkerius metus muitinė sulaikė daugiau nei 11,5 tūkst. vienetų vaistų klastočių. Pastarieji ypač kelia susirūpinimą ne tik muitinės pareigūnams, bet ir medicinos srities specialistams.
Klastočių poveikis juos vartojančių žmonių sveikatai gali būti įvairus – nuo jokio, jeigu vietoje veikliosios medžiagos yra naudojamas, pavyzdžiui, krakmolas. Iki rimtos žalos, nes klastotės yra pagamintos iš nežinomų medžiagų, greičiausiai nesilaikant jokių higienos normų, laikymo ir gabenimo saugos reikalavimų. Klastočių kilmė neaiški, jos gali būti pagamintos ir garaže esančioje „savadarbėje gamykloje“ kažkur Rusijos ar Baltarusijos gilumoje.
Vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) teigia, jog falsifikuotus vaistus atskirti nuo legaliai pagamintų yra labai sudėtinga. Falsifikatų gamintojai daug investuoja į pakuotės, tablečių ar kapsulių išvaizdą – kad jos sukeltų kuo mažiau įtarimų. Siekiant nustatyti, ar preparatas yra autentiškas, dažniausiai kreipiamasi į originalaus vaisto gamintoją. Buvo atvejų, kai gamintojas atskyrė autentišką pakuotę nuo falsifikuotos pagal dėžutės perlenkimo linijų bruožus.
Ieškoti turguje rekomendavo gydytojas
Farmakologė R.J.Gerbutavičienė teigė, kad Lietuvos vaistų rinkoje būna atvejų, kai rinkoje trūksta reikalingų vaistinių preparatų produktų. „Vienu metu buvo katastrofa Lietuvos rinkoje, kai mes neturėjome leidžiamų vitaminų B12, dėl kažkokių priežasčių nebuvo registruotos ampulės, kurios reikalingos žmonėms, sergantiems anemija. Mano žiniomis, net gydytojai į turgų siųsdavo nusipirkti. Dabar ta problema išspręsta“, – teigė farmakologė.
Apie tai, kad rusiškus vaistus rekomenduoja kai kurie gydytojai, sako girdėjusi ir rusiškų papildų pardavėja Ineta. „Neminėsiu čia pavardėmis, bet keletas žmonių atėjo teirautis, nes gydytoja patarė paieškoti turguje. Receptinių vaistų, kurių legalioje rinkoje nepardavinėja“, – pasakoja pardavėja.
Apie medikų nukreipimus ieškoti vaistų turguje, liudijo ir tai patyrusi 58-erių kaunietė Violeta. Ji prieš pusmetį smarkiai susižeidė pirštą. Ilgą laiką žaizda negijo. Moteris kreipėsi į chirurgus. „Kauno klinikose buvau. Chirurgas pasiūlė nueiti į rusiškų papildų kioską turguje. Sakė, labai geras Levomekolio tepalas yra. Man buvo tikrai blogai, antibiotikus gėriau nuo kraujo užkrėtimo, bijojau, kad nereiktų amputacijos. Gavau aš iš turgaus tą tepaliuką ir labai padėjo“, – pasakojo Violeta.
Rusiškas Levomekolio tepalas yra nuo uždegimo, jo sudėtyje yra antibiotikų. Lietuvoje šis vaistas yra nelegalus, specialistai teigia, kad jo efektyvumas nėra įrodytas. Tačiau ir prekeiviai, ir farmakologai teigia, kad jis yra vienas populiariausių vaistų nelegalioje rinkoje. „Kaip antibiotinis tepalas, žmonės sako, jis yra labai geras, kaip sakoma – praktika patvirtintas. Gal kažkokią panašią sudėtį reikėtų registruoti, mažiau tada ieškotų turguose“, – teigė farmakologė, svarstydama apie išeitis, kaip žmones paskatinti pagalbos ieškoti ne turguje, o pas specialistus.
Vairuotojo miegas ant tablečių
Klestinčią prekybą nelegaliais vaistais užtikrina ir įvairūs jų tiekimo keliai, vaistų kontrabanda iš Rusijos ir Baltarusijos, Latvijos ne mažiau suvešėjusi nei rūkalų.
Su 15min žurnalistais anonimiškai sutikę kalbėti nelegalių vaistų prekeiviai teigė, jog dažniausiai vaistus atgabena lengvųjų automobilių bei vilkikų vairuotojai, darbo ar kitais reikalais dažnai važiuojantys į Karaliaučių bei Baltarusiją.
Nelegalius krovinius jie slepia daiktadėžėse, po sėdynėmis, tarp asmeninių daiktų. Pasitaiko atvejų, kai nelegaliai gabenami vaistai slepiami čiužiniuose. „Miegojo ant tablečių‘‘, – taip juokaujama apie vieną vilkiko vairuotoją, kurio čiužinyje 2020 metais Kybartų kelio posto muitininkai aptiko 414 įvairių rusiškų vaistų pakuočių.
Vaistus kartais gabena ir Lietuvoje gyvenantys baltarusiai. „Man vyras toks iš Baltarusijos atveža, jis Vilniuje gyvena, dar mano kolegei irgi parūpina (...) su lengvąja atveža‘‘’, – pasakojo nelegalių vaistų pardavėja iš Vilniaus.
2021 metais Muitinės departamentas užfiksavo 131 nelegalių vaistų gabenimo atvejį. Buvo sulaikyta daugiau kaip 30 tūkst. nelegalių vaistų pakuočių.
Vaistai – verslas cigarečių kontrabandininkams
Nelegalius vaistus į šalį atgabena ir cigarečių kontrabandininkai. Vaistus jie plukdo upėmis, ežerais kitais vandens telkiniais, kartais skraidina dronais.
62 metų, Vilkaviškio r. gyventojas Antanas gyvena vos per keletą kilometrų nuo sienos. Vyras sako, kad turi prastai apmokamą darbą, todėl prisiduria talkindamas kontrabandininkams. Jiems jis dirba „šucheriu“ – stebi aplinką, kol kontrabandininkai krauna krovinius.
„Su žvejais dirbu prie tvenkinio (parodo ranka). Kol jis (kontrabandininkas, – red. past.) išsitraukia krovinį ir susikrauna į mašiną. Aš dirbu prie kaimo, vaikštau tiesiog. Jeigu pamatau atvažiuojant pasienį (VSAT pareigūnus, – red. past.), paskambinu. Kiekvieną kartą man nuperka telefono kortelę, po darbo iškart išmetu. Dažniausiai dirbam anksti ryte arba po darbo valandų, kai keičiasi pamainos, jeigu lyja, rūkas yra pliusas“, – pasakojo Antanas.
Su Antanu dirbantys kontrabandininkai, bendradarbiaudami su Rusijos piliečiais, itin išradingais būdais vaistų ir cigarečių kontrabandą perplukdo per sieną. Pavyzdžiui, iš Rusijos pusės krovinys surišamas su virvėmis ir paliekamas vandenyje prie krūmų. Ilgos virvės galas, su užmaskuotu plūduru, nuplukdomas prie sienos ribos. Vėjui pučiant tinkama linkme, plūduras atsiduria Lietuvos teritorijoje. Tuomet kontrabandininkai su valtimi išsitraukia virvės galą ir krovinį su kontrabanda atsitempia į Lietuvos teritoriją.
Pasitaiko atvejų, kai vaistus gabena su dronais. 2017 m. pareigūnai rado nukritusį droną, prie jo pritvirtintame juodo polietileno pakete buvo 100 vienetų pakuočių, po 60 tablečių pancreatino (virškinimo sistemą veikiantys vaistai), pagamintų Rusijoje. „Labai tikėtina, kad asmenys, užsiimantys cigarečių gabenimu, užsiima ir vaistų gabenimu“, – teigė L.Pocius.
Vaistai saugomi „lizduose“
Į Lietuvą patekę vaistai dažnai saugomi „lizduose“. Taip vietiniai Vilkaviškio rajono gyventojai vadina garažus, sandėliukus ar pačius namus, kur būna laikomi kontrabandiniai vaistai. Antanas teigia, kad į lizdus kontrabandininkai veža per ežerus perplukdytus bei kitais būdais į Lietuvos teritoriją patekusius vaistus. „Iš lizdų jau pasiima pardavėjai. Aplinkiniuose kaimuose lizdų nėra, daugiausia jų Vilkaviškyje“, – pasakoja Antanas.
Dažniausiai iš „lizdų“ vaistai yra brangesni, mat juos gabenant ir saugant reikia rimtesnių išteklių. Pavyzdžiui, viename Kauno turguje antibiotikai Amoxicillin kainuoja 7 eurus, juos perka iš Vilkaviškio „lizdo“. O štai kitame Kauno turguje, tokių pačių antibiotikų kaina yra 5 eurai, mat juos prekeiviai perka iš vairuotojo, dirbančio Rusijoje.
Turgų tikrina, bet vaistų nemato
Su 15min žurnalistais sutikusios anonimiškai kalbėti nelegalių vaistų pardavėjos pasakoja apie savo nelegalią veiklą, trunkančią daugiau nei 10 metų. Pardavėjos tikina turinčios visus reikiamus maisto papildų dokumentus, todėl Maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vizitų nebijo.
VMVT specialistai patikrinimų metu atsitiktine tvarka patikrina dalį prekyboje esančių maisto papildų. Tačiau VMVT neprisiima atsakomybės už jų kontroliuojamose vietose po prekystaliu esančius vaistus. Maisto skyriaus vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Giedrė Lukoševičienė paaiškino, jog VMVT tarnybos specialistai neturi tinkamos kompetencijos atpažinti po prekystaliu esančius vaistus, specialistai užsiima tik papildų tikrinimu.
Vaistus prižiūri Vaistų kontrolės tarnyba (VVKT). Ekspertai teigia, kad jų tarnybos kompetencijai priklauso legalios vaistų rinkos priežiūra, licencijuotų subjektų – vaistinių, įmonių kontrolė. „Prekyba vaistais turguje, socialiniuose tinkluose, įvairiose pokalbių svetainėse yra nelegali veikla. Nelegalią veiklą prižiūri policija, mūsų specialistai tik padeda identifikuoti nelegalius vaistus policijai ir muitinei“, – teigė VVKT specialistė Aistė Tautvydienė.
Sveikatos apsaugos ministerija patvirtina, jog nelegalios vaistų prekybos prevenciją, atskleidimą ir tyrimą vykdo policija. Tuo metu Policijos Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis teigia, kad policija turi kitus strateginius tikslus ir kontrolę turguose dažniausiai vykdo tik reaguodama į gautą informaciją.
2021 metais policija užfiksavo 13 nelegalios prekybos vaistais atvejų. Įstatymo pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę. Jeigu prekyba nesukėlė sunkių padarinių ar nebuvo vykdoma stambiu mastu, skiriama bauda nuo 140 iki 300 eurų, įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 800 iki 1800 eurų. Taip pat visi nelegalūs vaistai yra konfiskuojami. Administracinių nusižengimų kodekse nėra paaiškinimo, kas yra „stambus mastas“, todėl tai įvertina patys policijos pareigūnai.
Dabartinio reguliavimo nepakanka
„Benu“ vaistininkas Gintaras Verbus prisimena į vaistinę atėjusią moterį, kuri prašė pagalbos dėl stipraus išbėrimo. Išaiškėjo, jog klientė vartojo nelegalius rusiškus receptinius vaistus, jai pasireiškė šalutinis jų poveikis. Vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) teigia, jog vartojant nelegalius vaistus, žmogui gali pasireikšti ne tik išbėrimas, patinimas, galvos, raumenų ar kitų kūno vietų skausmai, bet ir karščiavimas, pykinimas, vėmimas, mieguistumas, vangumas, galvos svaigimas, galimi rimti apsinuodijimai ar net mirtis.
Neteisėta prekyba vaistiniais preparatais vykdoma tarptautiniu mastu. Užkirsti kelią šiai nusikalstamai veiklai buvo sukurta Europos Tarybos konvencija „Medicrime“. Dokumentas numato teisinį reguliavimą, neteisėtų vaistų rinkos priežiūrą, tarptautinį bendradarbiavimą, keitimosi informacija priemones. Šiandien šią konvenciją yra ratifikavusios 18 valstybių, dar tiek pat ją yra pasirašiusios.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) 15min informavo, jog inicijavo Lietuvos prisijungimą prie „Medicrime“ konvencijos. Šiuo metu institucijų sutarimas dėl šalies dalyvavimo konvencijoje yra pasiektas, dabar Vyriausybė turėtų kreiptis į prezidentą dėl įgaliojimų pasirašyti konvenciją. Po pasirašymo laukia ratifikavimo procesas, taip pat turės būti parengti nacionaliniai teisės aktai.
SAM bei Vaistų gamintojų asociacija (VGA) mano, kad Lietuvoje dabartinio teisinio reguliavimo nepakanka siekiant atgrasyti nuo nelegalios vaistų prekybos. Patvirtinus konvenciją ir priėmus kitus teisės aktus, šalyje nelegali prekyba vaistais, kelianti pavojų žmogaus sveikatai ar net gyvybei, užtrauktų baudžiamąją atsakomybę.
Kol kas nelegali prekyba keliais, vandeniu, oru gabenamais rusiškais, baltarusiškais vaistais klesti, keldama grėsmę vartotojams, bet ne šio neteisėto verslo organizatoriams.
Taip pat skaitykite: nelegalių vaistų prekyba turguose klesti: ko pavyko nusipirkti 15min žurnalistams?
