Iš socialinio – į savivaldybės būstą
Socialinį būstą Kristina gavo eilėje jo laukusi septynerius metus. Tiek Kristina, tiek jos vyras turi ribotą darbingumą – Kristinos darbingumas yra 40 proc. jos vyro – 45 proc.
„Mes abu turime negalią. Žmona nedirba, jai – sunki depresija, tad šeimoje dirbu tik aš vienas. Tačiau į tokią situaciją Panevėžio miesto savivaldybė neatsižvelgia“, – sakė Algimantas.
Šeimos situacija pasikeitė prieš kelis metus, kuomet savivaldybės nurodymu buvo perrašyta socialinio būsto nuomos sutartis.
„Ir dabar mes gyvenime ne socialiniame būste, o savivaldybės. Taip nutiko dėl to, kad deklaruojant 2019 metų pajamas jos trisdešimt keliais eurais viršijo tas, kokios turi būti gyvenant socialiniame būste. Tada pakeista sutartis, kuri sudaryta dvejiems metams“, – sakė Algimantas.
Pajamos, šeimos teigimu, buvo viršytos dėl to, kad jas vertinant neišminusuota vienkartinė Algimanto gauta premija – beveik 170 eurų.
Privatizuoti neturi galimybių
Dvejus metus šeima gyveno ramiai. Tačiau pernai liepos mėnesį Kristina gavo pranešimą, kad buto nuomos sutartis nutraukiama.
Pradėję aiškintis, kas nutiko, jie sužinojo, kad 2021 metais taip pat yra viršytos pajamos, todėl savivaldybės būstas jiems nepriklauso. Tačiau šeima įgijo teisę jį privatizuoti, tik, deja, finansinės galimybės neleidžia to padaryti.
Kai sutartis ėjo į pabaigą, sako Algimantas, jie ir patys rašė prašymą savivaldybei dėl jos pratęsimo: „Bet jį atsisakė priimti, nors neturėjo teisės. Tada mes prašymą siuntėme registruotu paštu. Turime čekius, įrodymus, viską. Jie (savivaldybė) nuo pat pradžių turbūt buvo suplanavę mus išmesti į gatvę.“
Per metus trijų asmenų šeimos pajamos yra apie 13 tūkst. eurų. Į šią sumą įeina ir vaiko pinigai, ir socialinė išmoka.
Panevėžiečiai dėl sutarties pratęsimo kreipėsi į teismą, tačiau priimta jiems nepalanki nutartis, tad dabar ruošiami dokumentai ir Apylinkės teismo sprendimą šeima skųs aukštesnės instancijos teismui.
Pasak jų, teismas neatsižvelgė į tai, kad du šeimos nariai turi negalią, taip pat, vertinant jų deklaruotas pajamas, jos turėjo būti indeksuotos.
Kreipėsi į prokuratūrą
Kristina su Algimantu taip pat kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą ir prašo prokurorų kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą bei atsakyti į klausimą, ar Panevėžio savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarkos aprašas, pagal kurį netęsiama sutartis, neprieštarauja Civiliniam kodeksui.
„Turime pagrindą manyti, kad Panevėžio miesto savivaldybės taryba neturėjo teisės nustatyti reglamentavimo, pagal kurį savivaldybės būsto nuomos sutartis nebetęsiama vien todėl, kad nuomininkas įgijo teisę būstą privatizuoti, net jeigu šia teise ir nepasinaudojo“, – teigiama prokuratūrai pateiktame rašte.
Teisininkų teigimu, savivaldybė galėjo pažeisti ir daugiau Civilinio kodekso punktų, o vietos valdžios priimami nutarimai negali būti aukščiau už įstatymus.
Jaučiasi diskriminuojami
Kristina ir Algimantas taip pat sako, kad pagal atnaujintą įstatymo redakciją tiems, kas gyvena socialiniame būste ir turi negalią, mažų vaikų ar iki pensijos likę penki arba mažiau metų, savivaldybės turi nuomoti būstus ir toliau, nors pajamos ir yra viršijamos: „Jiems pajamas pagal naują įstatymo redakciją indeksuoja, o mums neindeksavo. Išeina dvigubi standartai – jei pakeitė sutartį iš savivaldybės į socialinį būsto, tai jau esi ne žmogus?
Neturime kito būsto, neturime kur išeiti.
Neatsižvelgiama į tai, jog abu turime negalią. Jei reikės – mes ginsime savo teisę į būstą, net jei teks kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą.
Neturime kito būsto, neturime kur išeiti. Mes prarandame ne tik namus, tačiau ir gyvenamosios vietos deklaraciją, kuri būtina norint gauti neįgalumo išmokas.
Galime savo gyvenamąją vietą deklaruoti savivaldybėje, tačiau reikia pristatyti pažymą, ką veiki šiame mieste, be to, gyvenamąją vietą taip galima deklaruoti tik metams. O ką daryti toliau?“ – kalbėjo Algimantas.
Savivaldybė situacijos nekomentuoja
Panevėžio miesto savivaldybės Komunikacijos skyriaus vyr. komunikacijos specialistė Loreta Kaškelienė teigė, kad savivaldybė šios situacijos nekomentuos, nes šiuo metu vyksta teisminis procesas.
„Komentuoti galėsime procesui pasibaigus“, – teigė L.Kaškelienė.
Paprašyta paaiškinti, kuo skiriasi savivaldybės ir socialiniai būstai, specialistė pateikė tokį komentarą: „Savivaldybės būstuose gyvena nuomininkai, sudarę sutartis iki 2003 m. sausio 1 d. ir turintys teisę į privatizavimą rinkos kainomis.
Tai žmonės, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių laiku (lengvatinėmis sąlygomis) neprivatizavo būstų. Jiems nereikia teikti turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijų už praėjusius metus, tai sudaro galimybę turėti didesnes pajamas nei remiamos valstybės.
Socialinį būstą gauna eilėje stovėjęs nuomininkas, jei jo pajamos ir turtas neviršija įstatyme nustatytų dydžių. Jų pareiga kasmet teikti turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijas.“
Vasario 1 d. duomenimis, Panevėžio mieste socialinio būsto laukia 230 asmenų ar šeimų.
„Savivaldybės socialiniai būstai nuomojami vadovaujantis Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu. Savivaldybė nesuinteresuota laikyti tuščių, neišnuomotų būstų, kadangi jų išlaikymą privalo padengti pati įstaiga.
Šiuo metu yra 10 laisvų socialinių būstų: dėl aštuonių būstų nuomos laukiami asmenų, laukiančių socialinio būsto, sutikimai, du būstai remontuojami.
Jeigu asmens ar šeimos, nuomojančios socialinį būstą Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoto turto vertė ar pajamos, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, viršija nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, šio asmens ar šeimos prašymu būstas nuomojamas kaip savivaldybės būstas, jeigu asmuo ar šeima Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise neturi kito būsto ir jeigu asmeniui iki senatvės pensijos amžiaus sukakties yra likę 5 ar mažiau metų; asmuo yra neįgalusis arba šeimoje yra neįgaliųjų; šeima augina tris ar daugiau vaikų ar vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa bei kitais savivaldybės tarybos nustatytais atvejais“ – teigė Panevėžio miesto savivaldybės atstovė.
