V.Landsbergis kiekvienais metais per Vasario 16-ąją sakydavo kalbą iš sostinėje esančių Signatarų namų balkono.
Šiemet V.Landsbergio kalbą perskaitė R.Bagdzevičius. Prieš pat minėjimą nuotrauką su seneliu socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Gabrielius Landsbergis su prierašu „Laukiam kalbos“.
Vytautas Landsbergis ir pats pasveikino Lietuvą iš ligoninės.
Turime talentų, bet ir niekybės
Profesoriaus V.Landsbergio šių metų kalba vadinosi: „Punktai sakymų“. „Jaunoji šimtamete Lietuva, sveikinu tave, pradėjusią skaičiuoti antrąjį respublikos šimtmetį, sveikinu tave išdidžią, naujausiais pasauliniais mokslo, technologijų atradimais, tik žiūrėk, pasauli, su kuo ateina ir ką tau atneša Lietuva. O be to dar išdidi vis gausesniais sporto laimėjimais, plaukikų, irkluotojų. Pastebėkim – tai ne sukčių laimėjimai, kurių didiesiems atstovams dar teko išsisukinėti per dopingų makalynes. Ir vis tiek jie eina gėdingai lauk, o Lietuva žengia ir laimi“, – savo kalboje parašė V.Landsbergis.
Susitvarkykime su ta aikšte, ar ji tikrai mums per didelė? Ar nukirstas miškas gražiau už skriejantį raitelį?
Pabrėždamas, kiek turime talentų, profesorius vis dėlto pastebi tą „daugybę niekalo ir niekybės“, kas padaro Lietuvą paradoksų šalimi. „Valykimės. Dieve mano, nejaugi reikia tiek vogti. Susitvarkykime su ta aikšte, ar ji tikrai mums per didelė? Ar nukirstas miškas gražiau už skriejantį raitelį? Pamėginkime būti atlaidesni vieni kitiems. Gaila žmonių, kuriems atrodo, kad didžiausias malonumas tai įkasti savo artimui. O jei pavyktų pažeminti savo tėvynę, čia tai didžiausias malonumas“, – toliau sekė V.Landsbergio kalboje.
Profesoriaus manymu, Lietuva tikrai turi visas galimybes atsilaikyti prieš bet kokius pavojus, nes šimto metų istorija parodė – tai įmanoma. Jis prisiminė ir dvidešimt signatarų, kurie niekieno neliepiami ėjo kurti Lietuvos.
„Ir dievas davė laisvę. Tada savanorių iškovotą, paskui gintą sukilėlių, partizanų. Ir vėl jau taikiu būdu iškovota Kovo 11-ąją, Sausio 13-ąją. Ją tereikėjo branginti, puoselėti, ginti jau kitais būdais, ginti kaip kiekvieno paprasto žmogaus teises, nomenklatūros niokojamoje Lietuvoje. Ginti kaip garbę ir teisingumą, neleisti, kad koks atsibastėlis tyčiotųsi, o nuosavi gudragalviai tėvynės meilę pravardžiuotų idiotizmu. Čia per mažai gynėm, nesukilo protestuoti visa Lietuva, tarytum pasidavė, bet aš manau, ji sukils. Būkim garbingi žmonės ir bus mūsų tėvynė garbinga“, – savo kalboje rašė V.Landsbergis.
Jis pabrėžė, kad esame laisvi nuo sovietų armijos ir neteisėtos sienų kontrolės, nuo KGB teroro ir tarybų valdžios savivalės, laisvesni rinktis studijas ir darbą, kurti verslus, keliauti po pasaulį: „Tačiau tebeturime ir senųjų valdžios papročių, savivalės, nesame laisvi nuo korupcinių neteisybių. Nesame laisvi nuo sovietinių elgesio normų, pataikavimo. Šia kryptimi dar augti ir augti.“
„Savo vienintelę valstybę puoselėkime kaip daržą, kaip sodą, kurį pirmiausia reikia ugdyti, kad būtų vaisių visiems. Materialistai į ją žiūri kitaip – kaip į dubenį, iš kurio patogu priėjus pačiam pasrėbti. Ir prieina būriais, grupėmis draugų. Nelaimė ta, kad Lietuvoje gyvenant galima širdimi išeiti svetur, kai tėvynės meilės vietą užima nemeilė, tada nesunku ir nusigręžti amžiams“, – sakoma V.Landsbergio kalboje.
Ligoninėje atsidūrė dėl gripo
Kaip ketvirtadienį pranešė BNS, ligoninėje atsidūręs Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis praleis valstybės atkūrimo šimtmečio renginius, tai patvirtino jo sūnus režisierius, rašytojas Vytautas V.Landsbergis.
Pasak V.V.Landsbergio, tėvas dėl gripo komplikacijų šiuo metu guli Santaros klinikose, jo būklė stabili.
Lietuvos Nepriklausomybės Aktą 1918 metų vasario 16-ąją pasirašė Lietuvos Taryba.
V.Landsbergis buvo aukščiausias šalies pareigūnas Lietuvai 1990 metais paskelbiant nepriklausomybę, reikšmingai prisidėjęs prie Sovietų Sąjungos žlugimo. Jis 1990-aisiais vadovavo Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) sesijai, priėmusiai Kovo 11-osios aktą, kuriuo atkurta Lietuvos nepriklausomybė.
