Knygos „Gintarinė širdis“ autorė Neringa Macatė į Strasbūrą kreipėsi 2019-ųjų pabaigoje po to, kai savo pozicijos jai nepavyko apginti Lietuvos teismuose. 2020 metais rašytoja N.Macatė mirė, o jos interesams atstovauja mama.
Neringos Dangvydės slapyvardžiu pasirašytoje knygoje „Gintarinė širdis“ pateikiamos istorijos apie įvairias socialinę atskirtį ir diskriminaciją patiriančias grupes – neįgaliuosius, emigrantus, homoseksualus, romus.
Joje yra pasakų apie du įsimylėjusius karalaičius ir dvi įsimylėjusias karalaites.
Europos Žmogaus Teisių Teismas atmėtė Lietuvos vyriausybės argumentus, neva knyga propaguoja tos pačios lyties asmenų šeimas.
„Pasakos skatino gerbti ir priimti visus visuomenės narius“ , – teigiama teismo pranešime.
Teismo Didžioji kolegija vienbalsiai nusprendė, kad Lietuva pažeidė autorės N.Macatės teisę į minčių, informacijos ir kūrybos laisvę, priteisė 12 tūkst. eurų neturtinės žalos kompensaciją ir 5 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.
Knygos istorija
Pasakų rinkinį 2013-ųjų pabaigoje išleido Lietuvos edukologijos universitetas (dabar – Vytauto Didžiojo universitetas). Tačiau po kelių mėnesių aukštoji mokykla sustabdė knygos platinimą, ją pavadinusi „angažuota homoseksualizmo propaganda“.
Universitetas tokį sprendimą grindė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos raštu, kuriuo „Gintarinė širdis“ įvardinta kaip daranti žalą vaikams iki 14 metų. Tiesa, pats raštas pasirašytas jau sustabdžius knygos platinimą.
Anot Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, ji minėtąjį raštą pateikė, atsižvelgiant į Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą, kuriame numatyta, jog neigiama informacija yra laikoma tokia, kuria „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.
Jau prasidėjus teisminiams ginčams, LEU sutiko platinti knygą su žyma „Informacija gali daryti neigiamą poveikį asmenims iki 14 metų“.