Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2013 08 17

Iš Suvalkų krašto ištremti lietuviai ragina reikalauti kompensacijų iš Vokietijos

Iš Lenkijai priklausančio Suvalkų krašto Antrojo pasaulinio karo metais ištremtus lietuvius ir jų palikuonius vienijanti draugija ragina, kad Vyriausybė pradėtų derybas su Vokietija dėl kompensacijų.
Suvalkai
Suvalkai / Łukaszo Urynowicziaus/Wikimedia.org nuotr.

Draugijos „Suvalkija“ pirmininkė Birutė Kižienė siūlo parlamentui priimti specialų įstatymą, kuris įpareigotų vykdomąją valdžią derėtis. „Vyriausybė būtų priversta vykdyti ir tada Vokietija kalbėtų kitaip, nes būtų Lietuvos įstatymas“, – BNS sakė draugijos „Suvalkija“ pirmininkė Birutė Kižienė.

2010 metais Seime buvo priimta rezoliucija, ja Vyriausybė raginama pradėti konsultacijas su Vokietijos vyriausybe dėl kompensacijų Lietuvos piliečiams, kurie buvo prievarta iškeldinti iš okupuotos Lenkijos teritorijos pagal 1941 metų sausio 10 dienos SSRS ir Vokietijos susitarimą dėl gyventojų mainų.

Draugija „Suvalkija“ siekia kompensacijų iš Vokietijos, kurios mokamos asmenims už priverstinį darbą karo metais. Pasak B.Kižienės, 1941 metais iš Vokietijos okupuoto Suvalkų krašto į sovietų okupuotą Lietuvą per pusantro mėnesio buvo perkelta apie 14 tūkst. lietuvių ir rusų sentikių.

Draugija „Suvalkija“ siekia kompensacijų iš Vokietijos, kurios mokamos asmenims už priverstinį darbą karo metais. 

Ji pabrėžė, kad dėl kompensacijų į Vokietiją turi kreiptis valstybė, o ne privatūs asmenys. Pasak B.Kižienės, į jas galėtų pretenduoti apie 2000 nukentėjusiųjų iš Lietuvos.

Šią savaitę posėdžiavusi suvalkiečių draugija taip pat dar kartą paragino Seimą patvirtinti dabar svarstomas įstatymo pataisas, kurios įteisintų nukentėjusio – perkeltojo statusą vaikams, 1941–1945 metais gimusiems šeimose, per prievartą atkeltose iš Suvalkų krašto į Lietuvą.

Įstatymo pataisa Seimo balsavimui bus pateikta rudens sesijoje. Pasak Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko, kuris šią savaitę susitiko su draugijos atstovais, tokia pataisa galėtų išjudinti ir kompensacijų iš Vokietijos klausimo sprendimą.

„Reikia šito įstatymo, tuo pačiu bus išryškinta problema ir Vyriausybė turėtų svaresnį teisinį pagrindą pradėti derybas su Vokietijos Federacine Respublika“, – BNS sakė jis.

Seimo nario nuomone, atskiro įstatymo, kuriuo Vyriausybė būtų įpareigojama derėtis, nereikia, – tam pakaktų Seimo nutarimo.

Vyriausybė savo ruožtu siūlo nepritarti įstatymo pataisai, nes jos priėmimas pareikalautų papildomų lėšų iš valstybės biudžeto – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad pagal jį teisę į valstybines pensijas gautų apie 400 žmonių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas