Teisininkas BNS paaiškino, kad savo atsistatydinimu siekiantis sudaryti sąlygas išrinkti atstovą į tarybą iš Apeliacinio teismo, kuris Teisėjų taryboje renkamo atstovo šiuo metu neturi.
Jis anksčiau dirbo Apeliaciniame teisme ir į Teisėjų tarybą atstovu buvo išrinktas nuo šio teismo. Šiemet kovą A.Piesliakas perėjo dirbti į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.
Į Teisėjų tarybą iš Lietuvos apeliacinio teismo buvo deleguoti trys teisėjai: teismo pirmininkas ir du renkami teisėjai – A.Piesliakas ir Egidija Tamošiūnienė. Abu jie šiuo metu Lietuvos apeliaciniame teisme nedirba, abu yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai.
Todėl Lietuvos apeliacinis teismas savo renkamo atstovo Teisėjų taryboje šiuo metu neturi.
„Jokie teisės aktai neįpareigoja Teisėjų tarybos nario atsistatydinti iš Teisėjų tarybos dėl to, kad jis jau nedirba tame teisme, kurio teisėjų sprendimu buvo išrinktas į Teisėjų tarybą, tačiau, mano nuomone, nors vienas renkamas teisėjas Lietuvos apeliaciniame teisme turi būti, kadangi tai susiję su glaudesniu teisėjų bendravimu su savo išrinktu atstovu, betarpišku problemų išsakymu ir jų sprendimų paieška bei kitais dalykais“, – atsakyme BNS nurodė teisėjas.
Žinodamas, kad rugsėjį vyks visuotinis teisėjų suvažiavimas, kurio metu galima
organizuoti Teisėjų tarybos nario rinkimus, A.Piesliakas liepą parašė pranešimą, kad atsistatydina iš Teisėjų tarybos.
Teisėjų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą, ją sudaro 17 narių.
Pagal pareigas Teisėjų tarybos nariais iškart tampa Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkai.
Taip pat Teisėjų tarybos nariais gali tapti Visuotiniame teisėjų susirinkime išrinkti teisėjai: trys – iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, du – iš Lietuvos apeliacinio teismo ir vienas – iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, trys – nuo visų apygardos teismų, vienas – nuo visų apygardos administracinių teismų, keturi – nuo visų apylinkės teismų.
