Didžiausios opozicinės partijos Seime – LVŽS – taryba T.Tomiliną iš partijos pašalino penktadienį.
Kaip aiškino R.Karbauskis, partijos senbuvio elgesys rodo, kad jis darys viską, jog žemintų partiją, jos vadovybę. Tai esą daroma sąmoningai.
Nuo 2000 metų „valstiečiams“ priklausęs T.Tomilinas partinį bilietą tikisi atgauti.
„Esu matęs, kaip jos dabartinis pirmininkas irgi buvo išėjęs iš partijos net dvejiems metams, bet sugrįžo. Beje, jis iš partijos buvo pasitraukęs būtent dėl Kazimieros Prunskienės diktato, procedūrų nesilaikymo, nušvilpimų ir žodžio nesuteikimo“, – interviu 15min prisiminė iš LVŽS gretų išbrauktas Seimo narys Tomas Tomilinas.
„R.Karbauskis slaptų balsavimų bijo kaip velnio“
– Ar per tas kelias dienas jau apsipratote su mintimi, kad jau nebesate „valstiečių“ narys?
– Apsipratau. Priimu labai ramiai sprendimus, nes tikrai esu daugybę metų šitoje partijoje.
Esu matęs, kaip jos dabartinis pirmininkas irgi buvo išėjęs iš partijos net dvejiems metams, bet sugrįžo.
Beje, jis iš partijos buvo pasitraukęs būtent dėl Kazimieros Prunskienės (buvusi partijos pirmininkė – 15min) diktato, procedūrų nesilaikymo, nušvilpimų ir žodžio nesuteikimo.
Tai aš tikrai jaučiuosi, kad partijos žmonės man yra labai artimi, tokie ir liks. Galbūt mes būsime vienoje partijoje vėl.
Nejaučiu jokio pykčio, jokio nusivylimo. Aišku, gaila, bet yra, kaip yra. Aš gerbiu žmonių sprendimus, net kai jie yra klaidingi.
– Bet kaip atsitiko, kad, kaip sakote, žmonės, kurie yra jums artimi, taryboje absoliučia dauguma nubalsavo už jūsų pašalinimą iš partijos? Kas atsitiko? Kaip minėjote, partijos nariu buvote nuo 2000 metų.
– Sprendimai dėl asmenybių, kurie priiminėjami ne slaptu balsavimu, yra ne sprendimai. Čia yra tokia pusiau parodija.
Sumetimai, kuriais vadovaujasi žmonės, ne visada yra neapykanta man, kažkokia nepagarba ar noro atsikratyti išdava.
Jeigu R.Karbauskis nebijotų slaptų balsavimų – o jis jų bijo kaip velnio, tai būtų skaičiai gal kitokie.
Aišku, yra tikrai nemažai žmonių, kurie nepritaria mano pozicijai ir apskritai viešam pozicijos reiškimui. Aš manau, kad tai yra praeities bruožas, kai bijoma viešumo.
Aš neturiu ką slėpti ir, manau, partija neturi ką slėpti.
Gali išsiskirti nuomonės, bet labai pagarbiai kolegų atžvilgiu visą laiką atsiliepiau ir atsiliepsiu.
Juolab dabar atsiliepsiu tik pozityviai, niekada nekritikuosiu net R.Karbauskio. Aš tokio tikslo neturiu.
– Bet jis pats kaip tik atvirkščiai kalbėjo spaudos konferencijos metu – kad jūs žeminote partiją, jos narius, vadovybę ir panašiai.
– Ponas R.Karbauskis susipainiojo. Jis sutapatino save su partija. Čia jis yra ne pirmas žmonijos istorijoje ir ne paskutinis.
Daugumą partijos narių aš pažįstu, labai gerbiu ir tik gerai apie juos visą gyvenimą atsiliepiau ir atsiliepsiu, gyniau netgi žmones, turinčius kardinaliai kitokias pažiūras, negu aš. O partijoje yra labai įvairių žmonių.
Mes su juo pirmiausia pradėjome kurti Žaliąją partiją – jis kažkaip tai pamiršo.
Mes kūrėme Žaliąją partiją, tada pasikvietėme labai daug profesionalų, jie atnešė kitokių idėjų ir taip praplėtėme partijos spektrą.
Čia galima būtų vardinti: mano paties pakviestas Stasys Jakeliūnas arba Linas Kukuraitis, Ramūno pakviestas Saulius Skvernelis arba Vytautas Bakas, arba Viktoras Pranckietis, tam tikru momentu prisijungęs prie partijos.
Partijai stiprėjant, pradžioje neatrodė, kad čia reikės tiesiog paklusti vienai nuomonei ir neturėti savo. Tokios netgi minties nebuvo.
O kalbėjimas viešai nėra nusikaltimas, jeigu tu labai aiškiai atskiri savo nuomonę nuo daugumos nuomonės, labai pagarbiai atsiliepi apie kolegų nuomonę. Aš visą laiką tą dariau.
Kai mane pradėjo vadinti išdaviku, tai R.Karbauskis darė grynai sąmoningai, žinodamas mano poziciją daugybę metų, žinodamas, kad aš ją deklaravau ir viešai, ir Manobalsas.lt, ir kitur, kaip aš balsuosiu, prieš rinkimus – prieš anuos, prieš dar kitus rinkimus – viskas yra deklaruota, viskas yra aišku.
Užsiciklinus vienu klausimu, jis pasirinko būdą, kaip manimi atsikratyti.
Užsiciklinus vienu klausimu, jis pasirinko būdą, kaip manimi atsikratyti.
Jam nepavyko tada, kai jis bandė iš valdybos mane išstumti, nes tuo metu buvo slaptas balsavimas ir slaptu balsavimu jis pralaimėjo.
Šiame kontekste labai iliustratyvi yra situacija dėl vaikų nemušimo įstatymo. Tada ji pasibaigė sėkmingai.
Tada mes su Agne Širinskiene ir Mindaugu Puidoku (2016 metais į Seimą su „valstiečiais“ išrinktas, dabar Darbo partijos narys – 15min) buvome skirtingose pozicijose, jie dramatizavo vaiko nemušimo įstatymo priėmimą, labai norėjo tą reformą iš esmės peržiūrėti ir vos neatšaukti.
Mano pozicija buvo žmogaus teisių pusėje. Aš Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete ėjau į kompromisus kartu su pirmininke Rimante Šalaševičiūte.
Bet mums pavyko rasti kompromisus ir dirbant su įstatymu Seime buvo rastas geriausias sprendimas. Ir reforma neatšaukta, buvo uždraustas vaikų mušimas, nebuvo pakeistas ta sistema.
Kita vertus, ir šeimos interesas buvo apgintas labai aiškiai.
Mes turėjome labai gerą patirtį, nes R.Karbauskis nesikišo į įstatymo turinį, kaip pirmininkas elgėsi labai oriai, labai delikačiai. Ir mes radome idealiausią sprendimą.
Dabar su partneryste išėjo visiškai kitaip. Iš principo buvo paneigta Seimo galimybė tartis ir maksimaliai yra eskaluojamas tas ginčas gatvėje.
Aš manau, kad tai klaidingas kelias, politikai turi dirbti savo darbą.
– Kas atsitiko, kad papuolėte į R.Karbauskio akiratį dabar ir kodėl, kaip sakote, jis norėjo jumis atsikratyti?
– Pirmiausia jis pasirinko naują partijos vystymo etapą ir naują partijos vystymo kelią – tai yra suvesti viską į kelis klausimus bei labai stipriai pataikauti radikalėjančiai nuotaikai visuomenėje.
Aišku, visų pirma tai – ir čia jis teisus - yra susiję ir su valdančiųjų klaidomis. Žinoma, jie yra tikrai nepasiruošę valdžiai.
Net lyginti negalima su pasiruošimu, kokį mes turėjome 2016 metais, kai žinojome konkrečiai, kokie bus įstatymai, kokios reformos bus priimtos.
Komunikacine prasme ši valdžia yra beviltiška ir ji labai stipriai suerzino žmones.
Aišku, toje erzelynėje labai lengva suvesti viską į kelis klausimus, aiškinti, kad čia yra kažkoks sąmokslas prieš Lietuvą iš Vakarų, žmogaus teisėms priešpriešinti šeimos politiką.
Mano galva, tai yra didžiausia klaida, kokią tik galima daryti Lietuvoje, šalyje, kuri yra Vakaruose ir niekada nepriešino savo šeimos politikos su žmogaus teisėmis.
Aš tam pasirinkimui nepritariau. Manau, kad tai per daug rizikingas savo populiarumo kėlimo kelias, ir aš tą sakiau viešai.
Čia mūsų su R.Karbauskiu nuomonės išsiskyrė.
Aš labai gerbiu jo nuomonę ir ponios A.Širinskienės nuomonę, bet aš esu tikras, kad tai yra labai klaidinga.
Tačiau, kaip sakau, bet kokiame interviu atsiliepiau labai pagarbiai apie oponentus, šiuo atveju – partinius oponentus.
S.Skvernelis – eliminuotas
– Kaip įsivaizduojate LVŽS ateitį, jeigu R.Karbauskis dar kadencijai būtų perrinktas partijos pirmininku? Mat artėja partijos pirmininko rinkimai.
– Aš prisišnekėjau visokių emocinių pareiškimų dar tą pačią dieną, kai mane išmetė iš partijos po 20 metų. Tai dabar aš to tikrai nedarysiu.
Aš taip pasakysiu: kai mes kvietėme labai stiprias asmenybes į partiją ir uždegėme jiems žalią šviesą – tam tikra prasme tokie partijos nariai, kaip aš, turėjo užleisti vietą labai stipriems žmonėms, – mano svajonė buvo, kad Ramūno valdymo stilius taip pat pasikeis.
Atsiradus stipriems žmonėms, kurie turi savo nuomonę, kurių taip paprastai nepalenksi, kurių nepradėsi stumdyti, atitinkamai ir demokratinė kultūra partijoje ims keistis.
Bus galimybė pirmininkui pasiūlyti kažkokį kelią, atėjęs į pasitarimo kambarį jis neturės jau priimto sprendimo, kokia bus išvada po vieno ar kito posėdžio.
Nes demokratinėje partijoje būtent taip yra – partijos pirmininkas gali išeiti iš kambario ir pasakyti: „Deja, mano pozicijai nepritarta, nes yra kitokia nuomonė.“
Kai partijos pirmininkas iš anksto žino visus kolektyvo sprendimus, tai vadinasi kitaip.
Aišku, yra gebėjimas įtikinti žmones ir taip toliau, bet tas įtikinimas turi vykti maksimaliai skaidriai ir viešai, įtraukiant visus, kurie turi kitą nuomonę.
Šiuo atveju R.Karbauskis to nesugeba daryti ir vyksta tokie pasistumdymai viduje.
S.Skvernelis iš esmės yra eliminuotas iš sprendimų priėmimo proceso – jo nėra jokiam lygmenyje.
– Bet jis nėra partijos narys, kita vertus.
– Suprantu. Bet aš dėjau visas pastangas, kad jis taptų partijos nariu, nes, sakiau, lėtai partija keičiasi, bus stiprios asmenybės – jų nuomonė bus girdima.
Partijos pirmininkas tikrai sudarė tokias sąlygas ir tikrai padarė labai daug, kad mes tuo patikėtume ir aš tuo patikėčiau.
Labai keista, kad šiame etape jis nusprendė kiek kitokiais principais vadovautis ir, kai tik vienas ar kitas asmuo pradeda prieštarauti, prieštarauti kažkokiam pasirinkimui, jis yra marginalizuojamas, kažkaip pradedama versti, kad jis vienas ir vos neišprotėjęs.
Metodai žinomi, naudoti ne tik Lietuvoje ir ne tik šiame amžiuje.
Bet, aš manau, kad tai nėra geras kelias partijai.
Demokratinės organizacijos Lietuvoje išgyvena tas pačias problemas, kai pirmininkas žino visus kolektyvo viešo pasitarimo rezultatus: ar tai būtų didelė įmonė, asociacija, ar politinė partija.
Tiesiog reikia pratintis prie kultūros, kada tu nežinai, kuo baigsis tikras viešas pasitarimas, kai yra kitų nuomonių, joms leidžiama reikštis, leidžiama ruoštis sprendimui.
Pavyzdžiui, dėl mano pašalinimo iš vakaro buvo dokumentai atsiųsti ir per valandą buvau pašalintas.
Paprastai bet kurioje normalioje partijoje būtų Etikos komisijos susirinkimas, mano galimybė apeliuoti, kažkaip svarstyti tą klausimą.
Kuo skiriasi demokratiškos organizacijos nuo tokių teatrališkai demokratinių organizacijų? Tuo, kad pastarosiose yra preciziškai laikomasi procedūrų ir, net turint daugumos nuomonę, leidžiama mažumai gintis, pristatyti savo nuomonę.
Manau, kad būtų idealiausias sprendimas, jeigu aš dalyvaučiau pirmininko rinkimuose, galėčiau apvažiuoti skyrius, išsakyti savo poziciją.
Aš tikrai galbūt būčiau pralaimėjęs, bet partija visuomenės akyse atrodytų tikrai pažengusi daug toliau, nei konservatoriai arba kokie kiti.
– Nuo praėjusios kadencijos vis pasvarstoma apie takoskyras, kurios tam tikrais klausimais tarp S.Skvernelio ir R.Karbauskio yra akivaizdžios.
Tikriausiai girdėjote tas kalbas apie tai, kad S.Skvernelis rengiasi kurti partiją ar kažkokį judėjimą.
Kaip dabar viską matytumėte? Nes ir dabar yra aiškūs susikirtimai tarp S.Skvernelio ir R.Karbauskio dėl to, kaip spręsti migrantų krizę, ir kitais klausimais.
– Labai tikiuosi, kad niekas Lietuvoje daugiau nebekurs savo partijų.
Nebus Viktoro Uspaskicho partijos, S.Skvernelio partijos, bus politinės partijos, įkurtos kolektyvų vertybių ir demokratinių bendruomenių pagrindu. Tada yra tikrai pažanga.
Nes man tos asmenybinės partijos, deja, bet atrodo toks praeities reliktas.
Ateitis yra tose rankose, kurios kurs kažką bendrai, kartu, tariantis, priimant iš tiesų demokratinius sprendimus.
Kadangi esu pašalintas, negaliu jokių pastangų daryti, kad „valstiečių“ frakcija ir partija išliktų vieninga. To daryti nebegaliu ir nenoriu, nors tą visą gyvenimą dariau.
Netgi R.Karbauskiui neprašant, aš buvau tas žmogus, kuris stengėsi būtent partijos interesą matyti pirmą.
Gal kažkoks žmogus jam nepatiko, pavyzdžiui, V.Pranckietis, buvęs Seimo pirmininkas. Ką aš dariau?
Aš dariau, kad jis išliktų partijoje. Galbūt be pareigų, nes jos, kaip žinote, išnyksta kaip dūmas po kelerių metų ir tu nebesi Seimo pirmininkas.
Bet partijoje tu gali pasilikti, kad ir opozicinėje situacijoje pirmininko atžvilgiu. Nieko tame nėra baisaus, bet Viktoras pasirinko kitaip.
Ir Ramūnas mano atžvilgiu pasirinko kitaip – tiesiog sunaikinti. Čia jo sąžinės reikalas.
Ir Ramūnas mano atžvilgiu pasirinko kitaip – tiesiog sunaikinti. Čia jo sąžinės reikalas.
Partijos turi kurtis – žinoma, natūralu, konkurencija yra gerai, aš tame nieko bloga nematau.
Dabar nesu niekaip įsipareigojęs LVŽS, nors, tikiuosi, netrukus tikrai vienaip ar kitaip grįšiu.
Aš taip pat esu už partijų jungimąsi.
Net, jeigu teoriškai, pavyzdžiui, susikurtų kokia nors partija, aš tikrai būčiau pirmas už tai, kad po kai kurių asmenų išėjimo iš politikos galėtų būti jungimąsis.
– O tai jūs manote, kad R.Karbauskiui jau metas išeiti iš politikos?
– Dvylika metų, man atrodo, jau pats laikas. Jis tikrai padarė viską ir tikrai galėtų išeiti oriai, pakelta galva labai daug padaręs dėl valstybės. Tikrai labai daug pozityvių žodžių galiu pasakyti.
Aš manau, kad būtų blogas pasirinkimas, jeigu Lietuvoje susikurtų kažkokia antieuropietiška orbaniška partija, kuri atmeta bet kokį bendradarbiavimą su Vakarais ir bando vidinius stereotipus, baimes tiesiog dauginti bei ant to pagrindinio elektorato telkimą konstruoja.
Aš tokiame darinyje tikrai nenorėčiau dalyvauti.
Jeigu Ramūnas tą darys, tai mūsų bus reikalas tam prieštarauti ir tam neleisti vykti.
A.Širinskienei paliepus pareiškimo nedės
– Kokia jūsų politinė ateitis?
– Kaip minėjau, R.Karbauskis kažkada taip pat yra pasitraukęs, aš irgi galbūt kažkada irgi grįšiu į tą partiją vienaip ar kitaip.
Aš tikrai nesilaikau net už savo Seimo nario pozicijos. Gyvenime galiu daryti daug – esu kūrybiškas žmogus, daug dalykų galiu daryti.
Bet, jeigu aš tardamasis su rinkėjais, tardamasis su savo dabartinės frakcijos kolegomis, pasirinksiu kokį nors kelią, tai toks ir bus mano pasirinkimas. Aš tikrai neturiu jo dabar.
Esu išmestas per dieną iš partijos be galimybės apeliuoti. Tai, žinote, yra tikrai labai dramatiškas įvykis ir, manau, kad turėsiu dar kažkiek laiko pasitarti.
Mes trečiadienį su anykštėnais susitinkame (T.Tomilinas į Seimą išrinktas Deltuvos šiaurinėje vienmandatėje apygardoje – 15min), sprendžiame, kokį jie sprendimą daro. Aš tikrai nieko neraginu nei iš partijos išeiti, nei ką.
Aš esu kolektyvo žmogus, man nepatinka būti vieninteliu sprendžiančiu asmeniu ir kažkokiu vadovu, kuris už visus sprendimus padaro.
Man patinka, kai žmonės nusprendžia, balsuoja, tariasi, laiko tam skiria pakankamai.
– Turėsite ir iš Seimo LVŽS frakcijos išeiti, matyt. Gal apgalvojote, kur – ar į Mišrią Seimo narių grupę trauksite, ar į kažkokią partinę frakciją?
– Matote, iki rudens yra dar laiko. Aš tikrai bendrauju su frakcijos kolegomis ir mes tariamės, ką čia daryti.
O iki rudens yra pakankamai laiko, kad nieko dabar nekeisčiau.
Ir neprivalau dabar, kažkodėl A.Širinskienei paliepus, staiga dėti pareiškimą išeiti iš frakcijos.
O kodėl aš tą turiu daryti?
– O su kuriais frakcijos kolegomis tariatės? Nes akivaizdu, kaip minite, tarkime, A.Širinskienė ar kiti artimi R.Karbauskiui jo aplinkos žmonės su jumis, matyt, tartis nenori.
– Mes tas pačias pavardes minime. Bet tikrai yra daugybė žmonių – 32 žmonės – frakcijoje yra mano draugai, mano artimiausi bičiuliai.
Daugelis jų nenusisuko ir nepradėjo viešai toje obstrukcijoje dalyvauti.
Tad aš tikrai turiu su kuo tartis ir daryti ilgalaikius sprendimus.
Mano tikslas šiuo metu yra tiesiog apgalvoti, kaip geriausiai įgyvendinti programą, su kuria aš atėjau į LVŽS. Aš nuo jos nesitrauksiu nė vienu žingsniu.
Aš ją pats padėjau rašyti net ne 2016, dar 2012, 2009 metais – tada, kai A.Širinskienės dar nebuvo arti šitos partijos.
Kiekvienas šitos programos punktas – ar tai būtų kova už regionus, ar kova už socialinį teisingumą, ar kova už aplinką – yra mano politinės tapatybės ir širdies dalis. Aš už tas vertybes kovosiu iki galo.
-
R.Karbauskis kreipėsi į partiją: T.Tomiliną laiko išdaviku, nusivylė V.Sinkevičiumi
-
Pasibaisėjo R.Karbauskio spaudimu frakcijai: „Jis tikisi absoliutaus paklusnumo“
-
T.Tomilinas sieks LVŽS pirmininko posto, A.Širinskienė tai vadina desperatišku žingsniu
-
R.Karbauskio žeminimu kaltinamas T.Tomilinas atsako: tai – susidorojimas
-
S.Skvernelis ir V.Sinkevičius sprendimą šalinti T.Tomiliną iš partijos vadina keistu
