Likę be namų ir pinigų 29-erių metų dvyniai didžiąją paros dalį vaikščiojo. Per lietų kelioms valandoms prisiglausdavo vietos bibliotekoje, saulėtomis dienomis miegojo ant suolelių ir po tiltais, o naktimis ėjo, ėjo ir ėjo.
Benamių dalia brolius ištiko po to, kai jie buvo išvaduoti iš vergijos Anglijos maisto pramonėje, kur dirbo alinančiai, bet nieko neuždirbo – visą uždarbį pasisavindavo brolius vergais pavertę lietuviai.
Suprasti akimirksniu
- Dvyniai Subatkiai į Angliją išvyko 2013-aisiais
- Už keturis mėnesius darbo jie abu tegavo 20 svarų ir šiek tiek maisto
- Vergvaldžiais pasijutę K.Sasmurinas ir L.Ratautas nuteisti kalėti
- Išlaisvintos aukos penkis mėnesius praleido gatvėje
Atrodė, kad įsiveržus pareigūnams ir sulaikius Subatkių kankintojus, išnaudotiems vyrams palengvės. Didžioji Britanija visuomet deklaruoja aukoms suteikianti prieglobstį ir paramą bent tol, kol baigiasi teismai. Tačiau atsitiko taip, kad lietuviai broliai atsidūrė gatvėje.
„Mes matėme žmones, kurie gatvėje gyveno penkerius, dešimt metų, smarkiai girtaujančius. Labai bijojome, kad toks likimas ištiks ir mus“, – sakė Edgaras.
Tikėjosi rojaus
Subatkiai iš Lietuvos į Didžiąją Britaniją dirbti išvyko 2013-aisiais. Sužavėti vilionių apie gerą darbą, uždarbį ir puikias gyvenimo sąlygas jie sutiko už įdarbinimą ir kelionę sumokėti 800 svaro sterlingų, nors Didžiojoje Britanijoje mokestis už įdarbinimą yra neteisėtas.
Po to, kai pagaliau buvo išlaisvinti, jie turėjo patekti į pagalbos prekybos žmonėmis grupę ir gauti pastogę bei finansinę paramą bent tol, kol liudys teisme prieš savo išnaudotojus. Tačiau teisininkai Subatkiams pareiškė, kad nuo 2014-ųjų apribojus imigrantų galimybes gauti pašalpas, jiems niekas nebepriklauso.
Dėl pagalbos broliai kreipėsi į teismą. Balandžio pabaigoje turėtų būti aišku, ar jiems tikrai nepriklauso jokia valstybės parama.
Mes nenusivylę, tik pavargę laukti“, – sako Edgaras.
Kol byla bus išnagrinėta teisme, broliai gavo laikiną pastogę. Nors būstas beveik tuščias, jame pilna brolių juoko ir energijos.
„Mes nenusivylę, tik pavargę laukti“, – paaiškina Edgaras. O dvynys tuo metu jam atitaria visiškai identiškais rankų mostais.
Augo globos namuose
Broliai atrodo kur kas jaunesni nei 29-erių. Ir „The Guardian“ žurnalistas pasiteirauja, ar jiems padėti negalėtų tėvai, giminės.
„Mes dviese esame 100 proc. šeimos“, – rodydami vienas į kitą unisonu ištaria broliai.
Pasirodo, likimo išbandymai Subatkiams – anokia naujiena. Dar būdami septynerių jie pateko į globos namus, nes tėvai įniko į alkoholį. Visa dvynių vaikystė prabėgo vaikų namuose.
Todėl nenuostabu, kad broliams nėra lengva paaiškinti, ką jie jautė atsidūrę vergvaldžių rankose. Augdami vaikų globos namuose broliai buvo išmokyti nedemonstruoti jokių emocijų.
Dabar jie turi stogą virš galvos, bet labiausiai baiminasi, kad vėl gali atsidurti gatvėje. „Ten jautėmės lyg šunys“, – apibūdino Edgaras.
Vergvaldžiai nuteisti, aukos – gatvėje
Didžiojoje Britanijoje broliai tikėjosi rojaus žemėje, nes jiems buvo pažadėta net apranga ir patarta į svečią šalį vykti tuščiomis. Tačiau vos atvykę jie pamatė, kad gyvens keturiese kambariuke su ant žemės patiestais čiužiniais.
Vergvaldžiai Linas Ratautas ir Konstantinas Sasmurinas, išnaudoję brolius, dabar jau nuteisti kalėti už prekybą žmonėmis. Jie gąsdino brolius mirtimi, jei šie skųsis, nedirbs ar bandys bėgti.
Žmonės prekybos žmonėmis aukomis dažniausiai tampa dėl to, kad yra pažeidžiami – yra patyrę nelaimę šeimoje, skaudžią vaikystę arba turi skolų.
Subatkiai buvo įdarbinti maisto gamykloje „Lowestoft“ ir vištienos fabrike „2 Sisters Food Group“.
Broliai visiškai nemokėjo anglų kalbos, todėl nė nesuprato, kad vergvaldžiai jų atlygį gaudavo į savo banko sąskaitas. Per keturis darbo mėnesius broliams tebuvo sumokėti 20 svarų ir kas savaitę duodama šiek tiek maisto: duonos, margarino, svogūnų, kečupo, retkarčiais – truputį faršo.
Subatkiai nuolat vaikščiojo alkani, o atvykus inspektoriams vilkėjo tais pačiais ir vieninteliais drabužiais, su kuriais atvyko į Didžiąją Britaniją.
Kenčia ne vieni
Dabar paaiškėjo, kad lietuviai dvyniai ne vienintelės be pastogės likusios prekybos žmonėmis aukos. Vien 2015-aisiais Didžiojoje Britanijoje 640 žmonių buvo pripažinti prekybos žmonėmis aukomis. Dauguma jų atvyko į šalį iš Rytų Europos ir buvo išnaudojami darbui.
Prekybos žmonėmis fondo vadovė Kate Roberts „The Guardian“ teigė, kad paramos trūksta daugeliui aukų.
„Žmonės prekybos žmonėmis aukomis dažniausiai tampa dėl to, kad yra pažeidžiami – yra patyrę nelaimę šeimoje, skaudžią vaikystę arba turi skolų. Per 45 dienas tikrai ne visos problemos išsprendžiamos ir ne visi jie gauna aukų statusą, o pagalba po šio laikotarpio nebeteikiama.
Subatkiai iki šiol baiminasi išnaudotojų keršto. Nors pagrindiniai vergvaldžiai L.Ratautas ir K.Sasmurinas nuteisti kalėti trejus su puse metų, pasak brolių, vienas su byla susijęs asmuo spėjo pasislėpti nuo teisėsaugos ir pabėgti į Lietuvą.
Įmonės, kuriose dirbo broliai, griežtai atsiriboja prisidėjusios prie prekybos žmonėmis. „2 Sisters“ tikino reagavusi iškart, vos sužinojo apie galimą jos darbuotojo išnaudojimą.
Gyvena labai skurdžiai
Šiuo metu dvyniai vėl ieško darbo. Jų šaldytuve vėl tik margarinas, pusė stiklainio pomidorų padažo, keli gabalėliai mėsos ir mažas buteliukas limonado.
Jie turi virdulį ir gali išvirti arbatos, bet bute nėra nei puodo, nei šluotos.
Subatkiai iki šiol neatgavo savo teisėtai uždirbtų pinigų, kuriuos buvo pasisavinę išnaudotojai. Kas savaitę kiekvienas iš jų tegauna po 35 svarus pašalpos. Jie taupiai rūko ir aiškina, kad šis įprotis blogas, bet gerai sumažina apetitą.
Dvyniams atstovaujanti advokatė Ugo Hayter tikino, kad, jei broliai nebūtų gavę teisinės pagalbos, jie vis dar tebenakvotų po atviru dangumi. Pasak jos, lietuvių bylos baigtis bus svarbi ir būsimoms prekybos žmonėmis aukoms, nes bus suformuotas precedentas – rūpintis jomis ar palikti Dievo valiai.
