Tai ketvirtadienį BNS patvirtino URM atstovas spaudai Rolandas Kačinskas. „URM vakar gavo D.Jurgelevičiaus prašymą. Šiuo metu konsultuojamasi su teisininkais. Sprendimą ministras priims rytoj“, – BNS sakė R.Kačinskas.
Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas yra išsakęs abejonių, ar D.Jurgelevičius į VSD iš URM buvo perkeltas teisėtai. „Man kyla klausimas, ar 2004 metų birželio 11 dienos ministro įsakymas iš tikrųjų buvo teisėtas. Nors įsakyme nurodyta, kad jis skiriamas pagal birželio 8 dienos prezidento dekretą bei Diplomatinės tarnybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalį. Tačiau tuo metu galiojančiame įstatyme diplomatui sutinkant buvo galima laikinai jį perkelti į prezidentūrą, Seimo kanceliariją ar kitas Vyriausybės įstaigas. Nebuvo nuorodos į kitą valstybės įstaigą, turint omenyje, kad VSD yra valstybės, o ne Vyriausybės įstaiga“, – BNS yra sakęs V.Ušackas.
Ministro teigimu, vėliau 2004-aisiais Seimas pakeitė Diplomatinės tarnybos įstatymą, numatydamas galimybę perkelti diplomatą į kitas valstybines įstaigas, t. y. ir į VSD. Atsižvelgus į tai, anot ministro, kyla klausimas, kokios yra „šio teisėtumo ar neteisėtumo pasekmės“ D.Jurgelevičiui ir jo santykiui su URM. Ministras neslėpė, kad D.Jurgelevičiaus pageidavimas grįžti dirbti į ministeriją, nes jis turi galiojančią diplomatinės tarnybos sutartį, gali sukelti teisinių ginčų.
V.Ušackas tuokart taip pat paaiškino, kodėl D.Jurgelevičiui negalioja paprastai buvusiems diplomatams taikomas maksimalus 5 metų terminas grįžti į diplomatinę tarnybą ir susigrąžinti diplomatinį rangą.
„Šiuo metu esame delegavę 3 žmones į naujosios prezidentės komandą, Vyriausybės kanceliariją ir jie visi pereidami į kitą instituciją nutraukė diplomatinės tarnybos sutartį, kaip tai priklauso pagal įstatymą. D.Jurgelevičiaus atveju to nebuvo padaryta. Tuo metu tokiam veiksmui buvo niša, nes nebuvo aiškios takoskyros, ar ministerijos sekretorius yra politinis paskyrimas, ar ne“, – aiškino V.Ušackas.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė rugpjūčio pradžioje pasirašė dekretą, kuriuo D.Jurgelevičius nuo rugpjūčio 20 dienos atleidžiamas iš VSD generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigų.
D.Jurgelevičius šiuo metu dirba vyriausiuoju Europos Sąjungos stebėsenos misijos Gruzijoje politiniu patarėju. Į šias pareigas jį delegavo VSD, tačiau pasitraukdamas iš departamento D.Jurgelevičius kartu baigs tarnybą ir šioje misijoje.
2006 m. gruodį Seimo patvirtintoje parlamentinio tyrimo apie VSD veiklą išvadoje teigiama, kad „VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas D.Jurgelevičius viešai neetiškai kalbėjo apie žuvusį departamento pareigūną (Vytautą Pociūną – BNS)“.
Išvadoje taip pat rašoma, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto gauta medžiaga „leidžia teigti, kad dėl nesklandumų, kilusių VSD valdybos veikloje, kuriai vadovavo V.Pociūnas, didelę atsakomybės dalį turėtų prisiimti VSD generalinio direktorius pavaduotojas D.Jurgelevičius, kuravęs šią valdybą, bei VSD generalinis direktorius A.Pocius. Įvertinant įvykių ir informacijos visumą, galima daryti prielaidą, kad V.Pociūnas buvo pašalintas iš atsakingų VSD pareigų norint pristabdyti jo atliekamus svarbius tyrimus transporto ir energetikos sektoriuose šalies nacionalinio saugumo aspektu“.
VSD veiklos parlamentinį tyrimą inspiravo buvusio saugumo pareigūno V.Pociūno žūtis Breste. Jis 2006 metų rugpjūčio 23 d. ankstų rytą iškrito pro viešbučio 9 aukšto langą. Generalinė prokuratūra nustatė, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas, tačiau teismas jau du kartus įpareigojo prokurorus atnaujinti bylos tyrimą.
