Iniciatyva keisti informacijos teikimo tvarką KAM gimė po konsultacijų darbo grupėje. Ją iš KAM, Vidaus reikalų, Ekonomikos ir inovacijų bei Susisiekimo ministerijų atstovų praėjusių metų gruodžio 3-ąją sudarė premjeras Saulius Skvernelis.
Be Kultūros ministerijos vaidmens
Ministerijoms „buvo pavesta įvertinti su kibernetiniu saugumu ir kita neviešintina informacija susijusios informacijos teikimu pareiškėjams susijusį teisinį reguliavimą ir prireikus parengti atitinkamus teisės aktų projektus“.
Nors politiką visuomenės informavimo srityje formuoja Kultūros ministerija, jos atstovai į darbo grupės veiklą nebuvo įtraukti.
Visuomenės informavimo ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymų pataisas KAM parengė gruodžio 16-ąją ir pateikė derinti suinteresuotoms institucijoms.
Siūloma įtvirtinti sąvoką „tarnybinio naudojimo informacija“. Tokia būtų laikoma valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų informacija, susijusi su klausimais, dėl kurių nėra priimtas galutinis institucijos ar įstaigos sprendimas.
Taip pat – vidaus darbo reikmėms skirtos nuomonės ir pozicijos, informacija apie institucijos ar įstaigos vidaus darbo tvarkos organizavimą.
Dokumentai pažymėti specialia „tarnybinio naudojimo informacijos“ žyma, įsigaliojus pataisoms, nebūtų prieinami žiniasklaidai, o tai reiškia, ir visuomenei.
Vadina demokratijos pabaiga
Jei tokia tvarka būtų įsigaliojusi anksčiau, tikėtina, nežinotume, ką apie vaučerius mano Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), kokiomis lėšomis buvo ketinta išlaikyti ŽŪM patalpas Kaune. Jei tik valdžia panorėtų, visuomenei nebūtų prieinami teisės aktų, išvadų projektai, kurie dar gali keistis.
Tai labai pavojingas pakeitimas, kuris neleistų visuomenei žinoti, kas ir ypač kodėl vyksta valdžios įstaigose.
„Tai labai pavojingas pakeitimas, kuris neleistų visuomenei žinoti, kas ir ypač kodėl vyksta valdžios įstaigose. Negalėtume žinoti, kaip vyksta sprendimų priėmimas, kodėl taip vyksta. Praktiškai kalbėtume apie teisėkūros ir demokratinių procesų pabaigą“, – teigia Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius.
Jis pabrėžia, kad dabar įstatymai saugo valstybės, komercines ir kai kurias kitas paslaptis, bet toks pasiūlymas esą neprilygsta nė vienam iš jų.
„Pavojinga yra tai, kad tokie pakeitimai leistų iš esmės bet kuriam valstybės tarnautojui, politikui ar valdžios įstaigai ignoruoti mūsų konstitucinę teisę į informaciją. Žurnalistai ir šiandien dažnai net nepagrįstai ribojami nuo informacijos (pavyzdžiui, ką jau kalbėti apie ginčą su Vyriausybe dėl viešai neprieinamų sprendimų), tai tokios naujos nežabotos galimybės atvertų Pandoros skrynią piktavaliams tarnautojams“, – tikina D.Radzevičius.
Jis teigė galintis suprasti už krašto gynybą atsakingų institucijų siekį ginti šalį nuo priešų.
„Bet tokia gynybą neturėtų tapti pretekstu kam nors bet kokia forma kenkti ir Lietuvos žmonėms“, – pabrėžia jis, pridurdamas, kad LŽS į diskusijas rengiant minėtas pataisas nebuvo įtraukta.
Problemos dėl ES ir NATO informacijos
Kodėl KAM siūlo atriboti žiniasklaidą nuo didelės dalies informacijos?
„Šios informacijos atskleidimas gali turėti neigiamų pasekmių, ji neturėtų būti viešinama“, – rašoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte.
15min pasiteiravo KAM, kokių neigiamų pasekmių gali turėti šios informacijos atskleidimas, kodėl prireikė teikti tokias pataisas, kuo tai susiję su kibernetiniu saugumu, kokie būtų neviešintinos tarnybinio naudojimo informacijos pavyzdžiai. Tačiau ministerija pateikė ne visus atsakymus.
Priėmus parengtas pataisas, anot KAM, ateityje viešintinos informacijos kiekis nesumažėtų – ji esą kaip tik taptų prieinamesnė.
Tarnybinio naudojimo informaciją bus galima paviešinti išnykus jautrumui.
„Siūlomos pataisos nekeičia ir neriboja viešintinos informacijos ar žiniasklaidos teisės ją gauti. Priešingai, pataisų dėka dalis informacijos, kuri iki šiol turėjo „riboto naudojimo“ žymą, galės tapti „tarnybinio naudojimo“. Tai reiškia, jog prireikus tokią informaciją viešinti, tai bus galima daryti be papildomų išslaptinimo procedūrų ir nepaisant terminų.
Tai ypač aktualu, kai informacija tampa viešintina. Palyginimui, įprastai riboto naudojimo informaciją galima išslaptinti po 5 metų, tuo tarpu tarnybinio naudojimo informaciją bus galima paviešinti išnykus jautrumui, tarkime, kai jau baigtos derybos, jau suformuotos pozicijos ir jau priimti sprendimai (dėl, pavyzdžiui, ginkluotės įsigijimo)“, – nurodo ministerija.
Teigia, kad bėda sena
Tarnybinio naudojimo informacija, KAM manymu, turėtų būti laikoma tokia informacija, kurios paviešinimas galėtų pakenkti:
- valstybės ar sąjungininkų interesams;
- derybų eigai;
- daryti įtaką objektyvių sprendimų priėmimui;
- būti užsienio žvalgybos domėjimosi objektas.
Tačiau konkrečiai šių sąlygų nėra nei ministerijos parengtuose pakeitimuose, nei galiojančiuose įstatymuose.
Pataisomis, anot KAM, siekiama išspręsti seną apsikeitimo informacija su Europos Sąjungos ir NATO struktūromis problemą, kai Lietuvoje neturime nacionalinio atitikmens žymoms „NATO UNCLASSIFIED“ ir „EU LIMITE“ ir esą susiduriame su jų administravimo praktiniais klausimais.
Anksčiau šią problemą, ministerijos teigimu, buvo bandyta spręsti 2016-aisiais teikiant Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pataisas.
Be to, tarnybinės informacijos sąvoka, KAM tikinimu, jau yra naudojama keliuose teisės aktuose: „Tačiau nėra aiškiai reglamentuota tokios informacijos apsauga – kokiais kanalais, kam, kokiais atvejais ja galima dalintis. Kyla daug praktinių klausimų dėl jos administravimo, atsakomybės.“
KAM nurodo rengianti ir Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pataisas, kurios esą taip pat turėtų būti svarstomos Seimo pavasario sesijoje.
-
Žurnalistai skundžia teismui Vyriausybės atsisakymą pateikti pasitarimo įrašą
-
Duomenis žurnalistams atverti turinčios įstatymo pataisos užstrigo A.Širinskienės komitete
-
Nauja interesų deklaravimo tvarka: aiškumo pasigedo ir prezidentūra, ir STT
-
Siūlymui užverti rinkimų duomenis Seime po pateikimo pritarta bendru sutarimu
Tai – ne pirmas kartas, kai ši Vyriausybė bando susiaurinti viešintinos informacijos lauką. Praėjusių metų rugsėjo viduryje Registrų centras nutraukė keliolika metų taikytą praktiką ir atsisakė teikti duomenis žiniasklaidai neatlygintinai. Dalis duomenų neprieinami iki šiol.
