I.Šidlauskienė pareigas turėjo palikti nuo 2018 metų sausio 12 dienos, prieš tai ji buvo laikinai nušalinta nuo Žuvininkystės tarnybos direktorės pareigų ministerijai tiriant, ar ji tinkamai vykdė su tarnybos pertvarka susijusius pavedimus.
Žuvininkystės tarnybą nusprendus iškelti į Klaipėdą, I.Šidlauskienė nesutiko persikelti, todėl buvo atleista.
I.Šidlauskienė teismui nurodė, kad jos atleidimo motyvu buvo nurodomas pareigybės naikinimas, tačiau, kaip pabrėžė ji, darbo vietos pakeitimas negali būti prilyginamas pareigybės naikinimui.
Prieš tai šią bylą nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (kuris vėliau sugrąžino bylą nagrinėti į pirmąją instanciją – aut.) pažymėjo, kad pagal tuo metu galiojusią įstatymo nuostatą, naikinant pareigybę, darbuotojui turėjo būti pasiūlytos tokios pat kategorijos pareigos, o jeigu tokių nėra ir darbuotojas sutinka – žemesnės, tačiau I.Šidlauskienei nebuvo pasiūlyta jokių alternatyvų.
Nors I.Šidlauskienė prašė grąžinti ją į pareigas, teismas to nepadarė.
Kaip rašoma teismo sprendime, tarnybos buveinė yra Klaipėdoje, o I.Šidlauskienė ten vykti dirbti atsisakė. Nors ji teismo posėdyje teigė, kad jau sutiktų vykti, teismas pažymėjo, kad ginčo situaciją vertina pagal atleidimo metu buvusias aplinkybes.
I.Šidlauskienė būtų sutikusi būti grąžinta į tarnybos vyriausiojo patarėjo pareigas, tačiau dabar jos jau yra panaikintos, o kitos pareigybės, į kurias būtų sutikusi būti priimta, taip pat Klaipėdoje. Tad teismas nenustatė pareigų, į kurias būtų galima buvusią tarnybos vadovę grąžinti.
VAAT nusprendė nustatyti, kad ji iš pareigų atleidžiama teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.
Teismas priteisė I.Šidlauskienei iš ŽŪM 17,2 tūkst. eurų už priverstinės pravaikštos laiką ir 12,9 tūkst. eurų kompensaciją, taip pat – 224 eurų bylinėjimosi išlaidų.
I.Šidlauskienė: sprendimą gal skųsiu
I.Šidlauskienės teigimu, įsakymą dėl jos atleidimo pasirašė buvęs žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.
Pasak jos, dabartinis Žuvininkystės tarnybos vadovas į Klaipėdą dirbti esą išvyko tik 2018 metų antroje pusėje. Tai, anot pašnekovės, rodo, kad kėlimas į Klaipėdą buvo tam, kad būtų galima atsikratyti neparankiais asmenimis.
Buvusi Žuvininkystės tarnybos vadovė sakė svarstanti apskųsti teismo sprendimą, nes norėtų būti sugrąžinta į tokios pat kategorijos pareigas: „Aš labai tikiuosi, kad man bus atkurtas valstybės tarnautojo statusas ir bus pasiūlytos kokios nors pareigos, nes aš valstybės tarnyboje dirbu 15 metų ir manau, kad tikrai valstybė neturėtų švaistytis asmenimis, į kuriuos investuoja 15 metų didelius pinigus, o paskui paima ir išmeta į gatvę.“
I.Šidlauskienė pabrėžė, kad jai gaila, jog už ŽŪM buvusios vadovybės sprendimus turės susimokėti mokesčių mokėtojai.
ŽŪM dar sprendžia, ar skųsti teismo sprendimą
ŽŪM Ryšių su visuomene skyrius 15min atsakyme teigė, kad šiuo metu ministerijos teisininkai vertina ir analizuoja Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo argumentus, juos išanalizavus bus priimtas sprendimas.
„Pažymime, kad sprendimas gali būti skundžiamas per trisdešimt kalendorinių dienų Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT)“, – teigiama atsakyme.
ŽŪM sistemoje – ne pirmas atvejis
Pernai rugsėjį LVAT neskundžiama nutartimi į Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) direktoriaus postą grąžino sausį atleistą Eriką Bėrontą ir priteisė jam 22,2 tūkst. eurų už priverstinį pravaikštos laiką.
15min panagrinėjo teismo nutartį ir išsiaiškino, kad taip nutiko todėl, jog E.Bėrontas negalėjo būti atleistas sprendimą grindžiant Valstybės tarnybos įstatymo straipsniu, kurį į įsakymą dėl atleidimo įrašė tuometis žemės ūkio ministras B.Markauskas.
Rudenį teismas į darbą grąžino Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT), pavaldžios ŽŪM, atstovą spaudai Audrių Gelžinį ir nurodė jam suteikti lygiavertes pareigas valstybės tarnyboje, jam taip pat nurodyta sumokėti vidutinį atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2017 metų spalio, kokia tai suma, skelbiama nebuvo.
Pernai buvo paviešintas buvusio žemės ūkio viceministro Artūro Bogdanovo pokalbio įrašą su tuometiniu Nacionalinės žemės tarnybos vadovu Danielium Kupriu, kuriame pastarasis įkalbinėjamas savo valia pasitraukti iš pareigų.
