Informaciją apie į Baltarusiją vykstančius Lietuvos piliečius KGB, tarnybų teigimu, pradeda rinkti, vos tik jie pateikia vizos prašymą.
KGB domina reguliariai į Baltarusiją keliaujantys Lietuvos policijos, Vadovybės apsaugos tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, teisėjai, taip pat – politikai, strateginių įmonių, valstybinių institucijų bei savivaldybių darbuotojai, žurnalistai.
KGB veiklos nevaržo Vakarų demokratinėse valstybėse veikiantys žmogaus teisių bei teisinės valstybės principai.
„KGB veiklos nevaržo Vakarų demokratinėse valstybėse veikiantys žmogaus teisių bei teisinės valstybės principai, todėl prieš Lietuvos piliečius gali būti taikomi itin grubūs veiksmai“, – grėsmių nacionaliniam Lietuvos saugumui vertinime nurodo VSD ir AOTD.
KGB, verbuodamas į Baltarusiją vykstančius Lietuvos piliečius, nevengia šantažo, gali naudoti kompromituojančią informaciją, inscenizuoti ar pasinaudoti eismo įvykiais, įstatymų, vizų taisyklių, sienos kirtimo procedūrų pažeidimais.
Taip pat – taikyti metodą, vadinamą „medaus spąstais“, kai atvykėlis intymių santykių užmezgimui supažindinamas su asmeniu, bendradarbiaujančiu su KGB.
Tokių veiksmų tikslas – įbauginti Lietuvos piliečius galimu teisiniu persekiojimu ir taip priversti juos bendradarbiauti su Baltarusijos žvalgybos tarnyba, skelbia VSD ir AOTD.
Ketvirtadienį pristatytame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime Lietuvos žvalgybos tarnybos pateikia iškalbingą pavyzdį, atskleidžiantį visus verbavimo užkulisius.
Tomo patirtis Baltarusijoje
Su juo ir siūlome susipažinti (Lietuvos piliečio vardas ir kiti jį identifikuojantys asmens duomenys yra pakeisti).
34 metų Tomas turi šeimą, dirba vienos iš Lietuvos valstybinių įstaigų duomenų bazių, kurioje kaupiami Lietuvos gyventojų duomenys, priežiūros specialistu.
Retsykiais vienas arba su šeima jis vykdavo į Baltarusiją pailsėti ar įsigyti pigesnių degalų ir prekių.
Vizas į Baltarusiją Tomas užsakydavo kelionių agentūrose ir Baltarusijos konsulate Vilniuje.
Kertant Medininkų–Kamenij Log pasienio kontrolės punktą, Baltarusijos pasienio pareigūnai kelis kartus rentgenu tikrino Tomo automobilį, klausinėjo, ar jis nevartoja kvaišalų.
Tomas pasienio patikrų nesureikšmindavo.
Vasaros pabaigoje Tomas su keliais draugais išvyko į Baltarusiją švęsti vieno iš jų gimtadienį.
Gardino bare Tomas susipažino su simpatiška, visą vakarą jam išskirtinį dėmesį rodžiusia baltaruse Jelena.
Gardino bare Tomas susipažino su simpatiška, visą vakarą jam išskirtinį dėmesį rodžiusia baltaruse Jelena.
Nuo alkoholio apsvaigęs Tomas sutiko su mergina vykti į jos namus.
Ryte į viešbutį grįžtantį Tomą sustabdė Baltarusijos milicijos pareigūnas, pareikalavo pateikti asmens dokumentus bei užsiminė, kad atlieka vagystės tyrimą.
Netrukus prie jų priėjo civiliais drabužiais vilkintis asmuo ir liepė sėsti į netoliese stovintį automobilį, kuriame buvo dar vienas asmuo.
Aleksandru ir Grigorijumi prisistatę vyriškiai ėmė klausinėti apie Tomo darbą, šeimą, teiravosi, kokiu tikslu jis lankosi Baltarusijoje.
Vyriškiai paaiškino, kad naktį buvo apvogta Baltarusijos pilietė, o Tomas įtariamas įvykdęs šį nusikaltimą.
Tomui paprašius leisti paskambinti į Lietuvos diplomatinę atstovybę Baltarusijoje, Aleksandras parodė Jelenos bute darytas kompromituojančias Tomo nuotraukas ir pagrasino jas perduoti žmonai.
Grigorijus pasiūlė jam išvengti nemalonumų: papasakoti apie savo darbovietę, charakterizuoti bendradarbius, taip pat perduoti gyventojų duomenų bazės kopiją.
Tomui paaiškinta, kad kito apsilankymo Baltarusijoje metu vyriškiai susisieks su juo mobiliąja pokalbių programėle.
Aleksandras užtikrino, kad padėdamas jiems Tomas niekaip nepakenks Lietuvai bei galės papildomai užsidirbti.
Aleksandras užtikrino, kad padėdamas jiems Tomas niekaip nepakenks Lietuvai bei galės papildomai užsidirbti.
Tomas apie šiuos įvykius papasakojo draugui ir pasakė nenorintis dirbti tiems asmenims.
Draugas, kuris buvo girdėjęs apie panašius verbavimo atvejus, patarė jam nedelsiant susisiekti su Lietuvos žvalgybos tarnybomis.
Grįžęs į Lietuvą Tomas elektroniniu paštu kreipėsi į Lietuvos žvalgybą, pranešė apie incidentą Baltarusijoje ir sulaukė pagalbos.
Susidūrus su panašia situacija, galima kreiptis VSD pasitikėjimo linijos telefonu 8 700 70007 arba el. paštu pranesk@vsd.lt.
Rusija prieš gyvenančius pasienyje turi svertų
Lietuvos piliečių verbavimu, ypač tų, kurie gyvena su Kaliningrado sritimi besiribojančiuose regionuose ir reguliariai kerta sieną, užsiima ir Rusijos žvalgybos tarnybos.
„Pasinaudodamos sienos kirtimo procedūromis, Rusijos žvalgybos tarnybos apklausia Lietuvos piliečius, domisi jų biografija, darbine patirtimi, tarnyba SSRS struktūrose, informacija apie šeimos narius, ryšius su užsieniu, požiūrį į Rusiją, taip pat klausia apie šių asmenų pastebėtas Lietuvoje vykstančias NATO pratybas ar karinį judėjimą pasienio regione“, – metiniame grėsmių vertiname skelbia VSD ir AOTD.
Pasak tarnybų, Rusijos pareigūnai sienos kirtimo procedūrų metu tikrina juos dominančių Lietuvos piliečių mobiliuosius įrenginius – peržiūri kontaktus, susirašinėjimų turinį, nuotraukas, o kai kuriais atvejais – į juos įdiegia kenkėjišką programinę įrangą.
Esą taip sudaromos sąlygos nuotoliniu būdu fiksuoti užkrėsto įrenginio savininko pokalbius, susirašinėjimą, perimti per telefono kamerą ir mikrofoną gaunamą informaciją.
Rusija, Lietuvos žvalgybos tarnybų žiniomis, užverbuotiems asmenims įprastai duoda tokias užduotis: pateikti viešai prieinamą ir vizualiai fiksuojamą informaciją apie vykstančias karines pratybas, pasienio apsaugos, karinę ir civilinę infrastruktūrą Lietuvoje,
Kaliningrado srityje besilankančius Lietuvos piliečius Rusijos žvalgybos tarnybos vertina kaip labiau tinkamus verbuoti.
Taip pat – pavienius pasienio rajonų gyventojus – ypač politikus ir kontrabanda besiverčiančius asmenis, vyraujančias politines nuotaikas pasienio regione.
„Dažnai Kaliningrado srityje besilankančius Lietuvos piliečius Rusijos žvalgybos tarnybos vertina kaip labiau tinkamus verbuoti, nes jų asmeniniai, verslo ir kiti interesai priklauso nuo Rusijos žvalgybos sprendimo leisti jiems lankytis Rusijoje, t.y. priklauso nuo šių asmenų bendradarbiavimo su Rusijos žvalgybos tarnybomis“, – nurodo Lietuvos žvalgybos tarnybos.
Daugiau apie kitas grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui – čia.