Šventosios pajūryje kavinę „Barža“ puoselėjantis ir vandenų reikaluose daug nusimanantis Aurelijus Kinas teigia, jog Šventoji turi šansą atgimti kaip nedidelis jachtų uostas.
Tam reikia labai nedaug – nedidelės žemsiurbės, kuri šiek tiek pagilintų uosto vartus. Paprastai jie užnešami smėliu po audrų. Kol jūra rami, žemsiurbės gali ir neprireikti. Jei Šventoji sau užsitikrintų jachtomis įveikiamus vartus, čia mielai sustotų buriuotojai iš Vokietijos, Lenkijos, kitų Baltijos šalių ar pačios Lietuvos.
Jachta, kuri sėkmingai įplaukė ir išplaukė, per vieną dieną atvyko iš Drevernos uosto. Per tiek pat, tikėtina, ir sugrįš. Tai reiškia, kad ir vietinis turizmas jachtomis gali būti ne vienos dienos iškyla po marias.
A.Kinas pasakoja, kad žmogus iki jo kavinės, esančios Šventosios uosto gale, sumanė atplaukti, nes pūtė palankus vėjas. Jachta tvarkingai suko pro vartus, tačiau užplaukė ant sunešto smėlio. Buvo nemažai vargo, kol ją ištraukė ir rankomis nustūmė iki uosto galo.
Būtent taip ir stūmė – didžiąją kelio dalį žmonės ėjo pakrantės akmenimis, o jachtą laikė viena ranka. Kai kuriose vietose padėjo veikiantis variklis.
Trečiadienio rytą pūtė šiaurės rytų vėjas ir nebuvo bangų. Vėliau orai planavo keistis, todėl išplaukti buvo būtina.
„Stūmėme jachtą zigzagais. Vos išėjus per pirmąjį molą į jūrą jokiu būdu negalima plaukti tiesiai. Staigus posūkis į kairę, o vėliau – į dešinę. Tuomet jau gali kinkytis vėją“, – pasakojo dugno subtilybes A.Kinas.
Karštai už Šventosios gaivinimą kovojantis A.Kinas įsitikinęs, kad uostui būtinai reikia farvaterio. Kitaip tariant – laivų kelio į uostą. Būtų gerai, kad nereikėtų kiekvieno tempti rankomis.
„Yra visokių žemsiurbių. Tai būtų pati mažiausia efektyvi investicija į Šventosios uosto atgaivinimą. Galingesnė galėtų išsiurbtą smėlį pilti ant kranto. Tokį smėlį būtų galima panaudoti nuplaunamiems Palangos pliažams atkurti“, – dėstė idėjas A.Kinas, primindamas, kad paskutinį kartą daugybė tonų smėlio nuo Šventosios tilto buvo perkelta prie Palangos tilto.
A.Kinas įsitikinęs, kad Šventoji galėtų būti viena geidžiamiausių nakvynės vietų visoms Baltija keliaujančioms jachtoms. Dažnai plaukia jachtos iš Vokietijos ar Lenkijos. Paprastai jos tarptautiniais vandenimis išvengia Kaliningrado srities ir Lietuvos pajūryje tikisi nakvynės.
Šventoji – tinkamiausias uostas keliautojams jachtomis apsistoti dienai ar dviem.
Dabar galima apsistoti Drevernoje, tačiau iki jos reikia mariomis plaukti kone visą dieną. Šiek tiek vietų yra Smiltynėje, tačiau buriuotojai didelių uostų nemėgsta. Dėl tos pačios priežasties nėra mėgiamas ir Liepojos uostas, tačiau juo naudojamasi, nes nėra kitos išeities.
„Jachtininkai mėgsta gamtą. Jie nesiveržia į industriją. Dideli uostai yra padidintos kontrolės zona. Idealu, kai atplauki vakare, randi nakvynę ir ramiai praleidi vakarą kavinėje“, – kalbėjo jachtą į jūrą išstūmęs vyras.
