Įstatymas nustato lanksčią privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo sistemą – tris tarnybos atlikimo būdus: trijų mėnesių trukmės bazinius karinius mokymus, devynių mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, jaunesniųjų karininkų vadų mokymus.
Į bazinius karinius mokymus ir nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą bus šaukiami karo prievolininkai nuo 19 iki 26 metų, išreiškę norą – 18–38 metų amžiaus. Į jaunesniųjų karininkų vadų mokymus bus šaukiami norą raštu pareiškę 18–32 m. amžiaus karo prievolininkai, studijuojantys aukštosiose mokyklose arba jas baigę. Įstatymas numato, kad privalomąją pradinę karo tarnybą galės atlikti ir moterys. Galimybė atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą taip pat išlieka.
Įstatymas numato į privalomąją pradinę karo tarnybą jaunuolius kviesti savanoriškumo pagrindais ir tik jų pritrūkus – atsitiktine tvarka pašaukti noro nepareiškusius karo prievolininkus. Tikimasi, kad pareiškusių norą dalyvauti šiuo metu organizuojamuose baziniuose kariniuose mokymuose bus pakankamai ir šaukti privalomai nereikės.
Naujasis Karo prievolės įstatymas taip pat patikslina tarnybos atidėjimo ir atleidimo pagrindus, tarnybos rezerve ir mobilizacijos atveju nuostatas.
Jaunuoliams, atlikusiems privalomąją pradinę karo tarnybą, naujoje įstatymo redakcijoje numatytos skatinamosios priemonės – dalies sumokėtos studijų kainos kompensavimas, pirmenybė į valstybės finansuojamas studijų vietas (dėl pridedamo papildomo balo sudarant konkursinę stojančiųjų eilę spręs pačios aukštosios mokyklos), darbo ir įdarbinimo subsidijavimas (subsidija darbdaviams, įdarbinusiems privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusį karo prievolininką arba jo darbuotojui atlikus privalomąją pradinę karo tarnybą), taip pat pirmenybė darbinantis į valstybės tarnybą (kai keli kandidatai surenka vienodus rezultatus) ir pirmenybė stojant į statutinių valstybės tarnautojų profesines mokymo įstaigas, taip pat darbinantis į statutines valstybės tarnautojo pareigas, kai yra priimama be konkurso. Šios skatinimo priemonės bus taikomos karo prievolininkams, privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimą pradėjusiems jau įsigaliojus įstatymui, t. y. nuo rugsėjo 1 d.
Šaukimas į privalomąją pradinę karo tarnybą bus organizuojamas tuo atveju, kai Seimas nustatys didesnį nei nulis privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių karių metinį ribinį skaičių. Kasmet tvirtindamas ribinius karių skaičius, Seimas taip pat patvirtins būdą, kuriuo bus atliekama privalomoji pradinė karo tarnyba.
Tokia įstatymu patvirtinta lanksti privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo sistema leis Seimui pagal esamą politinę ir saugumo situaciją koreguoti kariuomenės komplektavimą dažnai nekeičiant įstatymų. Pasikeitus saugumo situacijai ar nusprendus savo šalies gynybai skirti daugiau lėšų, bus galima padidinti ribinį privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičių ir pailginti tarnybos laiką (pasirinkus kitą privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo būdą). Tai leis užpildyti spragas kariuomenėje ir rezerve, kurios susidarė sunkmečio laikotarpiu.
Naujasis Karo prievolės įstatymas taip pat patikslina tarnybos atidėjimo ir atleidimo pagrindus, tarnybos rezerve ir mobilizacijos atveju nuostatas.
Kaip ir iki šiol, naujasis įstatymas numato privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo atidėjimą aukštųjų mokyklų studentams, tačiau studijavusiems aukštosiose mokyklose šaukimas bus pratęsiamas iki 38 metų amžiaus.
Tarnyba bus atidedama ir ne vyresniems kaip 21 metų bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų mokiniams, kai karo prievolininkas vienas augina nepilnametį vaiką arba jam suteiktos vaiko priežiūros atostogos, kai karo prievolininkas teisės aktų nustatyta tvarka paskirtas vieninteliu neįgalaus asmens globėju ar ribotai veiksnaus asmens rūpintoju, įtariamiesiems ir kaltinamiesiems baudžiamajame procese arba asmenims, atliekantiems bausmę, dėl kurios negalės atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos, kt.
Privalomąją karo tarnybą sudaro ne tik privalomoji pradinė karo tarnyba, bet taip pat ir tarnyba rezerve bei tarnyba mobilizacijos atveju. Pasirengimas ginti valstybę nėra vienkartinis procesas, užbaigiamas atlikus privalomąją pradinę karo tarnybą, bet tęstinis, kai privalomosios pradinės karo tarnybos metu įgytas pagrindinis karinis pasirengimas yra išlaikomas ir gilinamas tarnybos rezerve metu.
Karo prievolininkai, atlikę privalomąją pradinę karo tarnybą, toliau galės tarnybą tęsti aktyviojo rezervo (kario savanorio tarnyba) arba parengtojo rezervo kariniuose vienetuose.
Į aktyviojo rezervo karinius vienetus bus skiriami tik norą pareiškę karo prievolininkai. Šie asmenys kartu su kariniu vienetu, kuriam yra priskirti, 20–50 dienų per metus dalyvaus kariniuose mokymuose ir pratybose, vykdys kariuomenės užduotis, taip pat galės vykti į tarptautines misijas.
Į parengtojo rezervo karinius vienetus privalomąją pradinę karo tarnybą atlikę karo prievolininkai bus skiriami privaloma tvarka arba jiems pareiškus norą. Šie asmenys kartu su kariniu vienetu, kuriam jie yra priskirti, treniruosis 20–30 dienų per penkerius metus ir bus šaukiami atlikti užduotis tik ekstremalių situacijų atvejais.
 |
Būtinybę peržiūrėti Karo prievolės įstatymo nuostatas lėmė 2008 m. sprendimas sustabdyti šaukimą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą (12 mėn. trukmės) ir 2009 m. rugsėjo 24 d. Konstitucinio Teismo išaiškinimas dėl teisės aktų, susijusių su kariuomenės pertvarka, konstitucingumo. Nutarime konstatuota būtinybė nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad būtų numatytos kitokios nei privalomoji pradinė karo tarnyba veiksmingos karo prievolininkų parengimo ginti valstybę priemonės, užtikrinančios tinkamą piliečių parengimą vykdyti konstitucinę pareigą ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo (taip pat ir mobilizacijos atveju).
