Dabar Vaidas, nors, močiutės padedamas, ir yra grąžinęs nemažą kredito dalį, bendrovei tebėra skolingas daugiau kaip 200 eurų. Antstoliai grasina teismais, o vaikinas teisinasi nežinąs, kaip įvykdyti įsipareigojimus – nei pajamų, nei turto jis neturi. Draugas, su kuriuo sukurpė šaunųjį uždarbio planą, dingęs kaip į vandenį.
Ne vienetinis atvejis
Anot Lietuvos Banko priežiūros specialistės A.Tavorės, toks asmens finansinės istorijos scenarijus pasitaiko ne taip retai kaip norėtųsi, o vartojimo kredito ėmimas neturint plano, kaip sumą grąžinti, turi skaudžių pasekmių. „Kai žmogus jau nebegali išmokėti tam tikru laiku numatytos įmokos, pradeda skolintis įmokoms padengti. Netrukus ima kapsėti netesybos, baudos, ir taip ta skola darosi nepakeliama“, – apie tipišką situaciją pasakoja pašnekovė.
Lietuvos banko atstovė pataria, kad norint neįsisukti į užburtą skolinimosi ratą, įvertinus, kad nebėra galimybių laiku mokėti įmokų, reikėtų kuo anksčiau kreiptis į bendrovę ir prašyti perdėlioti grafiką, pratęsti terminą, paprašyti artimųjų pagalbos. „Jaunimo didžiausia bėda ta, kad jauni įsiskolinę asmenys pagalbos kreipiasi truputį per vėlai“, – pabrėžia ji.
Norėjo čia ir dabar
Tarp tokių niekur nesikreipusių yra ir Vaidas. Kai močiutė jam nebegalėjo padėti grąžinti skolos, jis niekur nesikreipė. Todėl netrukus sulaukė laiškų ir skambučių iš antstolių.
Iki gaudamas kreditą Vaidas buvo oficialus bedarbis ir dirbo nelegaliai. Paklausta, kodėl greitųjų kreditų įmonės galėtų skolinti pajamų neturinčiam asmeniui, Lietuvos banko priežiūros skyriaus specialistė sako, kad nors atrodo, kad greitąjį kreditą ima labai mažas pajamas gaunantis žmogus, iš tiesų dažnai būna, kad „tai asmenys, gaunantys pajamas, prilygstančias vidutiniam ar net didesniam darbo užmokesčiui“.
A.Tavorė taip pat atskleidė, kad jaunimas greituosius kreditus ima dėl įvairių nepamatuotų priežasčių – naujiems, madingesniems daiktams, kelionėms, lažyboms, vakarėliams, o prie sprendimo imti greitąjį kreditą prisideda reklamos ir vartojimo kultūra, bei jaunimo noras turėti viską „čia ir dabar”. Anot pašnekovės, viena priežasčių, kodėl jaunimas daug skolinasi ir neretai tai daro neatsakingai, gali būti mažas finansinis raštingumas ir gyvenimiškos patirties stoka.
Galimybes įvertinti realistiškai
Šiandien Vaidas savo sprendimą imti paskolą vertina neigiamai: „Gailiuosi dėl to. Juk dabar tai įsirašys į kredito istoriją, vėliau niekas nebeskolins rimtam dalykui, nes bus užfiksuota, kad negrąžinu pinigų.” Vaikinas dabar supranta, kad verta imti paskolą ar kreditą tik ypač svarbiems daiktams, tokiems kaip butas ar automobilis.
Lietuvos banko priežiūros specialistė A.Tavorė sako, kad geriausia yra neimti greitojo kredito tinkamai neįvertinus esamos finansinės situacijos ir ypač jei yra gaunamos labai mažos pajamos ir būtų sunku laiku mokėti įmokas. Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad „jeigu nepajėgi sukaupti palyginti nedidelės sumos tam tikram daiktui įsigyti, tai nesutaupysi ir tada, kai bus terminas grąžinti paskolą”.
Jaunimo įsiskolinimas ėmė mažėti apribojus greitųjų kreditų bendroves
Lietuvos Banko duomenimis, Lietuvoje apie keturi šimtai tūkstančių gyventojų yra pasiskolinę iš greitųjų kreditų bendrovių. Penktadalis jų yra žmonės iki 25 metų amžiaus. Anot A.Tavorės, anksčiau ši proporcija buvo dar didesnė ir tik nuo 2016-ųjų vasario, kai buvo pakeistas Vartojimo kredito įstatymas ir kreditai nebebuvo išduodami asmenims, neturintiems pagrįstų nuolatinių pajamų, jaunimo įsiskolinimo tendencija ėmė mažėti.
Šis straipsnis yra „Media4Change“ jaunųjų žurnalistų programos 2016/2017 m. dalis, įgyvendinant VšĮ Nacionalinio socialinės integracijos instituto projektą „Medijų ir informacinio raštingumo skatinimas darbe su jaunimu“.
Projektą remia Šiaurės šalių ministrų tarybos biuras Lietuvoje. Projekto straipsnių autoriai su projekto rėmėjais straipsnių temų ir turinio nederina.
