Ilgametę povandeninių remonto darbų, laivų iškėlimo patirtį turinčios įmonės „Garant Diving“ vadovas Vaidas Valančius įsitikinęs, kad Lietuvoje nėra įmonės, kuri apsiimtų organizuoti nukritusio lėktuvo An-2 iškėlimo operaciją.
„Lėktuvas yra labai giliai. Maksimali mūsų narams riba – 100 metrų. O čia dar ketvirtadaliu giliau“, – 15min.lt kalbėjo V.Valančius. Jo nuomone, nusprendus, kad lėktuvą reikia iškelti, tektų ieškoti įmonės, kuri užsiima sudėtingais povandeniniais darbais, pavyzdžiui, montuoja ir prižiūri naftos platformas.
Manau, kad šiuo atveju reikėtų pasitelkti povandeninius robotus. Jie pritvirtintų prie lėktuvo nuleistus kranų lynus, – sakė V.Valančius.
„Manau, kad šiuo atveju reikėtų pasitelkti povandeninius robotus. Jie pritvirtintų prie lėktuvo nuleistus kranų lynus“, – sakė V.Valančius.
Lietuvoje turimi jūriniai kranai neturi tokių ilgų lynų. „Bet tai lengviau išsprendžiama. Jei būtų rastas būdas pritvirtinti tokiame gylyje lynus, lėktuvą būtų galima iškelti ir iš tokio gylio bei užvilkti jį ant vilkiko“, – mano V.Valančius.
2003 m. į Baltijos jūrą buvo nukritęs sraigtasparnis „Mi-8“. Tada žuvo du karo lakūnai. Klaipėdos bendrovės „Narų servisas“ specialistai su specialia technika orlaivį iškėlė iš 25 metrų gylio.
Bendrovės „Narų servisas“ direktorius Vladimiras Riabovas teigė, kad dabar situacija visiškai nepanaši į tuometinę. „Neturėtume, kas pritvirtina kablius prie lėktuvo. Tam būtina visai kitokia, pritaikyta dideliems gyliams narų įranga. Tokios Lietuvoje nėra“, – teigė V.Riabovas.
Kaip jau skelbė 15min.lt, Klaipėdos uosto kapitono pavaduotojas Eduardas Ringis irgi mano, kad nusprendus iškelti An-2 teks prašyti užsienio pagalbos, nes uoste nėra nė vieno laivo, kuris turėtų tokiai operacijai reikalingą įrangą.
„Nuo 120 metrų gylio? Tikrai tokių uostas neturi“, – teigė E.Ringis.
Pasak jo, galbūt geresnę įrangą turi karinis jūrų laivynas. Vis dėlto pašnekovas neslėpė abejojantis, kad ir ten gali būti visa reikalinga įranga.
„Jeigu tai padaryti nėra pajėgus laivas, kuriam yra skiriamos tokios operacijos – kaip „Šakiai“ – tokiu atveju, (pagalbos prašyti reikia – aut. past.) tik iš užsienio valstybių“, – svarstė E.Ringis.
Pasaulyje yra technologijos, kuriomis įmanoma iškelti iš didelio gylio nuskendusius objektus. 2001 m. Nyderlandų kompanijos „Smit“ ir „Mammoet“ iškėlė povandeninį laivą „Kursk“, po katastrofos gulėjusį daugiau kaip 100 metrų gylyje Barenco jūroje ir svėrusį 18 tūkst. tonų.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas teigė, kad dar kartą apžiūrėjus lėktuvą bus priimtas sprendimas dėl dingusių pilotų paieškos ir bus konsultuojamasi su aviacijos ekspertais, ar reikia iškelti sudužusį An-2 iš Baltijos jūros dugno.
Antradienio pavakarę lietuvių lėktuvas An-2 rastas Baltijos jūros dugne 124 metrų gylyje, daugiau kaip 116 kilometrų nuo kranto, tarp Liepojos ir Palangos, Latvijos išskirtinėje ekonominėje zonoje. Ištyrus lėktuvo liekanas povandeninio roboto videokamera, pilotų nerasta, jų paieška tęsiama.
Kritikai teigia, kad lėktuvo paieškai nebuvo pasitelkti visi galimi ištekliai.
