„Antsnukiai nesaugo nuo virusų, tačiau vis tiek yra multifunkciniai: didina infekcijos riziką, sukelia hipoksiją ir hiperkapniją, kurios savo ruožtu toliau mažina kognityvinę funkciją ir slopina imunitetą“, – skelbiama feisbuko įraše.
Šią savaitę tokio pobūdžio įrašu bei nuorodomis į „įrodymus“ dalinosi keli tūkstančiai feisbuko vartotojų. Įrašu siekiama įrodyti, kad kaukių dėvėjimas ne tik kad nesumažina COVID-19 plitimo, bet ir kenkia sveikatai.
Įrašą lydi bemaž 30 nuorodų į įvairiausius šaltinius. Dėmesį skyrėme šaltiniams, kuriais siekiama pagrįsti teiginius dėl kaukių žalos. Nuorodų, kuriose pateikiama informacija apie hiperkapniją, ligą siejamos su išaugusiu CO2 kiekiu kraujyje, nesiejant susirgimo su kaukių dėvėjimo netikrinome.
Taip pat patikrinti negalėjome teiginių, kurie įraše grindžiami pateikus neveikiančias ar klaidingai įrašytas nuorodas, turėjusias nuvesti prie mintį paaiškinančių tyrimų.
Pasenusi informacija
Įrašas pradedamas teiginiu, kad sveiki žmonės neturėtų nešioti kaukių, nes nėra įrodymų, kad sveikų žmonių nešiojamos kaukės būtų efektyvios saugant žmones nuo susirgimų.
Įrodymu pateikiama nuoroda į kovo 4 d. medicinos žurnale „Jama“ publikuotas bendrines kaukių dėvėjimo rekomendacijas, kuriose išties išsakoma tokia mintis.
Tačiau šiuo metu tokių įrodymų jau yra. Prestižiniame mokslo žurnale „The Lancet“ birželį publikuota 172 tyrimų analizė parodė, kad veido kaukių dėvėjimas reikšmingai sumažino tikimybę užsikrėsti COVID-19, SŪRS ar MERS infkecijomis, kai esama arti ligos nešiotojo.
Praėjusią savaitę tyrimais grįstą nuomonę dėl kaukių dėvėjimo naudos pateikė ir JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) vadovas Robertas Redfieldas, kurio teigimu, yra pakankamai įrodymų, kad kaukių dėvėjimas leidžia sumažinti ligos sklaidą.
Remiantis moksliniais tyrimais, kaukių dėvėjimo nauda stabdant COVID-19 plitimą įsitikino ir mūsų šalies institucijų atstovai. Kitaip tariant, įrašo autoriai remiasi jau pasenusia informacija.
Nutylėtos detalės
Antruoju įrodymu pateikiamas pranešimas, spausdintas žurnale „Journal of Pediatrics and Child Health“. Įraše panaudojama tik dalis jame išspausdintos žinutės: „Nėra jokių įrodymų, kad kaukės apsaugo nuo užkrečiamų kvėpavimo tako infekcijų, tame tarpe ir nuo COVID-19“.
Publikacijoje šis sakinys papildomas: „efektyvumo įrodymo trūkumas nereiškia, kad efekto nėra“. Toliau publikacijoje aiškinama, kad žalingos neteisingai dėvimos kaukės, o medžiaginės kaukės skirtos apsaugoti ne jas dėvinčius, aplinkinius, kurie to nežinodami gali būti ligos nešiotojai.
Trečioji nuoroda veda „The New England Journal of Medicine“ (NEJM) balandžio 1 d. pasirodžiusia publikaciją, kurioje nagrinėjama kaukių dėvėjimo nauda sveikatos priežiūros institucijose. Reikėtų pastebėti, kad tai nėra akademikų tyrimas, o nuomonė, patalpinta tam skirtoje žurnalo skiltyje.
Remdamiesi tuomet nauja informacija autoriai išties teigia, kad tikimybė užsikrėsti COVID-19 nuo praeivio yra minimali, todėl visuotinis kaukių dėvėjimas į reakciją į pandemijos keliamą baimę.
Tačiau paskaičius tolėliau, akademikai pažymi, kad kaukės gali turėti naudos, kuomet kalbama apie asimptomius atvejus. Reikėtų pastebėti, kad, pavyzdžiui, Europos ligų kontrolės ir prevencijos centras (ECDC) burną ir nosį dengiančių kaukių naudojimą rekomendavo tik balandžio 8 d., praėjus savaitei po NEJM pasirodžiusios akademikų nuomonės.
Iškraipyti žodžiai
Ketvirtoji nuoroda veda į 2012 m. tyrimą, kurio metu buvo vertinama kaukių ir respiratorių nauda siekiant sumažinti gripo sklaidą. Įrašo autoriai tikslingai išsirinko vieną sakinį: „nei viena iš šių studijų neįrodė ryšio tarp kaukių ir apsaugos nuo kvėpavimo takų virusų“.
Vis dėlto 17 kaukių efektyvumo tyrimų apžvelgę akademikai pareiškė, kad dalis studijų netinka vertinti kaukių efektyvumo kovojant su gripu, o kai kurie apžvelgti tyrimai kelia abejonių dėl kokybės.
Dėl to, pažymi akademikai, nėra prieita galutinės (ang. conclusive) išvados dėl kaukių naudos. Tačiau jau kitame sakinyje pažymima, kad yra įrodymų, rodančių, jog kaukės gali būti naudingos kuomet laikomasi higienos normų, o kaukės naudojamos teisingai.
Penktoji nuoroda, kuria siekiama įrodyti, kad „nešiojant kaukę, iškvėpti virusai negalės ištrūkti ir koncentruosis nosies ertmėje, pateks į uoslės nervą ir nukeliaus į smegenis“, nuveda į pseudomokslo tinklalapį technocracynews.com.
Publikacijos autorius, Russellas Baylockas, vakcinų skeptikas. Perspėdamas apie kaukių pavojų vyras pateikia nuorodas į publikacijas, kuriose tiriama viruso sklaida ir apie kaukes nėra užsimenama. Vyras taip pat naudoja prieš tai aprašytą 17 tyrimų analizę, kurioje, kaip Lietuvoje klaidžiojančio įrašo autoriai, įžvelgia tik vieną sakinį.
Kitaip tariant, publikacija nepateikia akademinių įrodymų, leidžiančių rasti ryšį tarp iškvėpto oro ir viruso prasiskverbimo į smegenis. Tai R.Baylocko interpretacija.
Neteisinga interpretacija
Šeštuoju argumentu prieš kaukių naudojimą įvardijama mintis, kad „COVID-19 atakuoja centrinę nervų sistemą (kaukės nešiojimas padidina viruso patekimo į smegenis riziką)“.
Įrodymu pateikta nuoroda nuveda į Pakistano mokslininkų tyrimą, kuriame aptariama, kaip COVID-19 sukeliantis virusas paveikia centrinę nervų sistemą. Apie kaukių dėvėjimą ar jų keliamą žalą jame nėra užsimenama nė žodžiu.
Septintuoju ir aštuntuoju kaukių žalos įrodymu pateikiamos nuorodos į dar du tyrimus, aiškinusius, kaip žmogaus organizmu plinta koronavirusas. Nei viename jų nėra kalbama apie veido kaukes ar jų naudą ar žalą.
Įrašo autoriai siekia parodyti, kad iškvėpus orą viruso dalelės lieka ant kaukės ir vėliau nosimi gali nukeliauti iki vidaus organų ir ten įsikurti. Vis dėlto ignoruojamas faktas, kad jei su oru virusą iškvepiame jis mūsų organizme jau yra. O būtent nuo to apsisaugoti, kad virusas nesklistų toliau jį nešiojančio, ir siekiama naudojant nosį ir burną dengiančias priemones.
Toliau įraše teigiama, kad „daugiausia užsikrėtusių buvo tarp nešiojančių medžiagines kaukes“. Pateikiama nuoroda į 2015 m. publikuotą tyrimą, kurio metu Kinijos, Australijos ir Vietnamo mokslininkai lygino medicininių ir medžiaginių kaukių efektyvumą, kuomet jas naudoja medicinos priežiūros darbuotojai.
Įraše minimą sakinį jo autoriai gerokai iškreipė. Taip, pažymima, kad dėvint medžiagines kaukes susirgusiųjų buvo daugiau, tačiau toks rezultatas lyginamas su dėvėjusiais medicinines kaukes. Kitaip tariant, tyrimo išvados, jog medicininės kaukės padeda užkirsti kelią ligoms, prieštarauja įrašo skelbiamai minčiai.
Kitose trijose nuorodose pateikiamas kituose šaltiniuose publikuotas tas pats ką tik aprašytas tyrimas. Juo siekiama pagrįsti teiginius: „Rezultatai perspėja, kad jų (veido kaukių – aut.past.) naudojimas yra žalingas“ ir „medžiaginės kaukės gali net padidinti infekcijos riziką“.
Tyrime išties teigiama, kad palyginti su medicininėmis kaukėmis, medžiaginių kaukių efektyvumas yra mažesnis. Tyrimo autoriai medicinos darbuotojus perspėja dėl poreikio medžiagines kaukes naudoti atsargiau. Tačiau pažymima, kad „norint geriau suprasti medžiaginių kaukių naudojimą reikalingi papildomi tyrimai“.
Tačiau reikėtų pastebėti, kad tyrime nebuvo analizuota, kaip medžiaginės kaukės atrodytų palyginti su grupe žmonių, kurie kaukių visiškai nedėvi. Taip pat netirta kaip medžiaginės kaukės veiktų kovojant su masiniu viruso plitimu.
Reaguodami į jų vardu skleidžiamą informaciją tyrimo autoriai šių metų kovo 30 d. išplatino pranešimą, kuriame pareiškė, kad jų publikacija negali būti interpretuojama COVID-19 kontekste ar kalbant apie medžiaginių veido kaukių naudojimą bendrai.
Tyrimo vadovė Raina McIntyre factcheck.org žurnalistams sakė, kad kaukių dėvėjimas leidžia padeda riboti viruso sklaidą, sukuriant fizinė barjerą tarp žmogaus kvėpavimo takų ir aplinkinių.
Nesulyginamos aplinkybės
Toliau feisbuko įraše siekiama įrodyti, kad veido kaukės gali sukelti galvos skausmą. Teigiama, kad „kaukių dėvėjimas sumažina deguonies ir pakelia anglies dioksido lygius iki pavojingų“.
Teiginį įrodyti siekiama 2005 m. publikacija, kuria buvo siekiama išsiaiškinti psichologinį kaukių dėvėjimo poveikį medicininiam personalui. Tyrime kalbama apie N95 tipo kaukes valandų valandas be perstojo dėvinčius medicinos darbuotojus, ne žmones dėvinčius medžiagines ar medicinines kaukes.
Toliau kaukių žalą bandoma įrodyti teigiant, kad „chirurginės kaukės sumažina deguonies kiekį kraujyje“. Nuostata grindžiama 2008 m. tyrimu, kuriame buvo tirti medicinos personalo darbuotojai, sudėtingų operacijų metų dėvintys medicinines kaukes.
Tyrimo autoriai nustatė, kad po daugiau nei 3 valandas trukusių operacijų dalies chirurgų arterinio pulso deguonies lygis buvo mažesnis, nei prieš ar po operacijos. Tyrimas buvo atliekami naudojant oksimetrą.
„Svarbu pabrėžti, kad šio preliminaraus tyrimo rezultatų nereikėtų naudoti apibendrintai. Siekiant išsiaiškinti dujų pokyčius kraujyje reikia daugiau tyrimų, kurių metų būtų paimami kraujo mėginiai, o tiriamųjų skaičius būtų didesnis“, – teigiama tyrime.
Tyrimas taikomas specifinei žmonių grupei, atliekančiai specifines užduotis, specifinėje aplinkoje. Kaip ir ankstesnių įraše pateiktų tyrimų atveju, jie nėra taikytini bendrai populiacijai.
Įrašas tęsiamas sakiniu „N95 kaukės dėvėjimas ženkliai sumažino arterinio kraujo parcialinį deguonies slėgį“. Teiginys įrodyti siekiama net trimis tyrimais.
Pirmasis tyrimas atliktas 2004 m., o jo išvadose teigiama, kad neigiami N95 tipo kaukių efektai pastebi jas dėvint ilgiau nei 4 valandas be pertraukos. Antrajame tyrime nustatyta, kad N95 tipo ir medicininės kaukės gripo plitimą stabdė vienodai.
Trečiajame tyrime nustatyta, kad nepakanka duomenų tiksliai įvertinti ar N95 tipo respiratoriai yra pranašesni už medicinines kaukes, kuomet siekiama medicinos personalą apsaugoti nuo užkrečiamų ligų. Tiek antrame, tiek ir trečiame tyrime teigiama, kad kaukės padeda sumažinti užsikrėtimų skaičių.
15min vertinimu, feisbuko įraše išsakyti teiginiai neva veido kaukės „didina infekcijos riziką, sukelia hipoksiją ir hiperkapniją“ yra klaidinantys. Bent jau įrašo autorių pateikiami duomenys tokių išvadų daryti neleidžia.
Įraše pateikiami akademiniai straipsniai – iškraipomi, išrenkamos tik prieš kaukes nukreiptam naratyvui palaikyti tinkamos jo dalys. Dažnas tyrimas nesusijęs su COVID-19 ar ligos plitimo ribojimu. Dalis tyrimų skirti tirti medicinos personalui būdingas sąlygas, su kuriomis paprastiems gyventojams susidurti nereikia.
Patikimi šaltiniai
Šalies informacinę erdvę stebinčių institucijų ir SAM atstovai pataria nenaudoti socialinių tinklų kaip vienintelio informacijos šaltinio ir ypač skeptiškai vertinti bet kokią informaciją, skelbiamą komentaruose.
Raginama rinktis oficialių institucijų duomenis bei akylai stebėti, iš kur atkeliauja informacija. Prasidėjus koronaviruso pandemijai, kilo klaidinančios informacijos banga, kartais tyčia skatinama užsienio valstybių.
Oficialią informaciją apie COVID-19 pateikia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC).
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programa, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
