Siuvyklos vadovę Virginiją nustebino socialinio dialogo su valdžia nebuvimas. Pasak jos, valdininkai matė, jog įmonė, prieš ketverius metus, padedama agentūros, susiradusi 50 kv. m patalpas, čia vykdo veiklą, turi užsakymų, kuriuos privalo įgyvendinti, o ėmė ir, nepagalvoję apie verslą, viską staiga sustabdė.
„Labai gerbiu Visvaldą Matijošaitį kaip merą, gražu, kaip Kaunas auga lyg ant mielių, bet tas požiūris į smulkų verslą... Atėjau, pasakiau „ne“ ir taškas“, – tikino pašnekovė.
„Pradėjo aplink pastatus renovuoti, tad mūsiškis, matyt, ir kliuvo. Labai gerbiu Visvaldą Matijošaitį kaip merą, gražu, kaip Kaunas auga lyg ant mielių, bet tas požiūris į smulkų verslą... Atėjau, pasakiau „ne“ ir taškas“, – tikino pašnekovė.
Anot jos, per siuvyklos langus matyti mero sūnaus Šarūno sklypas – jo įmonė „Centro NT“ kaimynystėje vykdo nekilnojamojo turto projektą. Kalbama, jog statys greitojo maisto restoraną „Mc Donald's“. Dar visai neseniai tame sklype veikė padangų aikštelė, o siuvykla iš kaimynų nuomojosi elektrą, nes jų pastate įvado nėra. Atsikrausčiusi „Centro NT“ elektros nuomoti siuvyklai jau nepanoro.
„Veikia gamtos dėsniai, kur stipresnis suvalgo silpnesnį. Mano dukra taip pat nori čia plėtoti verslą, tad kodėl Matijošaitis turi nuspirti mano dukrytę nuo asfalto? Ar tai – ne interesų painiojimas? Ar kartais Šarūnas Matijošaitis nepanoro išsiplėsti savo valdomo sklypo?“ – klausimus kėlė moteris.
Priversta išsikraustyti
Virginijos teigimu, siuvykla iškraustoma vidury sutarčių vykdymo termino – dėl netesybų gresia didelės baudos: „Atėjo be išankstinių perspėjimų ir pasakė: „Šiandien atjungiam elektrą. Nugriausim tuos pastatus.“ Niekad nesivėlėme į tuos ginčus dėl pastatų legalumo. Mus tenkino patalpos, dirbome darbą ir tiek. Susitvarkysime – turime santaupų. Tik negalėjome kurį laiką priimti naujų užsakymų.
Kai atjungė elektrą, pastatų savininkas parūpino generatorių. Tačiau siuvyklai jo naudojimas kasdien atsieidavo po 70 eurų. Juk mūsų įranga pramoninė. Negalime bet kur persikraustyti – ne visur priima. Keista, kad iš verslo atėjęs Visvaldas apie mus, niekuo dėtus nuomininkus, nepagalvojo. Keista ir tai, kad pats pamalonino mus savo vizitu.“
Po mero ir komisijos apsilankymo siuvykloje ėmė lankytis įvairių institucijų bei tarnybų atstovai. Iki tol tokių vizitų Virginija nebuvo sulaukusi. Anot jos, aplink tvorą ėmė „trintis“ ir kažkokie vyrai, fotografavo patalpas. Paprašytas prisistatyti, kas būsiąs, vienas jų atsakė: „Jūsų problema.“
Suvokusi, kaip pati sako, jog „ne čia sėdi“, Virginija nusprendė perkelti siuvyklą į kitas patalpas. Tikisi, jog ten, kur persikelia, valdžios ar kokių stambių verslininkų interesai vėl nepasivys.
Nesutiko nuomoti elektros kaip kiti
Pastato, kuriame veikė siuvykla, savininkės UAB „Bost-Baltik“ vadovas Juozas Atkočius teigė, jog pastato nuomininkai visą laiką elektrą nuomojosi iš kaimynystėje įsikūrusių įmonių. Problemų nekilo, iki kol šalimais neatsikraustė Š.Matijošaičio įmonė.
„Kai statėme pastatus 1992 metais, turėjome leidimą elektros įvadui įsirengti, bet tuomet pritrūkome pinigų. Taip ir liko. Neseniai pašonėn atsikraustė Matijošaičio sūnus ir pasakė, jog elektros iš jų mes nebegausime. Susitarėme su kitais kaimynais. Tuomet pasirodė Visvaldas Matijošaitis. Paklausė, iš kur gavome elektrą. Iškvietė komisiją ir panaikino kabelius. Likome be elektros, strigo siuvyklos darbas. Teko nuomoti generatorių“, – paaiškino J.Atkočius.
Savivaldybė nesuteikė leidimo įsivesti elektrą, nes pastatai neteisėti. Meras, matyt, uždėjo veto. Tikėtina, jog nori Matijošaičių šeima tuos pastatus pasiimti, – spėjo pastatų savininku save laikantis J.Atkočius.
Susidūręs su tokiomis problemos, J.Atkočius nusprendė pagaliau įvesti į pastatus elektrą. „Bost-Baltik“ savininkas teigia sumokėjęs ESO tinklams 2 135 eurus. Parengtas projektas buvo suderintas su paveldosaugininkais, tačiau viskas strigo žemėtvarkos skyriuje.
„Savivaldybė nesuteikė leidimo įsivesti elektrą, nes pastatai neteisėti. Meras, matyt, uždėjo veto. Tikėtina, jog nori Matijošaičių šeima tuos pastatus pasiimti. Stato jie, kiek girdėjau, daugiabutį, „McDonald's“.
Tais laikais žadėjau priduoti pastatus, bet statybų inspektoriai patarė eiti teisminiu keliu – taip lengviau. Tad pagal įgyjamąją senatį norėjau juos įsiteisinti, vieną teismą laimėjau, tačiau savivaldybė sprendimą apskundė. Kauno apygardos teismas atmetė žemesnės instancijos teismo sprendimą. Taip ir stovi tie pastatai. Iš Registrų centro gavau pažymą, kurioje nurodyta, kad pastatai pastatyti ir niekam kitam nepriklauso, tik „Bost-Baltik“.
Kasmet moku žemės mokestį. Kaip galėjau miesto centre pastatyti kažką? Nesąmonė. 1993 m. davė leidimą, buvo visi parašai su visais specialistais suderinti. Suteiktas adresas, išnuomota valstybinė žemė“, – teigė J.Atkočius.
Jis tikina taip pat galintis pastatyti tokius pastatus, kokių miestas nori. Turi tam sąlygas.
Pastatai – savavališka statyba
Kauno miesto savivaldybės atstovų teigimu, 1993 metais Smalininkų g. 3 be jokių projektų ir be jokių statybos leidimų ant valstybinės žemės buvo savavališkai pastatyti keli pastatai, galimai planuojant vėliau užgrobti ir įsiteisinti valstybinę žemę.
Nekilnojamojo turto registre nei statiniai, nei daiktinės teisės, valdininkų teigimu, į juos nėra įregistruotos. J.Atkočius, jų žiniomis, UAB „Bost-Baltik“ vardu yra kreipęsis į teismą dėl nuosavybės teisės nustatymo į šiuos statinius įgyjamąja senatimi, bet 2007 m. Kauno apygardos teismas priėmė galutinį sprendimą, teigiantį, jog šie statiniai yra savavališka statyba.
Nekilnojamojo turto registre nei statiniai, nei daiktinės teisės, valdininkų teigimu, į juos nėra įregistruotos.
„Adresas yra vienas visiems penkiems statiniams. Suteiktas jis pagal Registrų centro pasiūlymą 2005 m., kai UAB „Bost Baltic“ prašymu buvo atliekami kadastriniai matavimai. Net ir juos atlikus, Nekilnojamojo turto registre nei statiniai, nei turtinės teisės į juos įregistruoti nebuvo. Taigi pastatai, nors jiems ir atlikti kadastriniai matavimai, yra neteisėti. Tai yra patvirtinęs ir teismas“, – rašoma Kauno miesto savivaldybės atsakyme 15min žurnalistei.
Meras: „Jei dėl kalbų nervinčiausi...“
„Jei kiekvieną kartą, girdėdamas visokias kalbas apie save ar savo šeimos narius, nervinčiausi, tai, matyt, vėl gulėčiau Kauno klinikų Kardiologijos skyriuje. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad abu mano sūnūs liko Kaune, čia gyvena, čia dirba ir taip prisideda prie atsinaujinančio Kauno. Aš ir savivaldybės komanda dirbame tam, kad Kaune liktų ir visų kauniečių šeimų vaikai“, – paklaustas apie galimą interesų konfliktą, patikino V.Matijošaitis.
Sužinojęs, kad pačioje senamiesčio širdyje gali būti neteisėtai užimtas valstybinės žemės sklypas, kuriame stovi nelegalūs pastatai, jis tikina negalėjęs tuo patikėti.
„Ankstesnės kadencijos parodė, kad sėdėdami rūmuose, žmonės atitrūksta nuo realybės, todėl visas problemines vietas su komanda apžiūrime savo akimis. Lankantis šioje vietoje, kaimynystėje gyvenantys kauniečiai pasakojo, kad sklype nuolat laksto didelės žiurkės. Man nesuvokiama, kaip teisinėje valstybėje ketvirtį amžiaus miesto centre ant neteisėtai užimtos žemės gali stovėti nelegalūs pastatai. Nei miestas, nei valstybė visus 24 metus iš čia veiklą vykdančių žmonių nėra gavę nė cento mokesčių“, – kitokį situacijos paveikslą brėžė meras.
Anot jo, kitas ne mažiau įžūlus savavališkų statybų variantas – nelegali pirtis ant Nemuno kranto.
Kauno miesto savivaldybės žiniomis, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistai dar 2015 m. liepą nustatė, kad Smetonos alėjoje, ant Nemuno kranto, esanti pirtis yra pastatyta savavališkai. Nors oficialiai pripažinta, kad ši Nemuno apsaugos zonoje ir pakrančių apsaugos juostoje pastatyta pirtis yra nelegali, ji tebestovi iki šiol.
„Meru dirbu jau dvejus metus ir nuolat atrandu iš praeities išlendančių „staigmenų“. Mes tvarkome miestą ir kol aš būsiu meras, „bardako“ nebus. Kviečiu visus sąmoningus kauniečius, žinančius apie nelegalias statybas ar neteisėtai užimtus sklypus, informuoti mane ar mano komandą“, – pasiūlė jis.
Pastatai – avarinės būklės
Meru dirbu jau dvejus metus ir nuolat atrandu iš praeities išlendančių „staigmenų“. Mes tvarkome miestą ir kol aš būsiu meras, „bardako“ nebus, – teigė Visvaldas Matijošaitis.
„Centro NT“ vadovas Šarūnas Matijošaitis 15min patikino, jog pastatus šiame sklype įmonė įsigijo maždaug prieš metus. Šiuo metu čia vystomas nekilnojamojo turto projektas.
„Patikinu, kad projektas buvo planuojamas dabartiniame sklype, jis jau įgauna pagreitį, todėl mums tikrai nereikalingas joks papildomas plotas gretimame sklype. Natūralu, kad įsigiję pradėjome ieškoti greta veikiančių sklypo kaimynų – juk yra daug bendrų komunikacijų bei kitų svarbių klausimų, sprendžiamų kartu su kaimynais. Tačiau pradėję domėtis pamatėme, kad jokių oficialių duomenų apie šį sklypą ar jo savininkus nėra.
Paaiškėjo, kad nors kaimynystėje akivaizdžiai vykdoma komercinė veikla – veikia siuvykla ir autoservisas, joks sklypas nėra suformuotas ir pastatai nuo pat 1993 m. čia stovi savavališkai. Iš jų išsidėstymo akivaizdu, kad šioje teritorijoje buvo bandoma imituoti teisėtą valstybinės žemės panaudojimą – pastatai „tvarkingai“ išdėstyti aplink visa teritoriją, taip galimai ruošiant dirvą ateityje įsigyti sklypą ne aukciono būdu“, – teigė Š.Matijošaitis.
Anot jo, gretimame sklype stovintys pastatai – avarinės būklės. Jie kelia pavojų tiek „Centro NT“ pastatams, tiek praeiviams: „Įsivaizduokite, pačiame miesto centre maždaug praeivių galvos aukštyje virš šaligatvio kyšo izoliacija surišti elektros laidai. Maža to, paaiškėjo, kad elektrą jie savavališkai prisijungę iš mūsų sklypo. Žinoma, kad nedelsdami ją atjungėme.
Kadangi pastatai neteisėti, už priešgaisrinę saugą, aplinkos apsaugą ir panašius aspektus atsakingos institucijos net negali deramai įvertinti ir imtis priemonių dėl žalos aplinkai ir pavojaus žmonėms. Pavyzdžiui, iki šiol neradome, iš kur kaimynai ima vandenį ir, dar svarbiau, kur pila kanalizacijos atliekas, o juk tai autoservisas. Kaip komercinė veikla gali būti vykdoma oficialiai neegzistuojančiuose pastatuose?“
Gandai kelia šypseną
„Centro NT“ vadovo teigimu, sanitarinės sąlygos kaimynystėje taip pat išskirtinės – gyventojus nuolat vargina sklindantis dvokas, garsai iš atviro autoserviso angaro, vaikus gąsdina žiurkės.
„Kalbos apie tai, kad kažkokiais būdais neva siekiu vienašališkai užvaldyti šį sklypą, o savivaldybė man padeda, išties kelia šypseną. Visų pirma, tai neįmanoma nei praktiškai, nei teoriškai – tai yra valstybinė žemė ir ją įsigyti visiems tėra vienas būdas – dalyvauti aukcione. Savivaldybė čia apskritai neturi jokios sprendimo teisės, tam yra Nacionalinė žemės tarnyba. Be to, kaip minėjau, mūsų nekilnojamojo turto projektui šio sklypo paprasčiausiai nereikia.
Todėl galiu nuoširdžiai pasakyti, kad mums nėra svarbu, kas bus šio sklypo savininkas, svarbu tik tai, kad jis būtų sutvarkytas ir saugus, jame nebūtų vykdoma neteisėta veikla. Apsižvalgykite – ši senamiesčio dalis tiesiog klesti – visi kvartalai jau atsinaujino arba aktyviai atsinaujina. Visi, išskyrus šį vienintelį sklypą. Todėl labai tikimės, kad atsakingos institucijos galiausiai išspręs šių nelegalių, antisanitarinių, pavojų keliančių ir visą rajoną darkančių pastatų klausimą“, – rėžė Š.Matijošaitis.
