„Dulkės dengia vis didesnę teritoriją“, – BNS sakė jis.
Anot A.Raščiaus, Lietuvoje skrydžiai leidžiami vizualūs skrydžiai aukštyje iki 6 kilometrų, tuo tarpu orlaivių įgulų vadai patys sprendžia, kokiame konkrečiai aukštyje skristi. Tuo tarpu instrumentiniai skrydžiai, kuomet lėktuvus veda „Oro navigacijos“ specialistai – neleidžiami.
Šeštadienį į tarptautinį Vilniaus oro uostą atskrido ir vėl į Maskvą grįžo Rusijos oro linijų „UTair“ lėktuvas. Ši oro bendrovė sekmadienį taip pat planuoja skrydį į Vilnių, tačiau jį pavėlino – ketina įvykdyti ne ankstų rytą, o po pietų.
„Kaip ir Lietuva, vulkaninių dulkių iš dalies padengta Baltarusija ten leidžia skrydžius iki šešių kilometrų. „UTair“ propelerinių lėktuvų ypatybės lemia, jog šie lėktuvai ir įprastai skrenda maždaug 6,5 kilometro aukštyje. Be to, jiems nėra taip pavojinga patekti į vulkaninių dulkių sankaupas, priešingai nei kitiems lėktuvams“, – sakė A.Raščius.
Islandijoje išsiveržusio ugnikalnio išspjautų vulkaninių pelenų debesys ketvirtadienį visiškai sutrikdė oro susisiekimą Europos šalyse.
Ugnikalnis įsišėlo
Islandijoje išsiveržusio ugnikalnio aktyvumas vis didėja; pelenų debesis virš jo iškilo iki 8,5 kilometro, pranešė geologai.
Islandijos universiteto mokslininkas Magnusas Tumi Gudmundssonas nurodė, kad vėjai šeštadienį praskaidrino orą tiek, kad mokslininkai net gali praskristi netoli ugnikalnio ir įvertinti jo aktyvumą.
Nustatę, kiek ištirpo ledo, jie galės prognozuoti kiek dar laiko išsiveržimas tęsis.
Pelenų debesis, sutrikdęs keliones lėktuvais Europoje, susidaro kai karštą magmą vėsina tirpstantis ledas.
Pasak M.T.Gudmundssono, kol yra ledo, pelenų susidarymas ore nesiliaus.