Trečiadienį pristatytoje studijoje teigiama, kad visuomenei senstant, kasmet prarandame po keliolika tūkstančių gyventojų, todėl vis mažiau dirbančiųjų turi finansuoti augančius pensijų sistemos poreikius. Darbo jėgos trūkumas tampa pagrindiniu ekonominės gerovės kūrimą ribojančiu veiksniu.
„Darbuotojų šiandien trūksta tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose, nėra kam dirbti ne tik aukštos, bet ir vidutinės bei žemos kvalifikacijos reikalaujančių darbų. Statistika tikrosios situacijos neatspindi: laisva darbo vieta Užimtumo tarnyboje registruojama, norint įdarbinti bedarbius arba užsieniečius, kitais atvejais darbuotojų ieškoma per agentūras, viešus skelbimus”, – teigė LLRI prezidentė Elena Leontjeva.
Darbuotojų trūkumas mažina įmonių galimybes įvykdyti kontraktus ir plėsti veiklą, sukuria pavojingą grandininę reakciją įmonėje ir visoje ekonomikoje. Lietuvos įmonės negali išnaudoti globalaus paklausos augimo, blogėja šalies konkurencingumas ir patrauklumas užsienio investuotojų akyse.
„Jei šiuo metu vienam pensinio amžiaus gyventojui tenka 3,5 dirbančiojo, po trisdešimties metų, prognozuojama, teks tik 1,7. Vadinasi, ateityje mūsų laukia mažėjantis pensijos pakeitimo koeficientas, tolstantis pensijų amžius ir didėjantys mokesčiai. Tačiau to niekas nenori”, – pabrėžia LLRI prezidentė.
Nors atrodo sunkus ir nepopuliarus, legalios migracijos didinimo kelias yra labiausiai realistiškas siekiant ne tik išspręsti darbo rinkos problemas, bet ir atliepti šalies demografinius bei socialinius iššūkius. Tačiau pertekliniai reguliavimai darbuotojus atsivežti iš trečiųjų šalių apsunkina Užimtumo tarnybos darbą ir reikalauja neatidėliotinų sprendimų.
„Nors pripažįstama, kad tam tikrų profesijų darbuotojų Lietuvoje trūksta ir Lietuvos piliečius į tas profesijas pritraukti sunku, įmonėms suradus tinkamą darbuotoją iš kitos šalies, jam įdarbinti keliami pertekliniai biurokratiniai reikalavimai. Jie nesprendžia jokių socialinių ar saugumo problemų, o jų įgyvendinimas gali užtrukti iki pusės metų”, – kalbėjo E.Leontjeva.
Jos teigimu, migracijos sistema turėtų būti lengvai suprantama, skaidri ir sauganti tiek imigrantus, tiek ir šalies interesus. Tam svarbu panaikinti bereikalingas biurokratines kliūtis, kad Užimtumo tarnyba galėtų susitelkti į esmines savo funkcijas, aprūpintų rinkos poreikius ir padėtų bedarbiams grįžti į pilnavertį gyvenimą.
„Pirmas žingsnis yra pripažinti, kad pasaulyje vyksta arši konkurencija dėl talentų ir dėl darbo rankų. Jeigu konvejeryje nėra kam fasuoti prekių, tai galintis tai daryti žmogus tampa didžiausiu talentu. Kuo anksčiau mes įsitrauksime į tą kovą ir kuo sumanesni būsime, tuo santykinai mes galėsime laimėti”, – įsitikinusi LLRI prezidentė.
