Liko sudėtingiausi prašymai
„Mes jau einame į pabaigą – šią savaitę jau rankiojam likučius lengvų prašymų ir imamės sudėtingų prašymų. Šios dienos duomenimis, apie 700 dar liko neišnagrinėtų, o kiti jau yra išnagrinėti“, – 15min ketvirtadienį sakė E.Gudzinskaitė.
Kaip skelbta anksčiau, prieglobsčio prašymus departamente nagrinėja apie 170 darbuotojų. Pasak direktorės, netrukus jiems teks imtis prašymų, kurių išnagrinėjimui reikia atlikti papildomus veiksmus.
„Ar apklausą atlikti, ar dokumentų vertimą dar reikia užsakyti, ar kreiptis dėl papildomos informacijos į kokią nors įstaigą, tarnybą, surinkti papildomą informaciją“, – aiškino ji.
Taip pat yra asmenų, kurių tapatybė vis dar yra neaiški, nenustatyta ir valstybė, iš kurios jie yra kilę. Šiems darbams departamentui teks pasitelkti dialektų ekspertų pagalbą.
Prieglobstis – Eritrėjos ir Sirijos piliečiams
Iš 2,4 tūkst. prašymų, daugiau nei 400 nagrinėjimas buvo nutrauktas, nes juos pateikusių migrantų jau nebėra Lietuvoje.
Kol kas prieglobstis buvo suteiktas tik penkiems Eritrėjos ir vienam Sirijos piliečiui.
„Taip jau sutapo, kad visi jie bėgo nuo karo tarnybos savo šalyje, dėl to, kad ten galimybės pasirinkti alternatyvią karo tarnybą būtent tie asmenys neturėjo“, – pasako E.Gudzinskaitė.
„O pati karo tarnyba būtų reiškusi arba vergovei prilygstantį darbą, kur nežinia, kiek metų besitęsianti tarnyba, arba jiems būtų reikėję daryti karo nusikaltimus“, – teigė ji.
Taip jau sutapo, kad visi jie bėgo nuo karo tarnybos savo šalyje
Tiesa, departamentas dar kol kas nenagrinėjo Afganistano piliečių pateiktų prašymų. Šioje šalyje Talibanas rugpjūčio mėnesį galutinai perėmė valdžią, tad dėl šalį apėmusios suirutės afganistaniečių prašymams skirtas papildomas dėmesys.
Rekomendacijos dėl afganistaniečių
„Šiandien Europos Prieglobsčio paramos biuras jau paskelbė rekomendacijas, kaip nagrinėti Afganistano prašymus, tai pasigilinsime, pasirengsime ir tuomet jau nagrinėsime“, – sakė E.Gudzinskaitė.
Šiose rekomendacijose nurodoma, kad tam tikroms žmonių grupėms iš Talibano kyla padidinta grėsmė. Tarp šių grupių įvardijami „centrines pozicijas“ ankstesnės valdžios kariuomenės ar teisėsaugos struktūrose užėmę asmenys, taip pat tie, kurie dirbo su užsienio valstybėmis ar gali būti suprantami kaip jas palaikantys.
Dėmesys turėtų būti skiriamas religiniams lyderiams, žurnalistams, medijų darbuotojams, žmogaus teisių gynėjams.
Rekomendacijose taip pat pabrėžiama, kad Talibano įvykdytas perversmas dar labiau neigiamai paveiks moterų ir mergaičių padėtį Afganistane. Jų padėčiai turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys.
Be kita ko, nurodoma, kad nors ginkluotas konfliktas šalyje ir aprimo, tačiau daryti teigiamas išvadas dar per anksti. Taip pat pabrėžiama, kad pačioje šalyje nebeliko jokių anksčiau buvusių apsaugos alternatyvų.
„Atsižvelgsime, žinoma. Aišku, tos rekomendacijos nėra vadovėlis, jos yra tokios labai bendrai pobūdžio ir patys sako, kad vis tiek reikia žiūrėti individualiai, nes ir situacija keičiasi“, – pažymėjo E.Gudzinskaitė.
Tūkstantis neigiamų atsakymų jau įsigaliojo
Iš visų neigiamų atsakymų daugiau nei tūkstantis jau yra įsigalioję – migrantai jų neskundė arba skundai buvo atmesti.
Pagal dabar nustatytą tvarką, pirmasis skundą nagrinėja Migracijos departamentas, jei prašymas atmetamas dar kartą, tuomet migrantai sprendimą gali skųsti ir apygardos administraciniam teismui.
E.Gudzinskaitės teigimu, nepalankius sprendimus kol kas skundžia maždaug pusė visų migrantų.
Iš viso Migracijos departamento registruota maždaug 3,1 tūkst. prieglobsčio prašymų, likusi dalis neteisėtai valstybės sieną kirtusių migrantų arba pasišalino dar iki prašymo pateikimo, arba jo apskritai nepateikė.
Pasak Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovo Giedriaus Mišučio, šiuo metu pasieniečių žinioje yra 192 migrantai, kurie prieglobsčio prašymo kol kas nėra pateikę.
-
Migracijos departamento darbuotoja: priimti teigiamą sprendimą dėl prieglobsčio – neįmanoma
-
URM: per mėnesį Lietuvos ambasadoje Baltarusijoje gauti du prieglobsčio prašymai
-
Migracijos departamentas išnagrinėjo daugiau nei pusę prieglobsčio prašymų
-
I.Šimonytė: Lietuva vadovaujasi EŽTT precedentu dėl migrantų apgręžimo
-
Irako ambasada Maskvoje organizuoja Baltarusijoje įstrigusių irakiečių evakuaciją
Išsiuntimas gali užtrukti
Pabradės Užsieniečių registracijos centro (URC) viršininko Aleksandro Kislovo teigimu, tų migrantų, kurių atžvilgiu priimamas neigiamas sprendimas, dar laukia mažiausiai keli mėnesiai iki išsiuntimo iš Lietuvos.
Pirmiausia, sulaukus Migracijos departamento pranešimo apie sprendimą, tikrinama, ar užsienietis turi kelionės dokumentą.
„Jeigu neturi dokumento, tuomet rengiamas paklausimas į jo kilmės valstybės ambasadą dėl kelionės dokumentų išdavimo, pateikiama surinkta informacija – anketiniai duomenys, nuotraukos, tam tikra forma užpildyta ir laukiama atsakymo, kuris patvirtins dokumentų išdavimo faktą arba ne“, – pasakojo URC viršininkas.
Jei ambasada dokumentą nusprendžia išduoti, jis persiunčiamas diplomatiniu paštu. Tik tuomet VSAT pareigūnai pradeda antrąją stadiją – sprendimo įgyvendinimo.
„Yra vertinami rizikos faktoriai – ar bus reikalinga palyda, ar nebus reikalinga palyda, parenkamas maršrutas, derinamas tranzitas, jeigu nėra tiesioginių skrydžių (...) sprendžiamas jo sveikatos būklės klausimas, jį apžiūri gydytojas, išduoda fit-to-fly pažymą. Taip pat vyksta išsiunčiamojo pokalbis su psichologu“, – 15min sakė A.Kislovas.
Jei reikia palydos, pareigūnams tenka skiepytis
Jeigu skrendančiajam migrantui reikia palydos, papildomai gali užtrukti ir vakcinacijos, kurių prireikia kartu skrendantiems pareigūnams, sako jis.
„Pavyzdžiui, nuo geltonojo drugio“, – teigė URC vadovas.
Informavus avialinijas apie galimus rizikos faktorius, pradedamas kelionės procesas. Pirmiausia atliekama migranto apžiūra, kad su savimi jis neturėtų ir į lėktuvą neįsineštų jokių draudžiamų daiktų.
Trunka įvairiai – gali būti ir trys mėnesiai, gali būti ir pusė metų
„Tada jis gabenamas iki oro uosto ir oro uosto užkardoje jis laukia (...) dažniausiai mes pirmi atvykstam į lėktuvą ir užimam paskutines eiles“, – procesą aiškino pareigūnas.
Anot A.Kislovo, bene ilgiausiai trunkanti procedūra yra asmens dokumentų gavimas.
„Trunka įvairiai – gali būti ir trys mėnesiai, gali būti ir pusė metų. Tai priklauso nuo susirašinėjimo su ambasada, nuo to, kokia tai šalis. Tai yra labai individualus dalykas“, – teigė jis.
Likusioji proceso dalis – bilietų pirkimas ir tranzito derinimas gali trukti nuo vienos dienos iki mėnesio ar daugiau. Priklausomai nuo skrydžių kiekio, palydos ir kitų faktorių.
Irakiečiams procedūros dar kitokios
Šiais metais susidūrus su neteisėtos migracijos iš Baltarusijos banga, didžiąją dalį iš visų daugiau nei 4,2 tūkst. sieną kirtusių migrantų sudaro Irako piliečiai – jų į Lietuvą atvyko per 2,8 tūkstančio.
Anot A.Kislovo, jų atveju procedūra dar šiek tiek skiriasi.
„Kol kas iš to skaičiaus, dėl kurio mes pateikėme paklausimą Irako ambasadai, oficialaus atsakymo negavome. Bet atvyksta kas pusantro mėnesio Irako konsulinio skyriaus darbuotojai, kurie vietoje išduoda dokumentą“, – sakė jis.
Artimiausia tokia misija Pabradės URC yra numatyta nuo lapkričio 14 dienos. Šiuo metu suplanuota, kad dokumentai bus išduoti pusšimčiui migrantų, tačiau A.Kislovas tikisi, kad jų bus ir daugiau.
„Nes šiai dienai (negaliu kalbėti už kitus centrus ir kitas apgyvendinimo vietas) Užsieniečių registracijos centre yra apgyvendinti 42 irakiečiai, norintys grįžti“, – teigė URC viršininkas.
Per 2021 metus iš Pabradės išsiųsti 286 migrantai
Iš visų kiek daugiau nei 700 Pabradės URC gyvenančių užsieniečių, norą sugrįžti į savo gimtąją šalį yra išreiškę 52 migrantai.
„Ne tik Irako piliečiai, bet Rusijos, Baltarusijos, Irano, Indijos ir Kamerūno“, – sako A.Kislovas.
Nuo metų pradžios iš Pabradės URC jau išvyko 286 asmenys. 53 buvo išsiųsti priverstinai, 29 – grąžinti pagal Dublino reglamentą, o 204 išvyko savanoriškai. Lygiai tris ketvirtadalius pastarųjų sudarė irakiečiai.
Šiuo metu Pabradės URC gyvena 715 užsieniečių, tačiau, anot A.Kislovo, iki savaitės pabaigos šis skaičius gali pasiekti 765.
Šiemet Pabradės URC pareigūnai jau įgyvendino daugiau nei pustrečio šimto sprendimų nesuteikti prieglobsčio ir išsiųsti migrantus iš Lietuvos. Tiesa, šie skaičiai neturėtų būti siejami su pastarąjį pusmetį užgriuvusios neteisėtos migracijos banga iš Baltarusijos, nes juose minimi užsieniečiai į Lietuvą galėjo atvykti ir vėliau.
Šiemet į Lietuvą neteisėtai pateko beveik 4,2 tūkst. migrantų, nuo rugpjūčio mėnesio buvo apgręžta daugiau nei 5 tūkst. žmonių.
Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija.
Ties Baltarusijos siena su Lenkija susitelkus gausiam skaičiui migrantų, Seimas Lietuvos pasienyje šią savaitę įvedė ir nepaprastąją padėtį.
