Anot Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vyriausiosios specialistės V.Bimbaitės, kietųjų dalelių paros ribinė vertė daugiausia viršyta Klaipėdoje. Per metus tokių dienų turėtų būti ne daugiau kaip 35, tačiau šis skaičius Klaipėdoje jau siekia 50.
Taip pat prie metų ribos artėja Vilnius, kur po savaitgalio suskaičiuotos 34 dienos. Pakeliui yra ir kiti didieji miestai, pavyzdžiui, Kaune suskaičiuota 30 padidėjusio užterštumo dienų, Šiauliuose – 23.
„Paprastai būtent prasidėjus šildymo sezonui, spalio mėnesį, padidėja ir oro užterštumas. Tuo labiau kad oro sąlygos labai dažnai būna tokios, kaip buvo praeitą savaitę, kai orus lemia anticiklonas, todėl yra sausa, ramu. Transportas, šildymas – šie veiksniai lemia padidėjusį oro užterštumą“, – LRT RADIJUI sako specialistė.
Jos aiškinimu, sunku pasakyti, kodėl toks didelis užterštumas vyrauja būtent Klaipėdoje. Kaip teigia V.Bimbaitė, agentūra gauna itin daug skundų dėl uosto krovos darbų. Būtent tokia veikla gali lemti didesnę, nei įprasta, oro taršą.
„Tiesiog šiemet susidarė tokia situacija, kad Klaipėdoje iš tikrųjų labai daug viršyta buvo ir praėjusią žiemą. Padidėjęs užterštumas fiksuotas ir pavasarį, ir vasarą. Iš gyventojų gaunama skundų dėl uosto krovos darbų ir visos ten vystomos veiklos. Tokie veiksniai tikriausiai ir lemia padidėjusį oro užterštumą“, – svarsto V.Bimbaitė.
Pasak LRT korespondentės Klaipėdoje Astos Kažukauskienės, Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro specialistai pateikia tokią pačią statistiką: „Užterštumas kietosiomis oro dalelėmis praėjusią savaitę, t.y. nuo spalio 13 iki 19 d., visą savaitę, buvo viršijamas. Vienoje oro kokybės matavimo stotelėje, pietinėje miesto dalyje, Šilutės plente, tų dienų, kai buvo viršijamos leistinos normos, jau yra 50, o leidžiama, kaip girdėjome, tik 35 dienos.“
Korespondentės teigimu, specialistai taip pat kartoja, kad pagrindinės užterštumo priežastys yra transportas ir prasidėjęs šildymo sezonas kietu kuru.
„Iš vienos pusės, orai šiemet tikrai buvo geri, iš tačiau oro kokybės atžvilgiu tai nebuvo labai gerai, nes buvo sausa, mažai vėjo ir tie teršalai tiesiog neišsisklaidydavo, nors tai nėra labai įprasta Klaipėdai, nes čia vėjų visada turime gana daug“, – sako A.Kažukauskienė.
Vis dėlto ji pastebi, kad oro tarša nėra tokia, kurią galėtų pajusti kiekvienas klaipėdietis ar miesto svečias. Padidėjusią oro tašą labiau gali justi kvėpavimo ligomis sergantys asmenys. Taip pat, tvirtina A.Kažkukauskienė, tai labiau juntama kai kuriose miesto vietose, pavyzdžiui, judriose gatvėse.
„Praėjusią savaitę, galiu pasakyti, ir pati ne vieną kartą tiesiog atkreipiau dėmesį, kad kai kuriose miesto vietose jaučiamas didesnis nei įprasta lyg išmetamųjų dujų, lyg smalkių kvapas. Tačiau plika akimi negalėčiau tvirtinti, kad taip labai ryškiai kažkas matytųsi ar labai aiškiai kiekvienas klaipėdietis galėtų tai pajusti“, – sako LRT korespondentė.
Aplinkos apsaugos agentūra apie padidėjusią oro taršą informavo savivaldybes, tačiau V.Bimbaitė atkreipia dėmesį, kad įpareigoti savivaldybes imtis kažkokių veiksmų agentūra negali.
„Mūsų kompetencija yra visų pirma informuoti. Mes tai darome kiekvieną kartą, kai bent vienoje savivaldybėje viršijama oro kokybės norma, o jau savivaldybės turi spręsti, kokių veiksmų imtis, kaip valdyti tą oro užterštumą, kaip gerinti oro kokybę. Tai jau jų darbas“, – apibendrina V.Bimbaitė.
