Prie pat namų
Monikos istorija gana paprasta – jos daugiabučio kiemo Lazdynuose įprastai niekas nevalo. Kai pasninga daugiau, kaimynai pasiima kastuvus ir nukasa sniegą. Šiemet to dar nedarė.
„Ėjau namo su pirkiniais ir prie pat namų paslydau, trinktelėjau smilkiniu į turėklą“, – pasakojo moteris, tą patį sekmadienio pavakarį nuvažiavusi į Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Lazdynuose priimamąjį.
Čia ji sako išgirdusi, kad turi save stebėti – tam davė atmintinę, ir esą, jei būklė blogės, tuomet jau važiuoti vėl ir jai bus atlikti tyrimai.
Kadangi galvoje nuolat ūžė, pirmadienį Monika apsilankė privačioje klinikoje, kur jai ir atliktas magnetinio rezonanso tyrimas. Gydytojai ramina, kad pagrindo baimei nėra – tyrimas neparodė nieko blogo. Tad belieka apsilankyti pas okulistą, kad ir šis nuramintų.
Ligoninės priimamajame, kaip pasakojo vilnietė, grūsčių sekmadienio pavakarę nebuvo – vos keletas žmonių ledu šaldė galūnes.
Vilniuje dar ramu
Vilniaus greitosios pagalbos stoties medikai per savaitgalį gavo 13 kvietimų dėl traumų lauke.
„Ar visos traumos įvyko dėl slidžios dangos, atsakyti negalime“, – teigė stoties atstovai, džiaugdamiesi bent tuo, kad dėl sušalimo, nušalimo iškvietimų neužfiksuota.
RVUL per savaitgalį ypač didelio traumas patyrusių pacientų skaičiaus padidėjimo nebuvo – vidutiniškai po 110 asmenų per parą (įprastai 80-100).
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medikai sako, kad per savaitgalį ypač didelio traumas patyrusių pacientų skaičiaus padidėjimo nebuvo – vidutiniškai po 110 asmenų per parą (įprastai 80-100), kurie kreipėsi skubios medicinos pagalbos dėl traumų.
O štai nušalimai tikėtini ateinančiomis paromis, kai temperatūra greičiausiai sieks 15 laipsnių šalčio ir daugiau. Panašiai kalba ir Klaipėdos medikai.
Šiauliuose medikai apkrauti
O štai Šiauliuose traumatologams darbo netrūksta.
Respublikinės Šiaulių ligoninės viešųjų ryšių specialistės Zitos Katkienės teigimu, traumas patyrusių žmonių Ortopedijos traumatologijos centre būna visada, bet snygis bei šaltis skaičių visada didina.
Prie Ortopedijos traumatologijos centro skubiosios pagalbos kabineto, dirbančio visą parą, savaitgalį renkasi traumas patyrę žmonės. Kabinete kasdien apsilanko per 25 žmonės, patyrę įvairias traumas.
Pastaruoju metu, pasak gydytojos Jūratės Kučinskienės, dažniausiai susižeidžia griūdami slidžiose gatvėse, net kiemuose.
Žmonės pasakodami apie patirtas traumas neslepia apmaudo, nes neretai susižaloja netikėtai ir kvailai, o darbingumo netenka ilgam. Jauna moteris pasakojo, kad tik išbėgusi į kiemą paduoti vyrui automobilio raktelių. Deja, šlepetėmis apsiavusi slydo ir susitrenkė stuburą.
Neslepia apmaudo ir kita šiaulietė, patyrusi rankos kaulo lūžį. Moteris susižalojo šeštadienį, bet iki šiol nejaučia jokio skausmo, tik ranka patino. Nusprendė atvykti pas gydytojus ir įsitikinti, ar viskas gerai. Paaiškėjo, kad ranką dėl kaulo lūžio teks gipsuoti ir ji negalės dirbti mažiausiai šešias savaites.
Gydytojo vizito laukė ir petį susižalojęs vyras, greitosios medicinos pagalbos stoties medikai atvežė klubo sąnarį išsinarinusį vyrą. Iki dešimtos valandos ryto pirmadienį – 20 traumas patyrusių žmonių. Medikai sako, kad srautas – labai ir didelis ir darbo tikrai daug.
Dažniausiai pasitaiko lūžiai
Respublikinės Šiaulių ligoninės Ortopedijos traumatologijos centro vadovo pareigas laikinai einantis gydytojas ortopedas traumatologas Alfonsas Šapalas pastebi, kad pastarosiomis paromis daugiausiai atvyko pacientų dėl kaulų lūžių: vienam lūžę kojų, kitam – dubens kaulai, išniręs raktikaulis.
Kritimo dėl slidumo dažniausios traumos yra kulkšnių lūžiai, raiščių plyšimai, patempimai, peties, alkūnės išnirimai ir kaulų lūžimai.
Traumos pasekmės gali būti įvairios, priklauso nuo traumos sunkumo. Bet jei jau lūžo kaulas, bet operuoti nereikia, vis tiek du mėnesius žmogus bus nedarbingas. Kai tenka operuoti lūžusią galūnę, neplanuotas „atostogas“ galima planuoti visam pusmečiui.
Kritimo dėl slidumo dažniausios traumos yra kulkšnių lūžiai, raiščių plyšimai, patempimai, peties, alkūnės išnirimai ir kaulų lūžimai.
Paklausta, kaip išvengti traumų, gydytoja Jūratė Kučinskienė pataria kelininkams vos pasnigus nedelsiant valyti gatves. Deja, kelininkus žiema visada užklumpa netikėtai ir gatvės daugelyje Šiaulių vietų nevalytos visą savaitgalį. Medikai pastebi, kad sunkioms traumoms gydyti valstybė išleidžia daugiau pinigų, nei išleistų smėliui, kurio reikia gatvėms ir šaligatviams barstyti.
Medikai pataria ir patiems pėstiesiems būti atsargesniems, avėti ne tokiais slidžiais padais avalynę, o senjorams pagalvoti, ar būtina eiti į lauką, kai tokios slidžios gatvės ir kiemai, ar verčiau atidėti reikalus ir išvengti nelaimės.
Dar labai didelių šalčių nebuvo, bet ligoninės Šiauliuose Skubiosios pagalbos kabineto traumatologų pagalbos jau prireikė trims nuo šalčio nukentėjusiems žmonėms. Dažniausiai dėl nušalimų atvyksta tie patys neblaivūs asmenys, užmiegantys lauke, šaltyje.
Bet kai diagnozuojamas 3-4 laipsnio nušalimas, neišvengiama nekrozės ir liūdniausių pasekmių – galūnės amputacijos ir neįgalumo visam likusiam gyvenimui. Būna ir bendro kūno nušalimo atvejų, kai paciento nebepavyksta išgelbėti.
Dar labai didelių šalčių nebuvo, bet ligoninėje Šiauliuose traumatologų pagalbos jau prireikė trims nuo šalčio nukentėjusiems žmonėms.
Ragina kreiptis, jeigu nenuvalyta
Vilniaus savivaldybės Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjo Gintauto Runovičiaus teigimu, gyventojai, pastebėję ilgą laiką nevalytus takus savo rajone turėtų kreiptis į seniūniją pagal gyvenamąja vietą arba numeriu 1664.
„Pirmenybė valant pėsčiųjų takus teikiama laiptams, takams prie sankryžų ir pėsčiųjų perėjų, visuomeninio transporto stotelėms, magistraliniams pėsčiųjų takams prie gatvių ir dviračių takams, o vėliau šaligatviams prie gatvių ir gyvenamųjų namų kiemams.
Nuvalius sniegą nuo šaligatvių ar pėsčiųjų takų, siekiant išvengti apledėjimo, jie tuojau pat turi būti pabarstyti ledą ir sniegą tirpdančiu smėlio ir druskos mišiniu. Apledėję šaligatviai barstomi ledą ir sniegą tirpdančiomis priemonėmis“, – teigė G.Runovičius.
Pirmenybė teikiama laiptams, takams prie sankryžų ir pėsčiųjų perėjų, visuomeninio transporto stotelėms, o vėliau šaligatviams prie gatvių ir gyvenamųjų namų kiemams.
Pėsčiųjų takų valymui Vilniaus mieste pasitelkiami 53 traktoriai, 100 motoblokų, 13 raiderių.
„Esant pastoviam snygiui užtikrinamas pastovus sniego valymas nuo dangų per mechanizmų (traktorių, motoblokų ir kt.) valymo plotį – ne mažesnį kaip 0,8 m. Nustojus snigti, takai išvalomi visu pločiu iki dangos.
Reprezentacinėse gatvėse, skveruose ir aikštėse takai turi būti nuvalyti per 4 val. nuo snigimo pabaigos, likusiose gatvėse – per 8 val. nuo snigimo pabaigos“, – aiškino G.Runovičius.
Stebi orų prognozes
Už šaligatvių priežiūrą Vilniaus mieste atsako trys bendrovės, kurios yra laimėjusius konkursus miesto zonoms prižiūrėti. Bendrovė „Mano aplinka“ prižiūri Naujamiesčio, Senamiesčio, Šnipiškių, Žirmūnų (dalies), Žvėryno, Justiniškių, Pašilaičių, Šeškinės, Viršuliškių, Fabijoniškių seniūnijas.
„Stebulė“ – Žirmūnų (dalies), Verkių ir Antakalnio seniūnijas, o likusias Lazdynų, Karoliniškių, Pilaitės, Grigiškių, Naujosios Vilnios, Vilkpėdės, Naujininkų, Rasų, Panerių seniūnijų teritorijas prižiūri UAB „VSA Vilnius“.
Kaip sakė „Mano aplinkos“ komunikacijos grupės vadovas Paulius Ugianskis, „įmonė atidžiai stebi orų prognozes ir pagal tai formuoja pajėgas, idant prižiūrimos teritorijos būtų kaip galima greičiau ir geriau nuvalytos“.
„Kuomet pranašaujamas gausesnis snygis, įmonė sustiprina savo pajėgumus ir pradeda darbus tuomet, kai daugelis vilniečių dar miega. Teritorijų priežiūrą užtikrina 308 darbuotojai, jiems talkina apie 150 motorizuotų transporto priemonių.
Suprantama, kad po gausesnio kritulių kiekio būna sudėtinga akimirksniu išvalyti sniegą visoje prižiūrimoje teritorijoje, tačiau įmonė deda visas pastangas, kad vilniečiai ir miesto svečiai nepatirtų nepatogumų“, – teigė bendrovės atstovas.
Sezono pradžia – rekordinė
„Stebulės“ direktoriaus pavaduotojas Agnius Grubis sakė, kad problemų kol kas lyg ir nekyla – patirties įmonė turinti, tad „viskas yra įvertinta, technika sukomplektuota, tirpdančios medžiagos nupirktos sezono pradžiai“.
Šį sezoną, per dvi su puse savaitės, jau išpylėme apie 300 tonų techninės druskos.
Jis pripažino, kad darbo netrūksta – žiema prasidėjo intensyviai, dar ir lapkričio pabaigoje keletą dienų jau teko išmėginti savo jėgas. Paprastai trijose šios bendrovės prižiūrimose Vilniaus dalyse dirba apie šimtas darbuotojų – teritorijų tvarkytojų-aplinkotvarkos darbininkų, išvažiuoja apie 15 mechanizmų, kurie mechanizuotai valo sniegą. Dar 5-6 sunkvežimiai veža tirpdančias medžiagas.
„Mes smėlio ir druskos mišinio atsisakėme jau antrą sezoną, iš įmonės kaštų perkame brangesnį produktą, techninę druską, kad būtų mieste švariau, mažiau dulkėtumo. Kai kur, kur reikia, tarkim, įvažiavimas į kokį nors kiemą, kur stati įkalnė, turime ir druskos-smėlio mišinio, minimaliai, pabarstome, bet šiaip barstome technine druska. Šį sezoną, per dvi su puse savaitės, jau išpylėme apie 300 tonų.
Nors prižiūrime tik tris seniūnijas, tačiau kilometrų daug, nes tiek Antakalnio, tiek Verkių seniūnijos labai ištęstos, šaligatvių, takų, dviračių takų daug. Buvome pasirūpinę techninės druskos su tokia atsarga, bet dabar jau žiūrime papildymo“, – kalbėjo A.Grubis.
Jo teigimu, savivaldybės konkursus laimėjusios bendrovės prižiūri Vilniaus miesto savivaldybės teritorijas, tad jeigu daugiabutis neturi bendrijos ar kito teritorijos prižiūrėtojo, rūpinamasi ir namų aplinka.
