Šią savaitę įvyko dar vienas neskelbtas premjero S.Skvernelio ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininko G.Landsbergio susitikimas. Tiek opozicinių konservatorių vedlys, tiek premjero atstovas tikino, jog pagrindinė pokalbio tema buvo emigracija.
Lygiai prieš mėnesį šie du politikai taip pat turėjo neskelbtą susitikimą vyriausybėje. Tuomet konservatorių vadovas po pokalbio su premjeru juokavo, kad buvo kalbėtasi apie premjero dalyvavimą TS-LKD suvažiavime ir „Eurovizijos“ atranką, nors apžvalgininkai spėjo, jog greičiausiai buvo aptarta parama konkretiems projektams. Kaip vertinti tokius susitikimus?
G.Kirkilas: „valstiečiai“ gali būti pasmerkti rinkėjų
Seimo ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vicepirmininkas Gediminas Kirkilas tokius susitikimus laiko keistais.
„Opozicinė partija nori susireikšminti, politikuoja. Be to, manau, konservatoriai nepatenkinti, jog nepateko į valdančiąją koaliciją, todėl mėgina daryti kažkokius veiksmus. Man vadovaujant mažumos vyriausybei, tikrai teko susitikinėti su opozicija, bet tai buvo mažumos vyriausybė. Galbūt premjeras S.Skvernelis jaučiasi kaip mažumos vyriausybėje, bet taip tikrai nėra. Tačiau susitikimai vyksta, ir man jie yra keistoki“, – LRT.lt komentavo G.Kirkilas.
Parlamentaro pasiteiravus, ar šiuos susitikimus inicijuoja konservatoriai, ar pats premjeras ieško užtarimo, G.Kirkilas kalbėjo: „Matot, gali būti ir taip, ir taip. Abi šios priežastys, kurias jūs paminėjote, gali būti realios. Jų nuomonės sutampa, todėl ir vyksta susitikimai.“
G.Kirkilo manymu, dėl tokių susitikimų labiausiai nukenčia pati Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) savo rinkėjų akyse, jų rinkėjai esą yra antikonservatoriški.
„Bet tai – jų pačių problema. Opozicija visada siūbuoja valdančiosios koalicijos laivą, bet rezultatai gali būti priešingi – tai koaliciją gali tik sustiprinti. Bent aš šiuo metu nematau koalicijoje kokių nors problemų. Manau, visi politikai supranta, kas čia vyksta“, – aiškino Seimo vicepirmininkas.
Savo ruožtu Seimo Liberalų sąjūdžio (LS) frakcijos narys Simonas Gentvilas priminė, jog S.Skvernelis turi nepartinį statusą, todėl yra laisvas: „Jis partinio bilieto neturi, buvo laisvas ir prie „tvarkiečių“, tai kam jis bus lojalus? Viešajai nuomonei ir daugumai, kuri jį rems. Tikimybė, kad jis atitrūks nuo „valstiečių“, yra reali. Politikoje visi turi teisę susitikinėti, bet kontekstas aiškus – S.Skvernelis vis konfliktuoja su Ramūnu Karbauskiu.“
S.Gentvilo teigimu, akivaizdu, kad G.Landsbergis užsiima LVŽS frakcijos skaldymu, o S.Skvernelis esą tam pasiduoda.
„Gal S.Skvernelis taip elgiasi vedamas savo interesų, gal yra kitų priežasčių. Bet jei S.Skvernelis nenorėtų skaldyti frakcijos, jis nesusitikinėtų su G.Landsbergiu, nes premjeras turi visavertę daugumą Seime. Jis dirbtų su ja. Man atrodo, kad čia paties S.Skvernelio interesas šiek tiek paskaldyti ir susitikinėti su opozicijos atstovais“, – LRT.lt kalbėjo LS frakcijos Seime narys.
Gresia papildomos įtampos
„Valstietis“ Eugenijus Jovaiša LRT.lt teigė, jog premjeras turi teisę susitikti su opozicija ir kalbėtis su kitomis partijomis, tačiau, jei yra kitoks nei valstybinis interesas, kyla klausimų.
„Aš nežinau, ką jie tarpusavyje kalbasi ir kokios problemos yra sprendžiamos. Nežinau, koks buvo pokalbio turinys. [...] Rinkėjui tai gali labai keistai pasirodyti. Čia reikėtų aiškumo ir viešumo. Kad būtų paskelbta, dėl kokių reikalų buvo susitikta. Tuomet nekils jokių abejonių“, – siūlė E.Jovaiša.
Savo ruožtu LŽVS frakcijos Seime narys Povilas Urbšys teigia, jog kai kurie socialdemokratai aiškina, kad su jais nesiskaitoma kaip su koalicijos partneriais ir trūksta bendravimo, todėl santykių su opozicija demonstravimas gali sukelti papildomų įtampų.
„Siūlomiems įstatymo projektams, kurie susiję su esminėmis pertvarkomis, paramos tikrai reikia ieškoti su visomis frakcijomis Seime. Bet visai kas kita, kai politiniai oponentai nori sukelti tam tikras įtampas. Tai gali sukelti įtampų pas socialdemokratus. Tai būtų naudinga ne kam kitam, o konservatoriams. Įtampų gali padidėti ir LVŽS frakcijos viduje, nes G.Landsbergis dabar demonstruoja palaikymą visoms iniciatyvoms, kurios išeina iš vyriausybės. Taip tarsi bando įvaryti pleištą tarp S.Skvernelio ir R.Karbauskio“, – sakė P.Urbšys.
Jis negalėjo atsakyti į klausimą, kieno iniciatyva rengiami tokie susitikimai tarp S.Skvernelio ir G.Landsbergio, tačiau konservatoriai esą išnaudoja nuomonių skirtumus tarp „valstiečių“ ir dažnai būna premjero pusėje. „Normalu, kad vyksta nuomonių apsikeitimas ir kad ieškoma politinio kompromiso. Tačiau kai politiniai oponentai pradeda tuo žongliruoti ir ryškinti nuomonių skirtumus, nori tai išauginti į konfliktą, mums tai nėra naudinga“, – tęsė P.Urbšys.
Politiko pasiteiravus, ar jis žino, apie ką konkrečiai kalbama per tokius susitikimus, P.Urbšys atsakė: „Toks įspūdis, kad turinys yra vienas, o pateikiama – visai kas kita. Aš esu už tai, kad rastume politinį palaikymą ne tik valdančiosios koalicijos, bet ir opozicijos. Bet turime turėti omeny, kad negalime ties tuo užsižaisti ir neturime tapti įrankiais oponentų rankose. Viskas gali baigtis tuo, kad bus bandoma ryškinti nesutarimus, nuomonių skirtumus, galiausiai bus norima, kad būtų suskaldyta frakcija. Mes turime daryti tai, kas mus stiprintų, o ne silpnintų.“
Politologai: siūbuojamas koalicijos laivas
„Atsakymas paprastas – siūbuojamas koalicijos laivas, – LRT.lt teigė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Algis Krupavičius. – Manau, kad yra asmeninės derybos ir strategijų dėliojimas viršūnėse. Tačiau maža dalis TS-LKD ir dar mažiau „valstiečių“ yra informuoti ar kaip nors į tai įtraukti.“
Politologo teigimu, įprastai politikoje taip nesielgiama ir esą trūksta politinės patirties. „Taip partijos pirmininkas pas ministrą pirmininką nevaikšto ir nesikalba už uždarų durų. Tokie dalykai turi būti vieši – tuomet kils mažiau nesutarimų. Tačiau nuo koalicijos darbo pradžios praėjo dar labai mažai laiko. Mėginti keisti žaidėjus koalicijoje būtų neperspektyvu. Apskritai S.Skvernelis tokiais žingsniais kelia daug klausimų. Vargu ar gali būti didesnis pasitikėjimas juo partijos viduje. Sakyčiau, kad jis stipriai rizikuoja savo politine ateitimi“, – aiškino politologas.
Politikos apžvalgininkas Ginas Dabašinskas sako, kad tokiais susitikimais ruošiamas kelias kitai valdančiosios daugumos konfigūracijai.
„Politikoje nebūna vienintelio sprendimo ir daug kas priklauso nuo situacijų, bet dabar einama keliomis kryptimis. Viena kryptis – dirbti kartu su socialdemokratais ir pažiūrėti, ką būtų galima padaryti, vykdant vyriausybės programą. Kita kryptis – po truputį telkti savo vyriausybės šalininkus Seime – kai kuriuos įstatymo projektus noriau pasirašinėja tam tikri Seimo nariai, kurie galimai ir sudarytų vyriausybės frakciją. Yra trečias kelias, nors ir radikalesnis, – keisti valdančiosios daugumos konfigūracija. Manau, to link keliaujama“, – spėjo G.Dabašinskas.
Pasak apžvalgininko, neaišku, ar trečias variantas bus realiai įgyvendintas, tačiau konservatoriai esą suinteresuoti būti valdančiojoje daugumoje.
G.Dabašinsko teigimu, aiški takoskyra tarp pozicijos ir opozicijos Lietuvoje dar nėra susiformavusi, visi esą gali dirbti su visais ir tik retais atvejais politikai pasako, kad su tam tikra politine jėga neturės jokių reikalų.
„Sutinku, kad žmogui, kuris balsavo rinkimuose ir valdžioje nori matyti tik koalicijos partnerius, gali kilti klausimų dėl tokių susitikimų. Jis gali sakyti: sakėt, jog dirbsit su vienais, o dirbate su visais. Bet politika prie žmogaus priartėja tik per rinkimus, o po jų ji nutolsta“, – LRT.lt kalbėjo G.Dabašinskas.