„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2013 01 04

Išrinkite svarbiausią 2012 metų politikos įvykį

Besibaigiantys metai Lietuvos politikams nebuvo lengvi. Jų pradžioje vos nesubyrėjo konservatoriaus Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, o pabaigoje tik per vargus sulipdyta nauja. Prašome jūsų pareikšti savo nuomonę ir išrinkti svarbiausią 2012 m. politikos įvykį.
Algirdas Butekevičius balsavo Seimo rinkimuose
Algirdas Butkevičius balsavo Seimo rinkimuose / Andriaus Ufarto/BFL nuotr.

FNTT skandalas

Įtarimų, kad informaciją apie ketinimus nacionalizuoti banką „Snoras“ galimai nutekino Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovybė, buvo kilę dar 2011 m. Tačiau skandalas įsiplieskė 2012 m. vasarį, kai po antrosios buvusio FNTT vadovo Vitalijaus Gailiaus patikros melo detektoriumi tuometis vidaus reikalų ministras liberalcentristas Raimundas Palaitis pareiškė nepasitikįs V.Giržadu ir V.Gailiumi ir juos atleido.

R.Palaičio pusėn stojo prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tuo tarpu liberalcentristų partneriai valdančiojoje koalicijoje konservatoriai išreiškė paramą FNTT vadovams. Nesutarimai ėmė draskyti koaliciją. Galiausiai po kelių savaičių rietenų ministras R.Palaitis atsistatydino. Į jo vietą buvo paskirtas Artūras Melianas.

Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Buvęs FNTT vadovas Vitalijus Gailius (dešinėje) ir jo pavaduotojas Vytautas Giržadas (kairėje)
Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Buvęs FNTT vadovas Vitalijus Gailius (dešinėje) ir jo pavaduotojas Vytautas Giržadas (kairėje)

FNTT vadovų atleidimo aplinkybes ėmėsi tirti Seimo Antikorupcijos komisija. Ji priėmė šokiruojančias išvadas, kuriose kelia klausimų dėl prezidentės D.Grybauskaitės veiksmų konstitucingumo, ragino atleisti generalinio prokuroro pavaduotoją Darių Raulušaitį, grąžinti į darbą V.Gailių ir V.Giržadą. Tiesa, Seimo Etikos ir procedūrų komisija pripažino Antikorupcijos komisiją viršijus savo įgaliojimus ir šios išvados pripažintos niekinėmis.

Buvę FNTT vadovai V.Giržadas ir V.Gailius grąžinti juos į pareigas FNTT prašė teismo. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad jų prašymai yra pagrįsti, tačiau Vidaus reikalų ministerija šiuos sprendimus yra apskundusi.

Dėl informacijos apie „Snoro“ nacionalizavimą nutekinimo ikiteisminį tyrimą pradėjo Generalinė prokuratūra. Jame V.Giržadui yra pareikšti įtarimai.

Savo ruožtu V.Gailius pasuko į politiką. Seimo rinkimuose dalyvavęs su Liberalų sąjūdžiu jis iškovojo Seimo nario mandatą ir šiuo metu užima anksčiau jį gynusios Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigas.

„Snoro“ bankroto aplinkybių tyrimas

Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Valentinas Mazuronis
Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Valentinas Mazuronis

Nors bankas „Snoras“ buvo nacionalizuotas dar pernai, tačiau jo bankroto aplinkybės politikams nedavė ramybės visus 2012-uosius metus. Sausio pabaigoje Seimas sudarė laikinąją komisiją, kuri turėjo atsakyti į keturiolika klausimų apie „Snoro“ banko bankroto aplinkybes. Komisija dirbo beveik pusmetį. Per jos posėdžius buvo apklausta daugybė asmenų – nuo Lietuvos banko vadovo, „Lietuvos ryto“ vyriausiojo redaktoriaus, premjero Andriaus Kubiliaus iki laikinojo bankroto administratoriaus Simono Freakley ir nuolatinio bankroto administratoriaus Neilo Cooperio. Tačiau, nepaisant gana sėkmingos komisijos veiklos, išvadų priimti jai nepavyko.

Tiesa, išvadų projektas buvo parengtas, jame  Lietuvos banko valdybos pirmininkui Vitui Vasiliauskui buvo metami kaltinimai viršijus įgaliojimus. Tačiau paskutinę dieną konservatoriai ir liberalai nusprendė tokioms išvadoms nepritarti, todėl jos nesulaukė daugumos komisijos narių paramos ir liko nepriimtos. Komisijai vadovavęs „tvarkietis“ Valantinas Mazuronis keliskart bandė Seimui teikti mažumos komisijos narių priimtas išvadas, tačiau to padaryti nepavyko. Galiausiai Seimo Etikos ir procedūrų komisija išaiškino, kad „Snoro“ bankroto komisija darbą baigė nepasiekusi rezultato.

Garliavos istorija

Taip, ši istorija tęsiasi jau ne vienerius metus, tačiau būtent šiemet ji tapo ne vien socialine, teisine, bet ir politine. Viena pagrindinių Garliavos istorijos artisčių – buvusi teisėja Neringa Venckienė metus baigė būdama Seimo narė. Tiesa, apie savo planus sukti į politiką ji prašneko tik tada, kai kovoje dėl mergaitės nebeliko kitų ginklų. Po to, kai pernai gruodį Kėdainių rajono teismas nusprendė, kad mergaitė turi būti grąžinta mamai Laimutei Stankūnaitei, pusę metų N.Venckienė visais būdais stengėsi sutrukdyti šiam teismo sprendimui įvykdyti.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Garliavoje balsavo Neringa Venckienė
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./ Neringa Venckienė

Kovą pirmą kartą bandyta perduoti mergaitę mamai, tačiau tuomet seneliai Kedžiai savo kūnais prispaudė mergaitę prie žemės ir to padaryti nepavyko. Po grumtynių prie Kedžių namų įsikūrė stovyklautojai, vyko koncertai, pamaldos. Galiausiai gegužės 17 d. būrys policininkų išskirstė minią, įsiveržė į Kedžių namus ir paėmė mergaitę. Po to N.Venckienei teko nusivilkti teisėjos mantiją ir ji nutarė, kad vienintelė jos viltis išsisukti nuo atsakomybės, gresiančios už teismo sprendimo nevykdymą, yra Seimo narės kėdė. Skubiai buvo sukurta „Drąsos kelio“ partija. Seimo rinkimuose jai vienintelei iš šiemet susikūrusių naujų partijų pavyko perkopti 5 proc. rinkėjų pasitikėjimo kartelę. Savo ruožtu teismas rudenį išteisino velionį Andrių Ūsą dėl pedofilijos. Tiesa, istorija tuo nesibaigia: teismo sprendimas apskųstas, o netrukus prokurorai Seimo turėtų prašyti naikinti N.Venckienės teisinę neliečiamybę.

Visagino atominė elektrinė

Šiemet kovą buvo baigtos Lietuvos ir „Hitachi“ derybos dėl Koncesijos sutarties ir Vilniuje parafuotas šios sutarties tekstas, o birželį Seimas balsavo dėl Atominės elektrinės įstatymo pakeitimų, kurie reikalingi Visagino atominės elektrinės statyboms bei Koncesijos sutarties su strateginiu investuotoju „Hitachi“.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Agitacijos akimirka
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Agitacijos akimirka

Koncesijos sutartyje dėl Visagino AE nustatyta, kad Lietuva valdys 38 proc. bendrovės akcijų, strateginiam investuotojui teks 20 proc., Latvijos „Latvenergo“ – 20 proc., Estijos „Eesti Energia“ – 22 proc.

Tiesa, ar Lietuva tikrai statys naują atominę elektrinę, taip ir liko neaišku. Opozicijos iniciatyva Seimas nutarė šiuo klausimu kartu su Seimo rinkimais surengti patariamąjį referendumą. Referendumas įvyko ir jame 62,68 proc. rinkėjų pareiškė nepritariantys naujos atominės elektrinės statybai Lietuvoje.

Nauja Vyriausybė teigia iš esmės pritarianti atominės elektrinės statyboms, tačiau teigia, jog jai nepriimtinas konservatorių parengtas VAE projektas.

Seimo rinkimai

Spalį Lietuvoje įvyko Seimo rinkimai. Juos laimėjo socialdemokratų partija, antra liko Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, trečią vietą užėmė sukčiavimu kaltinama Darbo partija. Taip pat į Seimą pateko partija „Tvarka ir teisingumas“, Liberalų sąjūdis. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje šiuose rinkimuose Lenkų rinkimų akcija gavo tiek balsų, kad Seime turėtų aštuonis parlamentarus ir suburtų atskirą frakciją. Į Seimą pateko ir protesto balsus surinkęs „Drąsos kelias“, viena „valstietė“ ir trys savarankiškai rinkimuose dalyvavę politikai. Skaudžiausiai šie rinkimai baigėsi Liberalų ir centro sąjungai, kuri neperkopė 5 proc. barjero.

Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Manoma, kad buvo papirkinėjami romai.
Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Manoma, kad buvo papirkinėjami romai.

Taip pat šie rinkimai pagarsėjo pažeidimų gausa. Dėl to jų rezultatus kvestionavo būrys politikų ir visuomenininkų ir pati prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kad šis išaiškintų, ar rinkimai buvo teisėti. Konstitucinis Teismas nustatė, kad pažeidimai nepadarė lemiamos įtakos rinkimų rezultatams. Konstitucinio Teismo nurodymu Seimas tik pakoregavo Darbo partijos kandidatų sąrašą. Konstitucinio Teismo išaiškinime kliuvo ir Vyriausiajai rinkimų komisijai. Ankstesnės kadencijos Seimas buvo nutaręs, kad komisiją reikia paleisti, tačiau naujas Seimas šį nutarimą atšaukė.

Naujos Vyriausybės formavimas

Vos išgirdus apie pirmuosius Seimo rinkimų rezultatus trys partijos – socialdemokratai, Darbo partija ir „Tvarka ir teisingumas“ – sėdo kurti naujos valdančiosios koalicijos. Vėliau prie jų prisijungti pakviesta ir Lenkų rinkimų akcija. Nepaisant to, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė iškart po rinkimų pareiškė koalicijos su teisiamųjų suole sėdinčia partija nelaiminsianti, vėliau jai teko atsitraukti.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Algirdas Butkevičius ir Dalia Grybauskė
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Algirdas Butkevičius ir Dalia Grybauskė

Keblumų kilo renkantis ministrus. Prezidentė ir čia pareiškė savo nuomonę ministrėmis neleisdama tapti „darbietėms“ Loretai Graužinienei ir Virginijai Baltraitienei. Sunku buvo rasti ir naują kultūros ministrą. Algirdui Butkevičiui atmetus keletą kandidatų kultūros ministru bandyta siūlyti buvusį ūkio ministrą Kęstutį Daukšį, tačiau prezidentė atsižvelgė į Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje esančius dokumentus, kuriuose fiksuotos nelegalios įmonių, kurios vėliau laimėdavo ūkio ministerijos konkursus ES paramai gauti, įmokos ir užkirto kelią K.Daukšiui vėl tapti ministru. Juo tapo Šarūnas Birutis.

Prezidentė pripažino šią Vyriausybę tvirtinusi su pasitikėjimo avansu ir linkėjo A.Butkevičiui netapti Darbo partijos vadovo Viktoro Uspaskicho įkaitu. Tiesa, kad naujos Vyriausybės darbas nebus lengvas, parodė jau pirmieji naujo Seimo sprendimai. Balsuojant dėl biudžeto antrojo svarstymo stadijoje jį pavyko priimti tik opozicijos balsais.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs