Kaip BNS sakė G.Landsbergis, nuspręsta, kad išsiskyrus partijos vadovybės nuomonėms, rezoliucija bus koreguojama, o dėl jos bus balsuojama gegužę per partijos suvažiavimą. Alternatyvų rezoliucijos tekstą pasiūlė Audronius Ažubalis, jį palaikė Žygimantas Pavilionis, kai kurie kiti partiečiai.
„Audronius Ažubalis pateikė esmingai rezoliuciją keičiančių pastabų, paprašėme redakcinės kolegijos, kuriai vadovauja Mantas Adomėnas, pamėginti tas pozicijas suderinti, jei jos suderinamos, iki suvažiavimo“, – BNS teigė G.Landsbergis.
G.Landsbergio pasiūlytame rezoliucijos tekste išreiškiama parama ES vienybės idėjai, ES plėtrai Vakarų Balkanų bei Rytų Partnerystės šalyse. Kartu akcentuojama, kad TS-LKD nemato „prieštaros tarp lietuvybės ir europietiškumo“, pabrėžiama, kad „tik būdami europiečiai esame visiškai lietuviai“, o siekis priešinti etnišką tautiškumą ir europietišką tapatybę „daro mus ribotais, „užkampio“ lietuviais“.
Akcentuojama, kad Lietuva turėtų nesibaiminti „ES politikos galių plėtros į naujas sritis, tokias kaip socialinė politika, sveikatos apsauga ar švietimas“.
Anot G.Landsbergio, esminis diskusijų klausimas – ar turėtų būti įvardijama, kad Lietuva yra Europos sudedamoji dalis, ar pirmiausia akcentuojama tautinės valstybės idėja.
„Vis dėlto, matydamas stiprias dezintegracines nuotaikas Europoje po „Brexit“, augant populistinėms jėgoms, manau, kad šiandien reikalingos partijos, kurios kalbėtų už Europą, kaip darinį, kuris mums atnešė ir klestėjimo, ir saugumo“, – BNS sakė jis.
A.Ažubalis tikino, kad konservatoriai turėtų akcentuoti ne europietiškumą, o būtent tautiškumą. Jis abejojo ir nuostatomis dėl ES vaidmens socialinėje, sveikatos apsaugos bei švietimo srityse.
„Tik būdami demokratais lietuviais mes esame europiečiais. Kalbama labai gražiai apie Europos civilizacijos vertybes, bet niekur nekalbama, iš kur tos vertybės atsirado. Mano pataisa buvo tokia: „tuo pačiu suvokiame, kad šios pamatinės ES vertybės kyla iš judėjų ir krikščioniškosios Europos civilizacijos“, – savo argumentus dėstė A.Ažubalis.
