Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2015 01 30

Išsivystymo netolygumai mažės ir Trakų savivaldybėje

Istoriškai susiklostė, kad Rytų Lietuvoje yra keletas teritorijų, kuriose gausiai gyvena tautinių mažumų atstovai. Tai Vilniaus, Švenčionių, Šalčininkų, Trakų rajonų ir Visagino savivaldybės. Lyginant jas su kitomis šalies savivaldybėmis, aiškiai matomi nemaži ekonominio ir socialinio išsivystymo skirtumai. Siekiant juos sumažinti, į šias savivaldybes 2014 – 2020 metų laikotarpiu bus nukreiptos didelės papildomos Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų investicijos.
Lentvario dvaras. Lentvario seniūnijos nuotr.
Lentvario dvaras. Lentvario seniūnijos nuotr.

„Naujojo ES finansavimo laikotarpio lėšos bus skirtos šių regionų Integruotų teritorijų vystymo programoms įgyvendinti. Gerai, kad daugelis projektų į šias programas įtraukti pasiūlius „iš apačios“ – savivaldybių, vietos gyventojų. Juk jie geriausiai žino savo problemas ir poreikius. Savivaldybėms glaudžiai bendradarbiaujant su ministerijomis kuriamos optimalios programos, kad ES lėšos būtų panaudotos kuo efektyviau, mažintų išsivystymo skirtumus ir duotų didžiausią naudą regionams“, – sako regionines ES investicijas koordinuojančios ir administruojančios Vidaus reikalų ministerijos viceministras Elvinas Jankevičius.

Kas pasikeis Lentvaryje?

Lentvaris – didžiausias Trakų rajono miestas, kur gausiai gyvena tautinės mažumos. Miestas seniai laukė svaresnių, infrastruktūrą atnaujinančių ir žmonių gyvenimo kokybę gerinančių investicijų. Rengiama Lentvario tikslinės teritorijos vystymo programa dar koreguojama, bet pagrindiniai tikslai ir uždaviniai aiškūs. Labai svarbu padidinti lentvariečių užimtumą kuriant naujas darbo vietas, gerinant sąlygas smulkiam verslui, prisitaikyti prie demografinių pokyčių, padidinant gyvenamosios aplinkos patrauklumą. Taip pat svarbu sukurti ir praplėsti trūkstamas viešąsias neformalaus švietimo ir kultūros paslaugas, kad jos darytų miestą patrauklesnį jaunimui ir didesnes pajamas gaunantiems gyventojams. Šiems tikslams pasiekti numatoma skirti daugiau kaip 4,3 mln. eurų ES lėšų, dar 772 tūkst. eurų bus skirta iš savivaldybės ir valstybės biudžeto.

„Programos veiksmų plane numatyta atlikti daug darbų, kurie iš esmės pakeistų Lentvario veidą, miestiečių gyvenamąją aplinką ir gyvenimo kokybę. Planuojama sukurti poilsio ir rekreacijos zoną prie Lentvario ežero, įkurti daugiafunkcį laisvalaikio centrą prie Bevardžio ežero,  rekonstruoti Klevų alėjos skersgatvį bei Dzūkų gatvę. Lentvariečių saugumą padidins į valstybės projektų sąrašą įtrauktos ir preliminariai daugiau nei 12 mln. eurų kainuosiančios  Lentvario geležinkelio pervažos statyba, mieste bus įrengtos kelios automobilių stovėjimo aikštelės“, – apie planuojamus darbus pasakoja Trakų rajono savivaldybės Strateginio planavimo, investicijų ir ūkio plėtros skyriaus vedėja Svetlana Žilionienė.

„Pasak S. Žilionienės, Lentvaris taps daug patrauklesniu gyventi atnaujinus į valstybės projektų sąrašą įtrauktą Eduardo Andrė parką, sutvarkius Lentvario dvaro rūmus, įkūrus Šeimos parką, skverus Bažnyčios-Sodų bei Mokyklos gatvėse ir sutvarkius jungtį tarp jų. Taip pat numatoma įrengti daugiatiksles aikšteles prie Lentvario Motiejaus Šimelionio, „Versmės“ ir Henriko Senkevičiaus gimnazijų, pastatyti sporto salę prie pradinės mokyklos, rekonstruoti miesto apšvietimo tinklus, nuotekų valyklą ir siurblines, išplėsti vandentiekio ir nuotekų tinklus, atlikti kitus darbus. “

Eduardo Andre parkas. Lentvario seniūnijos nuotr.
Eduardo Andre parkas. Lentvario seniūnijos nuotr.

Neužmirštos ir kitos rajono gyvenvietės

Tarp 9 tikslinių teritorijų,  kurias Vilniaus regiono plėtros taryba išskyrė iš regiono miestelių (nuo 1 tūkst. iki 6 tūkst. gyventojų), – Trakų rajono gyvenvietė Rūdiškės.  Mat Rūdiškėse, palyginti su kitomis panašaus dydžio rajono gyvenvietėmis, mažesnė darbingo amžiaus gyventojų ir didesnė pensijas, pašalpas ar stipendijas gaunančių bei valstybės išlaikomų asmenų dalis. Taip pat didesnis vyresnių kaip 65 m. amžiaus asmenų bei 14 m. ir jaunesnių asmenų skaičiaus santykis.

Rūdiškėms skirtas investicijas viešosios infrastruktūros gerinimui planuojama nukreipti į miesto aikštės ir parko sutvarkymą, į daugiatikslės aikštelės prie gimnazijos įrengimą, į  vaikų lopšelio – darželio „Pasaka“ ir Meistrų gatvės rekonstrukciją. Į kompleksinį Rūdiškių viešosios infrastruktūros atnaujinimą planuojama investuoti per 804 tūkst. ES fondų lėšų, dar 141 tūkst. eurų sudarys savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšos.

Žinoma, gyvenimo sąlygas gerinančios ir gyventojų verslumą skatinančios investicijos į Trakų rajoną ateis ne tik pagal Vilniaus regiono integruotų teritorijų vystymo programą, bet ir per kitas įvairių ministerijų administruojamas priemones.

Aktualu ne tik Trakų rajonui

Siekdama mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus regionuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsižvelgė ir į kitus specialios Ministro Pirmininko sudarytos darbo grupės  pasiūlymus ir pavedė ministerijoms imtis visoms teritorijoms, kuriose gausiai gyvena tautinių mažumų atstovai, aktualių darbų. Ministerijoms pavesta padidinti (preliminariai – 10 proc.) finansavimą šiose teritorijose įgyvendinamoms regioninio planavimo priemonėms, pateiktiems projektams taikyti prioritetinius atrankos kriterijus, o viešųjų pastatų ir daugiabučių gyvenamųjų namų energinio efektyvumo didinimo projektams taikyti ne mažesnę kaip 40 proc. negrąžintinų subsidijų dalį. Taip pat Vyriausybė pavedė padidinti (preliminariai – 10 proc.) asignavimus tautinių mažumų gausiai gyvenamų regionų vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, taisyti ir prižiūrėti, parengti susisiekimo geležinkeliu optimizavimo (geresnio maršrutų suderinimo su darbo jėgos judėjimu ir efektyvesnio organizavimo) priemones.

Vidaus reikalų ministerijai Vyriausybė pavedė taikyti prioritetinius atrankos kriterijus, atrenkant finansuoti tautinių mažumų gausiai gyvenamame regione numatomas įgyvendinti miestų vietos plėtros strategijas, Švietimo ir mokslo ministerijai –  parengti atskirą ES lėšomis finansuojamą priemonę skirtą mokyti tautinėms mažumoms priklausančius asmenis valstybinės kalbos, o Kultūros ministerijai – remti valstybės biudžeto lėšomis tautinių mažumų paramos, kultūros ir kultūrinio bendradarbiavimo projektus, kuriuos inicijuoja tautinės bendrijos tautinių mažumų atstovų gausiai gyvenamuose regionuose. Pastarųjų projektų rėmimui iki 2020 m. numatyta skirti ne mažiau kaip po 40 tūkst. eurų per metus. Vyriausybė taip pat nurodė, kokie projektai ir priemonės turi būti pradėti įgyvendinti jau šiais – 2015 metais.

Parengta bendradarbiaujant su Vidaus reikalų ministerija

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?