Temą padiktavo 15min neseniai užfiksuotas įvykis, kuomet Kėdainių dekanas parapijai priklausančios Surviliškio bažnyčios perdažymui pasitelkė mažamečius. Tikinta, kad savanorystės pagrindais, tačiau vaikai džiaugėsi uždirbtais pinigais – apie 160 eurų. Įmonėms, samdančioms darbuotojus, tenka mokėti mokesčius. Bažnyčioms, darbus dažnai atliekančioms geranoriškų parapijiečių talkų pagrindu, tai negalioja.
Po šios publikacijos 15min sulaukė advokato Viktoro Onačko laiško. Jis priminė istoriją, kuomet 2010-aisiais bažnytinės talkos metu nuo pastolių nukrito ir susižalojo langus valiusi 17-metė.
2014 metų gegužės 28 dieną Vilniaus apygardos teismas nuteisė Ukmergės Želvos miestelio Šv. Ignaco Lojolos parapijos bažnyčios kleboną Petrą Avižienį šešių mėnesių laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant vieniems metams. Konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo. Klebonas dėl pareikštų įtarimų kaltu neprisipažino, manė, kad darbo saugos priemonėmis turėjo pasirūpinti patys talkoje dalyvavę asmenys.
Ukmergės Želvos miestelio Šv. Ignaco Lojolos parapija nukentėjusiai merginai turėjo sumokėti 14 481 eurą neturtinės žalos, taip pat 5 proc. dydžio palūkanas.
„Su šia byla kelerius metus buvau tiesiogiai susijęs – atstovavau nekentėjusiajai D.D. Praėjom du ratus, nes pirmą kartą klebonas buvo išteisintas. Teismo sprendimuose nėra aptarta, bet kai bylos metu klebonas pradėjo teisintis silpna parapijos finansine padėtimi, dėl ko jis neva negalėjo pasamdyti profesionalių langų valytojų, pažiūrėjau jo asmeninius turtus.
Paaiškėjo, jog asmeniškai pakankamai turtingas: butas Vilniuje, virš „Skalvijos“ kino teatro, žemės prie Birštono su Nemuno pakrante, turėjo ir miško, ūkį Ukmergės rajone paveldėjo iš močiutės parapijietės. Tačiau iš asmeninių lėšų pinigų bažnyčios priežiūrai neskyrė ir mergaitę užkėlė ant savadarbės konstrukcijos, kurios net pastoliais pavadinti negalima. Visą laiką neigė savo kaltę“, – 15min teigė V.Onačko.
Kiek valstybė gali kištis į Bažnyčios turto reikalus?
Nors suskaičiuoti bažnyčių Lietuvoje valdomą turtą ir tikinčių žmonių aukų pagrindu gaunamas pajamas – beveik neįmanoma, 15min pasidomėjo, kiek ir kokių mokesčių per metus sumoka visos Lietuvoje veikiančios religinės bendruomenės ir bendrijos.
Pasak Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (Kauno AVMI) viršininkės Juditos Stankienės, religinėms bendruomenėms ir bendrijoms mokesčių įstatymų nuostatos taikomos atsižvelgiant į sudarytas tarptautines sutartis.
Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl santykių tarp Katalikų Bažnyčios ir Valstybės teisinių aspektų 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublika pripažįsta Katalikų Bažnyčiai juridinio asmens statusą, o 10 straipsnyje nurodyta, jog juridiniai asmenys, išvardyti šios sutarties 2 straipsnyje, bei bažnyčios, koplyčios ir kiti sakralūs statiniai, parapijų namai, kurijos, seminarijos, vienuoliniai namai ir kita šių juridinių asmenų nuosavybė, naudojama sielovados, karitatyviniams, socialiniams, švietimo ir kultūros tikslams, yra apmokestinami tik atskirais atvejais.
„Religinės bendruomenės gaunamos paramos apskaitą tvarko pagal savo kanonus, statutus ir kitus aktus, atsižvelgdamos į visuotinai priimtus apskaitos ir operacijų vertinimo kriterijus. Pelno mokestis taikomas tik religinių bendruomenių ūkinės komercinės veiklos pajamoms. Fizinių ir juridinių asmenų parama (aukos) nėra priskiriama religinių bendruomenių ūkinės komercinės veiklos pajamoms.
Religinių bendruomenių gauta parama gali būti apmokestinta 15 proc. pelno mokesčio tarifu tik tuo atveju, jeigu ji yra panaudota ne pagal Labdaros ir paramos įstatymo nustatytą paramos paskirtį“, – paaiškino J.Stankienė.
Nekilnojamojo turto mokesčio nemoka
Nekilnojamojo turto mokesčiu (NTM), pasak J.Stankienės, neapmokestinamas tradicinėms religinėms bendruomenėms, bendrijoms, centrams nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas.
Neapmokestinamas ir jų neterminuotai arba ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perimtas naudotis nekilnojamasis turtas, nuosavybės teise priklausantis fiziniams asmenims, ir įsigyjamas nekilnojamasis turtas (pagal finansinės nuomos sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, taip pat pagal pirkimo–pardavimo išsimokėtinai ar išperkamosios nuomos sutartį pelno nesiekiančios organizacijos valdomą turtą ar jo dalį), neatsižvelgiant į jo naudojimo tikslus.
Šiuo atveju kalbama apie šias tradicinėmis Lietuvoje pripažįstamas religines bendruomenes ir bendrijas: lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų.
Nekilnojamojo turto mokesčiu (NTM) neapmokestinamas tradicinėms religinėms bendruomenėms, bendrijoms, centrams nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas.
Kitoms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams, veikiantiems pagal Religinių bendruomenių įstatymą, nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, taip pat jų neterminuotai arba ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perimtas naudotis nekilnojamasis turtas, kuris nuosavybės teise priklauso fiziniams asmenims, ir įsigyjamas nekilnojamasis turtas (pagal finansinės nuomos sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, taip pat pagal pirkimo-pardavimo išsimokėtinai ar išperkamosios nuomos sutartį pelno nesiekiančios organizacijos valdomą turtą ar jo dalį), NTM neapmokestinamas, jei naudojamas tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenims gaminti.
Taiko 15 proc. pelno mokesčio tarifą
Pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas nuo 2010 metų religinės bendruomenės, įskaitant jų įsteigtas viešąsias įstaigas, kaip ir kitos pelno nesiekiančios organizacijos, pelno mokestį moka tik nuo ūkinės komercinės veiklos pajamų, kurios nėra skirtos tenkinant viešuosius interesus vykdomai veiklai finansuoti. Religinės bendruomenės pelno mokestį moka tik nuo ūkinės komercinės veiklos pajamų, kurios neskiriamos viešuosius interesus vykdomai veiklai finansuoti.
Jeigu religinės bendruomenės ūkinės komercinės veiklos pajamos per mokestinį laikotarpį neviršija 300 000 Eur, tai tokia religinė bendruomenė apmokestinamąjį pelną apmokestina taip: 7 250 Eur per mokestinį laikotarpį apskaičiuoto apmokestinamojo pelno dalį – taikant 0 proc. mokesčio tarifą, o likusią apskaičiuoto apmokestinamojo pelno dalį – taikant 15 proc. tarifą.
Jeigu ūkinės komercinės veiklos pajamos didesnės kaip 300 000 Eur, tai visas apmokestinamasis pelnas, kuris nėra skirtas viešąjį interesą tenkinančiai veiklai finansuoti, apmokestinamas taikant 15 proc. pelno mokesčio tarifą.
„Trumpai tariant, tradicinės religinės bendruomenės NTM nemoka. Tačiau tuo atveju, jei, tarkime, Bažnyčia savo turimą nekilnojamąjį turtą išnuomoja, gauna nuomos pajamų – komercinės naudos, o gautas pajamas panaudoja ne sakralinei veiklai, o, pvz., nuomojamų komercinių pastatų renovacijai, tuomet turi sumokėti pelno mokestį“, – paaiškino Kauno AVMI atstovė.
Šiemet jau sumokėjo 167 982 eurus
Kauno AVMI duomenimis, šiuo metu Lietuvoje priskaičiuojamos 124 religinės bendruomenės ar bendrijos, mokančios mokesčius. Iki liepos 13 dienos į valstybės biudžetą jos buvo įmokėjusios 167 982 eurus.
Didžiąją dalį šios sumos sumokėjo tradicinės religinės bendruomenės ir bendrijos – 152 527 eurus. Tokių bendruomenių ir bendrijų – 91. Konkrečiai išskirti Katalikų Bažnyčios sumokėtų mokesčių Kauno AVMI neturi galimybės.
Palyginimui, pernai tokių mokesčių mokėtojų priskaičiuota daugiau – 162. Visos šios religinės bendruomenės ir bendrijos 2017-aisiais į valstybės biudžetą įmokėjo 217 285 eurus, užpernai (179 mokesčių mokėtojai) – 258 210. Jei žvelgtume tik į tradicines religines bendruomenes ir bendrijas: 2017 metais suma siekė 188 007 eurus (126 mokesčių mokėtojai), 2016 metais – 216 810 (141 mokesčių mokėtojas).
Šiuo metu Lietuvoje priskaičiuojamos 124 religinės bendruomenės ar bendrijos, mokančios mokesčius. Iki liepos 13 dienos į valstybės biudžetą jos buvo įmokėjusios 167 982 eurus.
Daugiausia religinių bendruomenių ir bendrijų, mokėjusių mokesčius, per pastarąjį dešimtmetį užfiksuota 2013 metais – 213. Tuomet jų sumokėta mokesčių suma viršijo 234 000 eurų. Daugiausiai mokesčių dvasininkai valstybei atseikėjo 2008 metais – 338 992 eurus. Tuomet priskaičiuotos 179 mokesčius mokėjusios religinės bendruomenės ir bendrijos.
8 patikrinimai – 54,5 tūkst. eurų nesumokėtų mokesčių
O ar klebonai, dekanai turi deklaruoti mokesčius? Anot J.Stankienės, religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų dvasininkų bei religinių apeigų patarnautojų ir aptarnaujančio personalo išlaikymo lėšos priskiriamos neapmokestinamosioms pajamos. Kitos dvasininkų (fizinių asmenų) gaunamos pajamos yra apmokestinamos įstatymų numatyta tvarka.
„Pavyzdžiui, religinės bendruomenės dvasininkas dėsto tikybos pamokas valstybinėje švietimo įstaigoje ir iš švietimo įstaigai skirtų savivaldybės biudžeto lėšų už šį darbą gauna atlygį. Tokios pajamos, susijusios su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, yra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu“, – paaiškino J.Stankienė.
Prievolė dvasininkams deklaruoti pajamas, pasak jos, gali atsirasti tais pačiais atvejais kaip ir visiems gyventojams, pavyzdžiui, gavus pajamų už nekilnojamojo turto pardavimą, jo neišlaikius 10 metų nuo įsigijimo ir pan.
VMI nuo 2016 metų religinėse bendruomenėse atliko 8 kontrolės veiksmus, kurių metu nustatyta 54,5 tūkst. eurų papildomai mokėtinų mokesčių.
PSD ir pensijas užtikrina valstybė
Privalomojo sveikatos draudimo įstatymą nuo 2016 metų sausio 1 dienos administruoja Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos. Pasak Sauliaus Jarmalio, „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjo, valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkams bei vienuoliams privalomasis sveikatos draudimas (PSD) ir pensijų socialinis draudimas užtikrinamas valstybės lėšomis.
„Tai reiškia, kad jiems nereikia mokėti nei PSD, nei valstybinio socialinio draudimo įmokų, tačiau jie gali gauti nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas, o sulaukę pensinio amžiaus – pensiją. Tokiu atveju pensija būtų maždaug tokio dydžio, tarsi žmogus visą gyvenimą būtų dirbęs už minimalią algą. Kadangi dvasininkai valstybės lėšomis draudžiami tik pensijų socialiniu draudimu, susirgę ar susilaukę vaikų jie negauna ligos, motinystės (tėvystės) išmokų“, – paaiškino S.Jarmalis.
Anot jo, jeigu dvasininkas dirba dar ir kitą darbą ar užsiima individualia veikla, iš kurios gauna pajamų, jis atitinkamai turi mokėti PSD ir valstybinio socialinio draudimo įmokas. Jeigu dvasininko gautos draudžiamosios pajamos, nuo kurių mokamos socialinio draudimo įmokos, per metus mažesnės nei 12 MMA (1 MMA – 400 eurų), tuomet trūkstama dalis primokama valstybės lėšomis. Jeigu pajamos didesnės, valstybės lėšų neprireikia.
Pensijų socialinis draudimas valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkams arba vienuoliams taikomas tais atvejais, jei jie neturi būtinojo stažo senatvės pensijai, negauna valstybinės socialinio draudimo pensijos ar draudžiamųjų pajamų suma, kaip minėta, per kalendorinius metus yra mažesnė už 12 MMA.
Norint, jog būtų suteiktas draudimas, dokumentų pateikti „Sodrai“ nereikia. Tai, jog dvasininkas ar vienuolis yra draudžiamas asmuo, nusprendžiama pagal religinių bendruomenių centrinės vadovybės pranešimus „Sodrai“.