„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2020 05 23

Išskirtinė ugniagesių misija – gyvūnų gelbėjimas: gal ir neapsimoka, bet kiekviena gyvybė verta dėmesio

Ar kada susimąstėte, kodėl ugniagesiams priskirta iš medžių iškelti juose strigusias kates? Įvykių su gyvūnais netrūksta, neabejingų tokiems įvykiams žmonių – taip pat. „Iš tiesų gelbėjame ne gyvūnus, o žmones, kurie mus kviečia“, – papildomos misijos esmę įvardijo Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Vidas Kerševičius. Tokiais darbais ugniagesiai užsiima daugiau nei 20 metų.
Kaune gelbėjamas medyje įstrigęs katinas
Kaune gelbėjamas medyje įstrigęs katinas / 15min skaitytojo nuotr.

15min sulaukė laiško apie tai, kad Kaune iš medžio išgelbėtas katinas. Kaip ir dažniausiai būna, tokiu atveju pagelbėjo ugniagesiai. Įvykiui neabejingas likęs Žilvinas atsiuntė ir gelbėjimo operacijos nuotrauką. Tokie laiškai tik įrodo, kad žmones jaudina į bėdą pakliuvę keturkojai. O kaip į tokias papildomas funkcijas žvelgia patys ugniagesiai gelbėtojai?

Pasak Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovės spaudai Džiugintos Vaitkevičienės, gyvūnų gelbėjimo operacijos pradėtos vykdyti nuo tada, kai ugniagesių pareigybių pavadinime atsirado žodis „gelbėtojas“. Ugniagesys tapo ugniagesiu gelbėtoju apie 1995-uosius, tad gyvūnams pagalbos ranka tiesiama jau daugiau nei du dešimtmečius.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Išgelbėtas šuniukas ir jį priglaudęs ugniagesys gelbėtojas Donatas Kriogas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Išgelbėtas šuniukas ir jį priglaudęs ugniagesys gelbėtojas Donatas Kriogas

„Nuo tada ugniagesiai gelbėtojai ir pradėjo vykti iškelti kačiukų iš medžių, traukti šuniukų iš šulinių, gelbėti paukščių, miško žvėrių, naikinti pavojingai įsikūrusių širšių. Visi gyvūnai gelbstimi vienodai, nesvarbu, ar laukiniai, ar naminiai. Svarbu, kad būtų žmogus, pastebėjęs tai ir paskambinęs skubios pagalbos numeriu“, – patikino Dž.Vaitkevičienė.

Jei gyvūnas bešeimininkis ar tuo metu nenustatomas šeimininkas, tuomet jis yra atiduodamas gyvūnų globos organizacijai. Jei iškvietė pagalbą šeimininkas, tai jis tą gyvūną ir pasiima. Būta, pasak Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovės, nemažai atvejų, kai beglobius bėdon patekusius gyvūnus priglaudžia patys juos gelbėję ugniagesiai. Taigi sveiki išlaisvinti laukiniai paukščiai ir gyvūnai paleidžiami į laisvę, o susižalojusius perima gyvūnų globos draugijos.

Pernai gaisruose, kilusiuose Kauno apskrityje, išgelbėti 266 gyvūnai, 7 žuvo. Kauno mieste iš pavojaus nasrų ištraukti 4, žuvo 2. Šiemet išgelbėti 268 liepsnose atsidūrę gyvūnai. Žuvo tik du.

Vykdyti ir kitokie gelbėjimo darbai. Pernai Kauno apskrityje tokių būta 29. Štai Kaišiadorių rajone nepavyko išgelbėti į tvenkinį įlūžusios stirnos, Kaune išgelbėtas 2 paras 12 metrų aukštyje medyje išbuvęs katinas (iš viso 17 katinų gelbėjimo atvejų – šie ne tik stringa medžiuose, bet ir ant stogo, langų grotose, šuliniuose, radiatoriuose, automobilio variklio skyriuje), Jonavos rajone iš duobės ištraukta karvė, Prienų rajone vaikai pranešė apie prie mokyklos įsipainiojusį balandį, Kaune į požeminį konteinerį buvo įmestas šuniukas, Raseinių rajone gelbėti į kūdros nuleidimo įrenginį įkritę ančiukai, Kauno rajone fiksuotas į elektros laidus įsipainiojęs gandras, traktorininko pagalba traukti iš griovio du buliai.

Šiemet jau atlikta 13 gyvūnų gelbėjimo (ne gaisrų metu) operacijų. Į nelaimes dažniausiai taip pat pakliūdavo katės ir katinai.

Paklausta, kiek vidutiniškai atsieina tokios gyvūno gelbėjimo operacijos, Dž.Vaitkevičienė patikino, kad paslauga nėra apmokestinta, tačiau skaičiuojant finansines sąnaudas, tokį ugniagesių išvykimą galima prilyginti melagingam iškvietimui (pagal specialią skaičiuoklę sudedami keli dėmenys – darbo užmokesčio, degalų sąnaudos ir t.t.).

„Tokių skaičiavimų, kiek kainuoja gyvūno gelbėjimo operacija mokesčių mokėtojams, neatliekame, – to paties paklaustas, teigė Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Vidas Kerševičius. – Žinoma, mes galime suskaičiuoti, kiek kainavo degalai, automobilio amortizacija, pareigūnų darbo laikas. Tačiau mes iš tiesų gelbėjame ne gyvūnus, o žmones, kurie mus kviečia. Matydami besikankinantį gyvūną, žmonės irgi kenčia.

Ir jeigu mes nevažiuotume gelbėti medyje tupinčio kačiuko, galbūt jo šeimininkas ar vaikai sugalvotų patys lipti į medį ir nežinia kuo tai baigtųsi – gal iškristų ir susižalotų. Gal ir neapsimoka ugniagesiams gelbėti gyvūnų, bet manau, kad kiekviena gyvybė verta dėmesio. Dirbame be išskaičiavimo.“

O gelbėti gyvūnus nėra paprasta, net ir kates. Prisiartinus gelbėtojams, jos lipa vis aukščiau, tad ugniagesiams tenka atsigabenti ir automobilines kopėčias, kad jas pasiektų. Šunys dažniausiai įkrenta į šulinius ar į upes. Tenka ugniagesiams gelbėti ir didesnius gyvūnus – arklius, karves, įkritusius į šulinius ar griovius, įklimpusius pelkėse, žiemą įlūžusias stirnas.

„Juos ištraukti nėra paprasta, nes jie blaškosi ir gali sužeisti pačius gelbėtojus. Kai degė žirgynas Vilniuje, žirgams teko uždengti akis, nes kitaip jų nesuvaldysi. Būna, kai ugniagesiai nukenčia ir patys. Pasitaiko atvejų, kai koks šuniukas, išgelbėtas iš gaisro, atsipeikėjęs grybšteli dantimis savo gelbėtojui. Gerai, kad ugniagesių pirštinės storos...“, – šyptelėjo V.Kerševičius.

Štai kartą Kaune ugniagesiai gelbėtojai gelbėjo lange įstrigusį katiną – kadangi durų niekad neatidarė, įstūmė gyvūną į buto vidų. Gelbėjimo metu katinas įkando ugniagesiui į ranką. Apie tai teko pranešti medikams.

Kartą žmonės ugniagesius iškvietė, kai Kaune, mikroautobuse, aptiko gyvatę.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Sonata Kukienė 15min papasakojo, kad šių metų kovo mėnesį Šilutės rajone, Šyšgiriuose, smarkus vėjas sugriovė gyvulių fermą, kurioje buvo apie 200 karvių. Ugniagesiai išgelbėjo po nuolaužomis buvusias 154 karves.

Neseniai Kauno ugniagesiai gelbėjo į Nevėžį nuo kalniuko nuslydusį avies jauniklį, o šaltesnę žiemą jiems dažnai tekdavo gelbėti įšalusias gulbes.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Rokas Jaruševičius ir šuo Rokis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Rokas Jaruševičius ir šuo Rokis

„Ugniagesiai yra buvę kviesti ir gaudyti pabėgusių papūgų. Kartą žmonės juos iškvietė, kai Kaune mikroautobuse aptiko gyvatę. Yra buvę keletas atvejų, kai gaisro metu ugniagesiai išnešė dūmais apsinuodijusius kačiukus ir atgaivino juos (kartais namie likę vieni augintiniai tampa net ir gaisro priežastimi, – aut. past.). O 2019 m. sausį po gaisro Kaišiadorių rajone, Karčiupio kaime, Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnas Rokas Jaruševičius priglaudė žuvusio šeimininko šunį Rokį“, – istorijomis dalijosi S.Kukienė.

Gelbėjimo darbus, anot jos, ugniagesiai atlieka nuo 1993 metų. Iš pradžių jie važiuodavo gelbėti tik į avarijas patekusių žmonių, paskui gelbėjimo darbų spektras plėtėsi. Jau daugiau kaip 20 metų ugniagesiai gelbėja ir gyvūnus.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet ugniagesiai gelbėtojai gaisruose išgelbėjo 779 gyvūnus, o gelbėjimo darbų metu – 190, iš jų 156 raguočius, 17 kačių, 10 šunų, 2 arklius, ožką, avį, porą balandžių ir gandrą.

Pernai gaisruose išgelbėti 637 gyvūnai, gelbėjimo darbų metu – 160, iš jų 64 katės, 25 šunys, 8 karvės, 4 arkliai, 12 gandrų, 5 balandžiai ir 2 gulbės.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs