Nelegalus nusikaltėlių fabrikas
Per radijo ryšį pasigirdus „Sprogimas! Judam! Judam! Judam!“, dešimtys pareigūnų pasileidžia link netoliese esančio nuošalaus, tvora aptverto pastato be langų.
Permatoma žalia tvora aptverta teritorija iš pirmo žvilgsnio niekuo nesiskiria nuo daugybės sovietinių ūkių kompleksų. Dalis pastatų šiek tiek renovuoti, dalis – apgriuvę, be durų ir langų. Kiemo pakraštyje suverstos įvairios atliekos, o atidarytame angare voliojasi įvairūs rakandai.
Ir tik akylesni gali pastebėti kiek neįprastą vaizdą – teritorija yra išskirtinai saugoma. Ant pastatų įrengtos vaizdo stebėjimo kameros bei daugybė prožektorių su judesio davikliais, o kieme laksto sarginiai šunys – būtent jiems ir buvo skirtos besiveržiančių „Aro“ kovotojų garsinės granatos.
Neišvaizdus pastatas slėpė pogrindinę gamyklą
Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai jau kurį laiką turėjo informacijos apie nelegalią veiklą viename iš Kretingos rajono kaimų. Jie puikiai žinojo, kad neišvaizdus ir iš pažiūros apleistas pastatų kompleksas slepia daug daugiau negu mato prašalaičio akis. Dabar, pagaliau patekę į slapto fabriko vidų, įsitikino, kad jie neklydo.
Kone įbėgęs pro pakeliamus vartus žvalgas net šūkteli iš nuostabos – tamsiame sandėlyje sukrauta apie 30 tonų tabako.
Iš čia jis vėliau patekdavo į patalpą, kur tabakas specialiame įrenginyje būdavo susmulkinamas ir išdžiovinamas. Tada tabako masė keliaudavo į trečią – pagrindinę slaptos gamyklos patalpą, kurioje jau būdavo gaminamos cigaretės, supakuojamos į pakelius ir aptraukiamos plastikine plėvele.
Pasak pareigūnų, šis fabrikas nuo kitų kiek skyrėsi, nes jame visi gamybos procesai buvo atliekami viename pastate. Įprastai nusikaltėliai skirtingas gamybos linijas įrengia skirtingose vietose. Tuomet gamybos procesas tampa kiek brangesnis ir sudėtingesnis, tačiau sumažėja įrangos konfiskavimo rizika pareigūnams aptikus vieną iš vietų.
Į slaptą fabriką investuoti milijonai eurų
Nelegalios gamyklos kelių šimtų kvadratinių metrų patalpoje stovinti tabako apdirbimo įranga, preliminariu specialistų vertinimu, yra kelių dešimtmečių senumo įrangos padirbiniai. Dabartinėse legaliose įmonėse esanti įranga veikia tokiais pačiais principais, tačiau per valandą pagamina daug daugiau cigarečių ir yra šiuolaikiškesnė. Net ir kukliausiu specialistų vertinimu, ji kainuoja mažiausiai 350 tūkst. eurų.
Nusikaltėliams svarbu buvo ne tik garso, bet ir šviesos izoliacija.
Sovietinius laikus menantis pastatas viduje stipriai renovuotas. Čia palubėje įrengta profesionali ir galinga ventiliacijos sistema, stovi kompresoriai, išvedžiota nauja elektros instaliacija, nutiesta kanalizacija. Ypatingas dėmesys skirtas garso izoliacijai – niekas išorėje neturėjo girdėti, kad viduje veikia agregatai. Praeiviams tai turėjo atrodyti kaip nyki nenaudojama teritorija. Todėl, pavyzdžiui, vien tik vidinio sandėlio durų sistemą sudarė dvi dvigubos durys-vartai su oro tarpu viduje, kuris slopino bet kokį garsą. Nusikaltėliams svarbu buvo ir šviesos izoliacija, nes pastate nebuvo nė vieno lango.
Preliminariu pareigūnų vertinimu, investicijos į šį pastatą ir įrangą nusikaltėliams atsiėjo mažiausiai keletą milijonų eurų. Kol kas neaišku, ar šis „verslo planas“ iki sulaikymo operacijos pradžios spėjo atsipirkti.
Padirbtos cigaretės buvo skirtos užsienio rinkai
Pagrindinėse gamyklos patalpose ant medinių padėklų sukrautos kartoninės dėžės. Jose – priemonės, reikalingos nelegaliai gamybai, t. y. cigarečių pakelių kirtiniai, popierius, filtrai, klijai ir kt.
Ant jau pagamintų cigarečių pakelių – užrašai anglų ir danų kalbomis. Tikėtina, kad cigaretės buvo skirtos Didžiajai Britanijai ir Skandinavijos šalims. Šiame fabrike padirbinėjo tokių prekės ženklų kaip „Prince“ bei „Marlboro“ gaminius.
Nusikaltėliai stengėsi, kad padirbiniai nesiskirtų nuo tikrų gamintojų gaminių. Pakeliai neturėjo banderolių, tačiau, siekiant išsklaidyti pirkėjų įtarimus, ant jų buvo klijuojama speciali „duty free“ juostelė, kuri turėjo reikšti, kad rūkalai atkeliavo iš muitais neapmokestinamų parduotuvių, kuriose šalies banderolės neklijuojamos.
Siekiant išsklaidyti pirkėjų įtarimus, ant gaminamų pakelių buvo klijuojama speciali „duty free“ juostelė.
Vėliau tokios cigaretės buvo supakuojamos ir transportuojamos vilkikais į užsienio rinkas. Nusikaltėliai paprastai laikosi konspiracijos ir pakeliui iš gamyklos į pardavimo vietą, kad sunkiau būtų susekti tokį krovinį. O cigaretės pakeliui yra keletą kartų perkraunamos į skirtingus vilkikus. Tokiu atveju sulaikytas krovinys ir jo vairuotojas net ir norėdamas nesugeba išduoti visos nelegalios gamybos grandinės, o papasakoti gali tik apie savo judėjimo maršrutą.
Nelegalūs darbuotojai – ukrainiečiai ir rusai
Kretingos rajone aptiktame nelegaliame tabako fabrike, kaip ir daugelyje kitų aptiktų Europoje, dirbo ukrainiečiai. Vyrai, pasak jų pačių, atvyko vos prieš keletą dienų. Dalis jų skrido per trečias šalis lėktuvais, o vėliau pavežėjams padedant pasiekė Lietuvą.
Vienas iš naujosios pamainos darbuotojų – Rusijos pasą turintis ir okupuotoje Ukrainos teritorijoje gyvenantis mechanikas. Pasak jo, porą dešimtmečių iki jos uždarymo dirbo vietinėje tabako gamykloje. Ten jis prižiūrėjo cigarečių gamybai reikalingą įrangą. Dėl šios patirties jis tapo ypač vertinamas nusikaltėlių pasaulio – mat nelegalių tabako fabrikų įrangą reikia pastatyti, suderinti ir nuolat prižiūrėti. O tokių specialistų yra labai nedaug. Jis sako, kad prieš patekdamas į Lietuvą prižiūrėjo ir derino įrangą įvairiose Europos ir pasaulio šalyse.
Kartu mechanikas pasikvietė savo bičiulį, taip pat okupuotoje teritorijoje gyvenantį vyrą, kurio užduotis buvo dirbti prie cigarečių pakavimo linijos. Jiedu ir dar penki vyrai pakeitė prieš tai buvusią pamainą, tačiau jų pačių nematė. Taip buvo stengiamasi laikytis konspiracijos – kad kuo mažiau žmonių matytų ir pažinotų vieni kitus.
Anot ukrainiečių, buvo sutarta, kad jiems teks dirbti du mėnesius ir už tai gaus skirtingą mėnesinį atlygį.
Atėmė telefonus ir liepė gyventi gamykloje
Iš ir į Lietuvą dirbti atvažiavusių užsieniečių buvo paimti telefonai. Netrukus juos atvežė į pusiau apleistą pastatų kompleksą, kuriame buvo įrengtas nelegalus tabako fabrikas. Dirbti ir gyventi jie turėjo tame pačiame pastate. Du mėnesius nematant saulės šviesos ir neįkvepiant gryno oro. Jiems buvo uždrausta net išeiti į kiemą. Tokiomis priemonėmis nusikaltėliai stengėsi apsisaugoti, kad darbininkai negalėtų sužinoti, kur jie yra, apie tai niekam nepraneštų ir nenufotografuotų slaptos gamyklos vidaus.
Jie turėjo gyventi du mėnesius nematant saulės šviesos ir neįkvepiant gryno oro.
Jeigu darbininkai vis dėlto būtų sugalvoję pažeisti nurodymą ir išeiti į kiemą parūkyti ar tiesiog pasivaikščioti – čia jų būtų laukusios įrengtos vaizdo kameros ir lakstantys palaidi sarginiai šunys.
Ukrainiečiai buvo apgyvendinti penkiose jungiamo tamsaus betoninio koridoriaus patalpose, esančiose vos už kelių kvadratinių metrų nuo belangės. Medžių drožlių plokštėmis iškaltas siauras erdves sunku pavadinti kambariais. Dalis ukrainiečių šiose ankštose patalpose gyveno po du. Ten, kur vos telpa dvi lovos, vieta nedidelei spintelei ar lentynėlei. Taip pat ten, kur nelieka jokio privatumo. Darbininkai, norėdami išsitekti, į sienas kalė vinis ir čia kabino savo drabužius. Kitur jiems tiesiog nebuvo vietos.
Tualetas iš faneros ir filmai iš atmintuko
Darbininkams buvo skirta ir bendra praeinama patalpa tarp gamyklinės zonos ir fanerinių kambarėlių. Čia darbininkai valgydavo jiems paliktą maistą ir leisdavo laisvą laiką. Iš jūrinės faneros sukonstruotas stalas, nukrautas dulkinais segtuvais su nelegalios gamyklos įrangos technine dokumentacija. Čia vietą randa ir prieskoniai su kompiuterinio žaidimo konsole. Ant sienos kabantis televizorius džiugino neilgai, per jį galima žiūrėti tik filmus iš atmintukų arba žaisti kompiuterinius žaidimus.
Virtuvė – kelių kvadratinių metrų patalpa purvinomis sienomis. Čia ant lentynų prikrauta įvairaus ilgai negendančio maisto – kruopų, aliejaus, konservuotų daržovių, makaronų ir kt. Šaldiklyje ir šaldytuve – mėsos, pieno, dešrelių ir duonos atsargos. Ant žemės – sudėtos įvairios daržovės. Ant kai kurių jų matyti pelėsis.
Vonios kambarys, kuriuo naudojosi ukrainiečiai – tai prirūkyta patalpa, kurioje telpa dvi dušo ir tualeto kabinos, pora kriauklių ir spintelė su įvairių higienos reikmenų atsargomis. Švara visa tai nespindi, bet minimalius poreikius patenkina. Skalbimui pastatytos net keturios skalbimo mašinos, tačiau vietos pasidžiauti išskalbtus drabužius sunkiai surastum. Bet jos turbūt darbininkams ir labai nereikėjo – visi jie gyveno su daiktais, kurie telpa viename rankinio bagažo lagaminėlyje.
Vienintelis nelegalios tabako gamyklos darbininkų ryšys su išoriniu pasauliu – jiems palikta radijo ryšio stotelė.
Išnaudojamus ukrainiečius prižiūrėjo lietuvis sargas
Vienintelis nelegalios tabako gamyklos darbininkų ryšys su išoriniu pasauliu – jiems palikta radijo ryšio stotelė. Jeigu kas būtų nutikę, per ją jie galėjo susisiekti su nelegalų fabriką prižiūrinčiu sargu, kuris visą tą laiką gyveno įsikūręs kitame aptverto komplekso pastate.
Jis rūpinosi nelegalios gamyklos ir jos darbininkų priežiūra, stebėjo vaizdo apsaugos kameras, šėrė teritoriją saugančius šunis ir pirko ukrainiečiams maistą. Tiesa, jiems be reikalo nesirodydavo. Ukrainiečiai pasakojo jį matę vos porą kartų.
Neabejojama, kad jam vadovavo kitas lietuvis, kurio namuose operacijos metu taip pat buvo atlikta krata, tačiau ką pareigūnai ten aptiko – kol kas neatskleidžiama.
Išnaudojami užsieniečiai ar ekonominiai migrantai?
Teisėsaugininkai iki šiol nesutaria, kuo laikyti tokiomis sąlygomis nelegaliose gamyklose dirbančius atvykėlius – nusikalstamo pasaulio išnaudojamais ir savo teisų apginti negalinčiais užsieniečiais, o galbūt savanoriais ekonominiais migrantais, kurie žino, kur ir kokiomis sąlygomis važiuoja dirbti, tačiau vis vien tam ryžtasi dėl geresnio nei savo šalyje uždarbio.
Užsienio pareigūnų patirtis rodo, kad dažnas nelegalių gamyklų darbuotojas žino, kur ir kokiomis sąlygomis važiuoja dirbti. Pareigūnams kai kada aptikus darbininką, dirbantį tokiomis sąlygomis nelegaliame fabrike, jis netrukus vėl sulaikomas besidarbuojantis kitoje vietoje.
Pavyzdžiui, Lietuvoje aptikto fabriko vienas iš darbuotojų teigė, kad pamatęs darbo ir gyvenimo sąlygas norėjo iš ten ištrūkti, tačiau jam nepavyko. Tad tikėtina, jog nusikaltėliai, žinodami, kad atvažiavę ukrainiečiai trokšta užsidirbti pinigų, jais manipuliuoja, apgaudinėja ir taip įtraukia į nelegalią veiklą.
Apie panašų išnaudojimo atvejį šiais metais žiniasklaidai pasakojo ir Ispanijos civilinės gvardijos atstovas, kuris sakė, kad per reidą gamykloje La Riochoje buvo rasta ukrainiečių, gyvenančių perpildytose patalpose gamyklos viduje, kad jų nepamatytų lauke. Jie dirbo ilgas valandas, bet neturėjo teisėtos darbo sutarties.
Ši gamykla buvo viena iš trijų, į kurias saugumo pajėgos nusitaikė per visoje šalyje vykdytą operaciją prieš nusikalstamą tabako kontrabandos organizaciją. Iš viso tuomet Ispanijoje buvo suimti 27 asmenys ir konfiskuota cigarečių bei tabako lapų už 37,5 mln. eurų.
