VSD vadovo rašte nurodoma, kad koncerno atstovų veikimas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, nes gali destabilizuoti demokratinę politinę sistemą.
D.Mockus: „Vadinasi, dirbome gerai“
„MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus VSD paviešintą pažymą, kurioje teigiama, kad imdamasis įvairių neskaidrių susitarimų ir šantažo koncernas „MG Baltic“ per 10 metų tapo įtakingiausia Lietuvos verslo įtakos grupe įvertino džiugiai.
„Jei per 10 metų tapome įtakingiausia Lietuvos verslo grupe – vadinasi dirbome gerai, tačiau nuvilia tai, kad dėl to tapome taikiniu asmenų, kurie nori valstybę valdyti istorijoje išnykusių santvarkų metodais. Žvelgiu į ateitį optimistiškai: nors šios operacijos užsakovui sąžinė neprabils niekada, bet vykdytojams anksčiau ar vėliau tikrai bus gėda, o teisinėje valstybėje, tikiuosi, ir įstatymuose numatyta atsakomybė“, – koncerno išplatintame pranešime spaudai cituojamas „MG Baltic“ prezidentas D.Mockus.
„MG Baltic“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos direktorius Tadas Marčiukaitis nurodo, kad detaliau informaciją koncernas komentuos atidžiai su ja susipažinęs.
„Detalesnis komentaras bus išplatintas susipažinus su visa pateikta medžiaga“, – teigia jis.
Darė įtaką partijoms, įstatymų leidybai, institucijoms
Žvalgyba tvirtina, kad į koncerno interesų lauką pateko Seimas, dešimt ministerijų ir keturios institucijos – Valstybinė mokesčių inspekcija, Viešųjų pirkimų tarnyba, Konkurencijos taryba, LRT komisija.
Anot jos, „MG Baltic“ vadovai pelningiausia veikla visada laikė valstybinius užsakymus.
Pavyzdžiui, koncerno įmonė „Mitnija“ su bendrove „Kauno tiltai“ ir kitomis partnerėmis 2009–2013 metais laimėjo Susisiekimo ministerijos kontroliuotos įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ konkursų už daugiau nei milijardą litų (290 mln. eurų).
VSD teigimu, „MG Baltic“ buvo sukūrę schemą geležinkelių pirkimams laimėti – darė tiesioginį spaudimą bendrovės vadovybei dėl blogos veiklos, po to per tarpininką organizuodavo tiesioginius susitikimus, kuriuose būdavo aptariamos dalyvavimo konkursuose detalės. Žvalgyba tvirtina, jog pagrindinis šių susitarimų koordinatorius buvo buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis.
Tuo tarpu 2016 metais „Mitnijai“ ir jos partnerei „Kauno tiltams“ baigus didelės vertės geležinkelių infrastruktūros projektus, „MG Baltic“ aktyviau pradėjo domėtis Lietuvos automobilių kelių direkcijos konkursais.
Anot VSD, „MG Baltic“ ir neįvardijamos organizacijos atstovų sukurta veikimo transporto sektoriuje „schema buvo itin efektyvi ir leido koncernui susikurti išskirtines verslo sąlygas“.
VSD nurodo, jog pagrindiniai veikiantys koncerno atstovai daugeliu atveju buvo jo prezidentas D. Mockus, buvęs viceprezidentas R.Kurlianskis, valdybos narys R.Raulynaitis.
Dokumente taip pat aprašoma, jog koncerną domino Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministerijos dėl stambių užsakymų statybų versle. Jam buvo įdomi ir šalies universitetų reforma dėl galimybės nusipirkti universitetams priklausančius statinius.
Rašte minima, jog 2007–2016 metais „MG Baltic“ įvairiai bandė koreguoti įstatyminę bazę sau palankia linkme – siekė daryti įtaką dėl alkoholio kontrolės įstatymų, reklamos LRT uždraudimo, kitų teisės aktų.
Apibūdindama „MG Baltic“ įdirbį skirtingose srityse VSD nurodo, jog pagrindiniai veikiantys koncerno atstovai daugeliu atveju buvo jo prezidentas D. Mockus, buvęs viceprezidentas R. Kurlianskis, valdybos narys Romanas Raulynaitis.
Žvalgyba rašte taip pat apžvelgia „MG Baltic“ įtaką politinėms partijoms ir koncerno remiamiems politikams.
Šiemet teismas turėtų pradėti nagrinėti politinės korupcijos bylą, kurioje kaltinimai pateikti Darbo ir Liberalų sąjūdžio partijoms, „MG Baltic“, buvusiems liberalų ir darbiečių lyderiams Eligijui Masiuliui, Vytautui Gapšiui, buvusiems parlamentarams liberalams Šarūnui Gustainiui, Gintarui Steponavičiui bei buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui R.Kurlianskiui. Jis kaltinamas davęs kyšius E. Masiuliui, Š.Gustainiui bei V.Gapšiui.
Nė vienas iš kaltinamųjų savo kaltės nepripažįsta.
Vienas svarbiausių veikėjų – T.Dapkus
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui adresuotame rašte, kurio kopiją gavo BNS, pateikiama ištraukų iš T.Dapkaus, koncerno vadovų ir politikų susirašinėjimų.
Anot rašto, T.Dapkus tapo „MG vadovų interesams atstovaujančiu tarpininku, kuris ne tik mezga ryšius su politikais bei valstybės pareigūnais, bet ir renka sau ir koncernui naudingą informaciją, ją vėliau panaudodamas kaip manipuliacijų ir / ar šantažo įrankį“.
Rašte taip pat teigiama, kad kartu su T.Dapkumi dirbo ir kitų koncernui nepriklausančių žiniasklaidos priemonių atstovai, kurie taip siekė ne tik asmeninės naudos, bet ir bandė daryti poveikį politiniams procesams.
Šį raštą pasirašė VSD direktorius Darius Jauniškis.
Jame aprašomi įvairūs politiniai procesai, situacijos Vilniaus miesto savivaldybėje, „Lietuvos geležinkeliuose“, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, Konkurencijos taryboje, kitose įstaigose ir organizacijose.
Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė BNS sakė, kad T.Dapkus neturi įtariamojo statuso jokiame ikiteisminiame tyrime.
Balandžio pabaigoje dienraštis „Lietuvos rytas“ paviešino prezidentės Dalios Grybauskaitės susirašinėjimą su buvusiu liberalų lyderiu Eligijumi Masiuliu.
Daugiausia dėmesio sulaukė ištrauka, kur D. Grybauskaitė parašė, kad T.Dapkus „kalba nesąmones“ apie tuomet dar kandidatą į generalinius prokurorus Evaldą Pašilį ir pasiūlė „perduoti linkėjimus“ televiziją valdančio koncerno „MG Baltic“ vadovui Dariui Mockui, „kad patrauktų savo skaliką“.
T.Dapkus: „NSGK tėra VSD žaidimo manipuliuojamas lėlių teatras“
Pats T.Dapkus pirmadienį vakare VSD pažymą pakomentavo socialiniame tinkle „Facebook“. Labiausiai jis teigė nustebęs, kad pažyma paviešinta Seimo komitetui nebaigus tyrimo, o joje nepalikta jokios laisvės T.Dapkui tiesiog turėti savo nuomonę ir ja dalintis.
„lgai laukta Valstybės saugumo departamento (VSD) pažyma, kuri yra skirta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, paviešinta, nesulaukus komiteto išvados.
Tai rodo, kad šio parlamentinio tyrimo tikslas buvo kitas – pasinaudojant juo paskelbti VSD norimą informaciją viešumai. Seimas ir jo NSGK tebuvo ir tėra VSD žaidimo manipuliuojamas lėlių teatras. Kaip, beje, ir visa tai pasirašęs VSD direktorius Darius Jauniškis.
Čia tokie keli bendri pastebėjimai. Dėl kaltinimų „MG Baltic“ koncernui ar jų vadovams esu tikras atsakys jie patys, o aš atsakysiu dėl tų vietų, kur esu paminėtas.
Bendras įspūdis yra tai, kad spausdinami tekstai yra bent jau iš dalies tikrai išimti iš konteksto, be to esu vaizduojamas kaip visiškai priklausomas ir veikiantis nesavarankiškai, MG Baltic įtakos agentas, visiškai ignoruojamos mano kaip savarankiškai veikiančio ir mąstančio asmens, Lietuvos piliečio, turinčio teisę reikšti savo nuomonę, tame tarpe ir politikams teisės. Apie aprašomus kai kuriuos tariamus asmeninius interesus turiu deklaruoti, kad neturiu jokių interesų, kurie būtų daugiau nei žurnalistinio ar politinio suinteresuotumo reikalai.
Visą tą medžiagą detaliai išstudijavęs paskelbsiu atsakymus į kiekvieną punktą su pilnu tos situacijos kontekstu“, – rašo T.Dapkus.
Bandė veikti e-sveikatos projektus
VSD įvardija T.Dapkų kaip pagrindinį veikiantį „MG Baltic“ atstovą koncernui siekiant padaryti įtaką statybų ir infrastruktūros projektams Teisingumo ministerijai pavaldžiose institucijose, Kalėjimų departamente, „Registrų centre“.
Žvalgyba nurodo, jog čia daugeliu atvejų veikta per neįvardijamą asmenį, su kuriuo T.Dapkus palaiko itin artimus ryšius.
Anot pareigūnų, vienas patraukliausių yra e-sveikatos projektas, dėl jo „MG Baltic“ ir ypač T.Dapkus aktyviai siekė kontroliuoti situaciją „Registrų centre“.
VSD teigia, kad 2017 metais „Registrų centrą“ perdavus susisiekimo ministerijai, T.Dapkui susiklostė neparanki situacija – jis suprato, kad šios įmonės informacinių technologijų (IT) projektus perims Vyriausybė.
Departamentas skelbia T.Dapkaus pokalbį su neįvardijamu asmeniu, kur žurnalistas sako: „Žiūrėk, esmė paprasta, laikinai atiduoda Susisiekimui, kad pereitų į kanceliariją, kur ateis (...) kancleriu ir visas IT bus po (...), čia yra žaidimas, bl***, (...), nac***“.
Anot pareigūnų, savo planus IT sektoriuje T.Dapkus sieja su šiame versle aktyviai veikiančiu neįvardijamu asmeniu, kuris artimai bendrauja ne tik su T.Dapkumi, bet ir pastarojo „tarpinininkavimo partneriu“, buvusiu KGB pareigūnu. Pasak žvalgybos, šiuos asmenis susiejo bendri verslo interesai.
„T.Dapkus, viešai keldamas pagrįstą klausimą dėl netvarkos šalies IT sektoriuje, tuo pat metu atstovauja (...), kurio veikla pasižymi ypatingu neskaidrumu, interesams“, – konstatuoja VSD.
Jo teigimu, T.Dapkus taip pat dalyvavo bandant daryti įtaką teismams, Valstybinei mokesčių inspekcijai, kitoms institucijoms ir procesams.
VSD vadovo rašte nurodoma, kad koncerno atstovų veikimas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, nes gali destabilizuoti demokratinę politinę sistemą.
Pilnai kontroliuojama partija?
Delfi.lt cituojamoje pažymoje nurodoma, esą 2006 m. įsteigus koncerno „MG Baltic“ vadovų pilnai kontroliuojamą partiją per mažiau nei dešimt metų koncernas tapo įtakingiausia Lietuvos verslo įtakos grupe. Kokią partiją „kontroliavo“ koncernas, „MG Baltic“ dokumente užtušuota, tačiau Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas neslepia: greičiausiai kalbama apie liberalus.
Jis pripažįsta, kad partija buvo sukurta 2006 m., tačiau primena, kad jai tuomet vadovavo dabartinis europarlamentaras Petras Auštrevičius, kuris vargu, ar turėjo ryšių su „MG Baltic“, bet buvo pagrindinis atskilimo organizatorius.
„Nemačiau aš to kontroliavimo. Aš žinau, kad mes atskilome nuo Artūro Zuoko, po jo pabėgimo į Lenkiją, ir būtent jis po to skilimo žarstėsi epitetais, kad jūs čia „MG Baltic“ partija, jus „MG Baltic“ remia ir „Dujotekana“, nors niekas nieko nerėmė“, – pasakojo E.Gentvilas.
Su P.Auštrevičiumi pirmadienį susisiekti nepavyko.
Taip pat E.Gentvilas neigia, kad pats artimai būtų bendravęs su VSD „MG Baltic“ tarpininku vadinamu žurnalistu T.Dapkumi. Esą su juo susitinka tik atsitiktinai, neturi net telefono numerio.
G.Paluckas: LSDP įtakos padaryti nepavyko
VSD pažymoje kalbama ir apie tai, kad koncernas „MG Baltic“ 2017 m. pavasarį aktyviai bandė daryti įtaką, kaip manoma, LSDP pirmininko rinkimams. Esą tuo užsiėmė T.Dapkus, o jį kuravo koncerno „MG Baltic“ tuometinis viceprezidentas R.Kurlianskis.
Lieka tik apgailestauti, kad apskritai politinė sistema tokia netvari, o kišimasis į partijos, LSDP, reikalus tiesiog rodo norą užvaldyti partiją, kaip kita buvo užvaldyta.
Esą siekta išrinkti jiems palankų pirmininką, su nusižiūrėtu asmeniu santykius palaikius jau kelerius metus. Ir, kaip rašo delfi.lt, koncernas pageidavo kito politiko, ne LSDP pirmininko rinkimus laimėjusio Gintauto Palucko. Po rinkimų T.Dapkus esą aktyviai veikė kitose partijose, siekdamas, kad pastarosios šį ignoruotų.
Paprašytas pakomentuoti tokius viešai paskelbtus teiginius iš VSD pažymos G.Paluckas teigė, kad jam nebūtų etiška komentuoti tai, kaip atrodė tuometė situacija jam pačiam.
„Nepavyko padaryti įtakos, partija pasirinko nepaisant mėginimų veikti tą pasirinkimą ir tiek. Kaip prieš kelias savaites sakiau viename interviu, tas atskilimas kai kurių asmenų ir panašūs procesai yra geriausia, kas partijai nutiko per ateinančius dešimt metų. Aš iš dalies tokias sąsajas, samplaikas galimas verslo ir politikos, mėginimą daryti įtaką tiems procesams partijoje ir turėjau galvoje. Lieka tik apgailestauti, kad apskritai politinė sistema tokia netvari, o kišimasis į partijos, LSDP, reikalus tiesiog rodo norą užvaldyti partiją, kaip kita buvo užvaldyta. Aš tiesiog nuoširdžiai džiaugiuosi, kad nepavyko tai ir mes einam pokyčių keliu“, – 15min sakė G.Paluckas.
Pagrindinis G.Palucko konkurentas kovoje dėl partijos pirmininko posto buvo buvęs ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius. Su juo pirmadienį susisiekti nepavyko.
V.Bakas: gauta trečdalis išslaptintos informacijos
Parlamentinį tyrimą dėl neteisėtos interesų grupių įtakos politikams atliekančio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas BNS pirmadienį patvirtino, kad komitetas yra gavęs dalį išslaptintos specialiųjų tarnybų informacijos, tačiau atsisakė nurodyti, kuri konkrečiai institucija tai yra pateikusi.
„Aš šiandien ryte paštu gavau apie trečdalį išslaptintos informacijos, būtent tos, kurios mes prašėme. Dar laukia sprendimai“, – BNS pirmadienį sakė V.Bakas.
Anot jo, komiteto tyrimo išvados jau yra parašytos, tačiau šiuo metu sprendžiama dėl dalies jų paviešinimo. Būtent todėl laukiama Valstybės saugumo departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos sprendimų dėl informacijos išslaptinimo.
Anot V.Bako, įslaptintoje tyrimo dalyje yra kelios dešimtys pavardžių, pavadinimų.
„Mes esame parašę tyrimo išvadas, jose atskleidžiame atsakymus į tuos klausimus, kuriuos suformulavo Seimas, tai yra apie interesų grupių nedeklaruotą, neteisėtą įtaką politinei sistemai. Dabar visa ši išvada, kurią mes parengėme, yra įslaptinta, ir tam, kad mes visuomenei galėtume pateikti visą informaciją, kad supažindintume su svarbiais politinės korupcijos procesais nuo maždaug 2006 metų, mes turime gauti specialiųjų tarnybų leidimą. Pirma dalis yra pateikta šiandien mums, o dar kiek žinau ir kiek patikino, likusi dalis bus išslaptinta iki trečiadienio“, – kalbėjo V.Bakas.
Anot jo, įslaptintoje tyrimo dalyje yra „kelios dešimtys pavardžių, pavadinimų, kiekviena jų analizuojama, labai svarbu pasižiūrėti, kad nebūtų pakenkta tarnybų šiuo metu atliekamiems tyrimams, jų veiklos metodams“.
Klausiamas, kodėl išslaptintoje dalyje Valstybės saugumo departamento (VSD) informacijos nemažai politikų pavardžių ar partijų pavadinimų yra užtušuota ir ar nebus manipuliuojama tokia informacija, V.Bakas teigė, kad iki šiol visuomenė apskritai nematė jokio politinių užkulisių vaizdo.
„Iki šiol visuomenė neturėjo apskritai jokio vaizdo, daugybę metų buvo atliekami tyrimai, visiems viskas žinoma, bet visuomenei tai nebuvo atskleidžiama. Mūsų tikslas padaryti pabaigą tai kultūrai ir tikrai parodyti tą politinę tikrovę, politinės korupcijos mastus, tokio nesąžiningo veikimo mastus, pagrindines rizikas“, – kalbėjo V.Bakas.
VSD žiniasklaidą pasiekusios informacijos nekomentuoja. Departamento atstovė spaudai Aurelija Katkuvienė BNS nurodė, kad Seimo komitetui informaciją VSD pateikė jau prieš kurį laiką, šiuo metu dalis jos išslaptinta.
„STT dar vyksta informacijos išslaptinimo procesas. Dėl dalies informacijos išslaptinimo turi būti gautas ir prokuratūros pritarimas“, – BNS pirmadienį sakė STT atstovė spaudai Renata Endružytė.
-
Dalia Grybauskaitė prabilo apie laiškus Eligijui Masiuliui ir pripažino, kad žinojo apie jo kontaktus su „MG Baltic“
-
Seimo komiteto tyrime – informacija apie žurnalisto T.Dapkaus ryšius
-
E.Masiulio ir D.Grybauskaitės laiškai: ar įtikina prezidentės atsakymai?
-
FNTT neturi duomenų apie buvusio vadovo Kęstučio Jucevičiaus mestus įtarimus žurnalistui Tomui Dapkui
