Trečiadienį Martyno Mažvydo nacionalinėje bibliotekoje vyko konferencija „Saugumas transformacijų laikais: nuo valstybės iki tavęs“, kurią surengė tarptautinių profesionalų tinklas „GLL | Global Lithuanian Leaders“ ir advokatų kontorų grupė „Triniti“.
Lietuvos ekspertės diskutavo apie saugumo padėtį pasaulyje ir iššūkius, su kuriais susiduria Baltijos valstybės.
Saugumo sampratą keičia ir globalizacija
Nėra vienos teisingos saugumo sampratos. Tai viena iš daugiausiai diskusijų keliančių sąvokų tiek tarptautiniuose santykiuose, tiek akademinėje bendruomenėse. Individas, galvodamas apie saugumą, visų pirma mąsto apie save ir artimuosius, o politikas – apie valstybę. Tai sakė saugumo ekspertė dr. Margarita Šešelgytė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus pavaduotoja.
„Saugumo apibrėžimas priklauso nuo to, kur mes gyvename, kur užaugome, kokie dalykai mums yra svarbūs, – sakė M.Šešelgytė. – Sirijoje, Alepe gyvenanti moteris saugumą suvokia kitaip nei koks nors Šveicarijos banko tarnautojas.“
Tradiciškai saugumas suvokiamas per valstybės prizmę: jeigu šalis yra saugi, tai saugūs ir jos piliečiai.
„Tik užtikrinus tokią darną, galima kalbėti apie visą aprėpiantį saugumą“, – sakė M.Šešelgytė.
Ji pabrėžė, kad suvokimas apie valstybės saugumą taip pat yra kintantis.
Devintajame dešimtmetyje buvo išskiriami penki svarbiausi sektoriai, nusakantys šalies saugumo padėtį: politinis, aplinkosauginis, visuomeninis ir karinis. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje grėsmės pasireiškia ir informacinėje bei kibernetinėse erdvėse.
Valstybės saugumo sampratą keičia ir globalizacija. Pavyzdžiui, šiuolaikiniame pasaulyje žmonių judėjimas tapo paprastas ir pigus, o tai keičia ir supratimą apie saugumo situaciją.
„Judėjimas ardo tradicinius visuomenės ryšius, tradicines sąvokas. Jeigu mes kalbame apie naciją ar apie tėvynę, tai tie apibrėžimai aižėja, kai atsikrausto kitų kultūrų žmonės, – sakė M.Šešelgytė. – Tai irgi didina visuomenės nesaugumo jausmą.“
Saugumą keičia radikalų sustiprėjimas
JAV dirbanti E.Murauskaitė pasakojo, kad šiuo metu Vakarų ekspertai daug dėmesio skiria socialinių ir ekonominių procesų įtakai valstybės saugumui.
Labai didelė dalis žmonių jaučiasi nesaugiai, neišgirsti. Vadinamasis paprastas žmogus jaučiasi nustumtas į šalį, neišgirstas. Daugelyje šalių, ne tik Lietuvoje, jaučiamas atotrūkis tarp sostinės gyventojų ir regionuose gyvenančių žmonių, – kalbėjo E.Murauskaitė.
„Labai didelė dalis žmonių jaučiasi nesaugiai, neišgirsti. Vadinamasis paprastas žmogus jaučiasi nustumtas į šalį, neišgirstas. Daugelyje šalių, ne tik Lietuvoje, jaučiamas atotrūkis tarp sostinės gyventojų ir regionuose gyvenančių žmonių, – kalbėjo E.Murauskaitė. – Mes vis daugiau kuriame aukšto lygio intelektinių produktų, todėl reikia vis mažiau jų kūrėjų. Ir daugelis žmonių jaučiasi palikti nuošalyje.“
Ji sakė, kad tai yra viena iš priežasčių, kodėl Vakarų šalyse į valdžią ateina radikalių pažiūrų veikėjai.
„Visą tai atsiliepia bendram mūsų saugumui, – kalbėjo E.Murauskaitė. – Jau dabar temperatūra pakilus tiek, kad populiarumo sulaukia žmonės, siūlantys labai radikalius dalykus. Jeigu mes nekreipsime į tai dėmesio, tai sulauksime dar rimtesnių iššūkių saugumui.“
Papildydama kolegę, M.Šešelgytė sakė: „Tie, kurie pasiūlo planą, kad ir nelabai aiškų, sulaukia palaikymo.“
Nerimauja dėl krizių „pilkojoje zonoje“
Vienas iš tokių radikalių veikėjų, pasiūliusių planą ir atėjusių į valdžią, yra išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Jis užsiminė, kad dar pagalvotų, ar automatiškai gintų Baltijos šalis, jeigu iškiltų grėsmė. Toks išrinktojo prezidento pareiškimas sukėlė audringas diskusijas apie saugumą regione.
„Sudėtinga būtų manyti, kad JAV mūsų negintų, nes tai reikštų NATO pabaigą, – sakė M.Šešelgytė. – Ar JAV suinteresuota griauti NATO? Manau, kad tokio noro neturi.“
„Sudėtinga būtų manyti, kad JAV mūsų negintų, nes tai reikštų NATO pabaigą, – sakė M.Šešelgytė. – Ar JAV suinteresuota griauti NATO? Manau, kad tokio noro neturi.“
Ji pabrėžė, kad JAV valstybės sistemoje yra daugybė saugiklių, kurie suveiktų, jeigu kažkas pabandytų ją griauti: kongresas, senatas, patarėjų komandos.
„Sistemos nėra taip greitai sutraiškomos ir išjungiamos. Paprastai, sutraiškomas tas, kuris bando jas traiškyti“, – kalbėjo M.Šešelgytė.
E.Murauskaitė sakė, kad daug didesnį susirūpinimą JAV kelia nekonvencinės grėsmės: „Daug didesnis susirūpinimas, kaip efektyviai atsilaikyti prieš „pilkosios zonos“ krizes, tiksliau, seriją tokių krizių, kurios nepakyla iki NATO 5-ojo straipsnio, o gal nepakyla net iki 4-ojo.“
Ji kalbėjo apie galimas Rusijos provokacijas Baltijos šalyse, informacinį ir ekonominį spaudimą. JAV ekspertams kyla klausimų: kaip susitvarkyti su tokiomis krizėmis; kokios pagalbos tokiose situacijose tikisi mūsų regiono valstybės?
E.Murauskaitė pabrėžė, kad tų problemų suvokimas yra iššūkis Vakarų ekspertams, nes jie situaciją Baltijos šalyse supranta ne taip detaliai kaip mes. Tarkime, amerikiečiams nėra aišku, kad didelis protestas prieš Lietuvos valdžią būtų norma, nukrypimas nuo normos, ar - saugumo krizė.
Todėl Baltijos šalių atstovai turėtų užmegzti glaudesnius ryšius su partneriais Vakaruose ir padėti jiems suvokti regiono specifiką.
„Mes turėtume kalbėti tais pačiais žodžiais, turėdami omenyje tas pačias problemas“, – sakė E.Murauskaitė.
Pagrindinės grėsmės susijusios su Rusija
Valstybės saugumo departamento (VSD) Strateginės komunikacijos vadovė Aurelija Katkuvienė pabrėžė, kad Lietuvos žvalgyba stebi ir analizuoja grėsmes, susijusias su globalizacijos procesu: terorizmas, su juo siejamų asmenų judėjimas, pabėgėlių srautai ir panašias.
„Šiandien yra labai daug iššūkių, hibridinio karo elementai, su kuriais susiduria ir žvalgyba, – sakė A.Katkuvienė. – Tačiau pagrindinės grėsmės, kurias Lietuvos žvalgyba išskiria, yra Rusijos keliamos grėsmės. Ir tai ne tik konvencinės priemonės.“
Ji pasakojo, kad VSD stebi galimas grėsmes, renka faktus, juos analizuoja ir perduoda informaciją politikams, kurie ir turi priimti sprendimus. Šiame procese yra labai svarbus visuomenės įsitraukimas, todėl Lietuvos žvalgyba paleido seriją vaizdo klipų, kuriuose reklamuojamas pasitikėjimo telefono linijos numeris.
„Tai davė labai gerų rezultatų“, – pasakojo A.Katkuvienė.
Saugumo ekspertė E.Murauskaitė sakė, kad piliečių įsitraukimas į gynybą ir diskutavimas apie tai yra svarbus saugumo procesui.
„Institucijos negali biurokratiškai viską aprėpti, todėl svarbu, kad kalbėjimas saugumo temomis taptų normatyvinių dalyku visuomenėje, – kalbėjo E.Murauskaitė. – Sveikintina, kad pereitume nuo technokratiškų diskusijų prie labiau konceptualių, kuriuose galėtų dalyvauti piliečiai.“
Ji pasakojo, kad eiliniai amerikiečiai taip pat turi nuomonę apie valstybės gynybos strategiją, biudžeto skirstimą ir panašius dalykus, kurie tarsi yra politikų reikalas. JAV diskusijos apie valstybės saugumą vyksta ne tik biurokratų kabinetuose, bet ir baruose.
Krašto apsaugos ministerijos Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento atstovė istorikė Luka Lesauskaitė pabrėžė, kad kariškiai supranta santykio su visuomene svarbą, todėl jau kelerius metus stengiasi stiprinti ryšį su piliečiais.
„Šiuo atveju jaunimo švietimas mums yra gyvybiškai svarbus“, – sakė L.Lesauskaitė.