2012 m. birželį, sezono atidarymo šventės pagrindiniu akcentu tapo atnaujintos Daugų irklavimo bazės ir elingo pristatymas. Tai – Alytaus rajono savivaldybės kartu su partnere Lenkijos Pišo rajono savivaldybe baigto įgyvendinti ES iš dalies finansuojamo projekto „Aktyvi veikla pasienio ežeruose“, atsiėjusio daugiau kaip milijoną eurų, rezultatas.
Suprasti akimirksniu
- 2012 m. baigti Daugų irklavimo bazės ir elingo atnaujinimo darbai atsiėjo 1 103 900 eurų.
- Tik atsidariusi, irklavimo bazė buvo užmiršta. Šiuo metu ji nenaudojama, iki tol kultivuotas irklavimo sportas išnykęs.
- Nenaudojamos irklavimo bazės Dauguose išlaikymas kasmet Alytaus rajono savivaldybei atsieina po 2 500 eurų.
- Per ketverius metus į Alytaus rajono biudžetą atnaujinta irklavimo bazė sugebėjo „surinkti“ 27 100 eurų pajamų.
- Sujungus Alytaus rajono sporto ir meno mokyklas, jau pirmaisiais metais, sutaupyta beveik 145 000 eurų.
Duris tuomet atvėrė elingas-svečių namai: dviejų aukštų pastatas su gyvenamaisiais kambariais, konferencijų sale, pirtele bei patalpa valtims laikyti. Pertvarkytas ir teisėjavimo bokštelis, pakrantėje pastatyti varžybų žiūrovams skirti 100 suolų.
Rekonstrukcijos metu apšiltinti pastatų fasadai, pakeistos stogus laikančios konstrukcijos, paklota nauja stogų danga, sudėti langai, pakeliamieji vartai, įrengtas žaibolaidis, pastatų geoterminis šildymas, vaizdo stebėjimo kameros, sutvarkyta aplinka.
Iškart po rekonstrukcijos gamtos prieglobstyje įsikūrę ir ne vieną penkmetį irklavimą propagavę Daugai neslėpė ambicijų atgaivinti profesionalų sportą, organizuoti tarptautines varžybas, taip pat sulaukti turistų gausos, įplaukų į biudžetą. Tačiau visos ambicijos greitai išgaravo.
Šiandien Daugų irklavimo bazė stovi nenaudojama.
Plūdurai virto šiukšlėmis
Į 15min redakciją kreipėsi Robertas Ožalinskas, negalintis ramiai stebėti to, kas vyksta jo gimtuosiuose Dauguose. Pasak vyro, ši problemos sprendimo vilkinimo, tradicijų žlugdymo ir ES pinigų švaistymo istorija yra unikali.
„Planuota veikla nevykdoma, objektai, į kuriuos investuoti ES milijonai, – neveikia. Štai baidarių plūdurai dėl nupuvusių trosų buvo išnešioti po visą ežerą ir virto šiukšlėmis, užteršusiomis pakrantes. Pontoninė prieplauka išmontuota ir jau ketverius metus trūnija ant kranto. Bazės pastatas naudojamas išvažiuojamiesiems savivaldybės posėdžiams, o ne sportininkams apgyvendinti, teisėjavimo bokštelis užmirštas.
Susidaro įspūdis, kad ES lėšų panaudojimo efektyvumas yra absoliučiai nekontroliuojamas“, – dabartinę situaciją Dauguose nubrėžė R.Ožalinskas.
Negana to, pasak jo, nutrūko irklavimo treniruotės, kurios iki tol sėkmingai vykdavo dešimtmečius. Ilgametis treneris Jonas Juonys Daugų ežeruose išugdė net olimpinės rinktinės kandidatus.
„Susidarė paradoksali situacija, kad iki investicijų sėkmingai vykdyta veikla, po jų staiga nutrūko. Neaišku, kokia katastrofa nutiko, kad irklavimas dingo ir iš Alytaus rajono meno ir sporto mokyklos kultivuojamų sporto šakų sąrašo.
Dėl neaiškių priežasčių baidarių sporto Dauguose klausimas vilkinamas ir apie jį nenorima nieko girdėti. Atsakymų iš savivaldybės negauta iki šiol. Po dvejų metų bandymų užmegzti dialogą su valdžia šiandien galima konstatuoti – Dauguose irklavimas mirė ir neprisikels. Iš jaunimo atimta galimybė treniruotis“, – nusivylęs kalbėjo daugiškis.
Nors irklavimas – vasaros sportas, jis buvo sugretintas su kitomis mokymo programomis: pritaikytos vasaros atostogos, t. y., 3 mėn., kai sąlygos irklavimui pačios geriausios, užsiėmimai nevykdavo.
Vasarą priversdavo atostogauti
R.Ožalinsko teigimu, kol Alytaus rajone dar buvo kultivuojamas irklavimo sportas, būta ir kuriozų. Nors irklavimas – vasaros sportas, jis buvo sugretintas su kitomis mokymo programomis: pritaikytos vasaros atostogos, t. y., 3 mėn., kai sąlygos irklavimui pačios geriausios, užsiėmimai nevykdavo.
„Atsakymus, dėl ko buvo žlugdamas šis sportas, težino vienas Alytaus rajono meras Vrubliauskas ir meno bei sporto mokyklos direktorė Abromavičienė. Iš neoficialių savivaldybės atstovų pasisakymų težinome, kad problemų yra daug ir jos neva yra intensyviai sprendžiamos. Taip tikina mero patarėjas Ramūnas Bielevičius. Patikina, praeina metai ir niekas nevyksta. Man, kaip ir visiems daugiškiams, liūdna nebematyti ežere baidarių, varžybų, kurios nuolat vykdavo“, – teigė vyras.
Jis iškėlė teoriją, dėl ko viskas žlugdoma: galbūt kažkam prireikė privačių pakrančių? Bet kam tuomet be reikalo dar investuoti milijoną eurų?
Direktorė nesupranta sporto?
Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos prezidentui Romui Petrukanecui problemos Dauguose yra žinomos. Pasak jo, viskas prasidėjo nuo to, kai buvo nuspręsta irklavimo bazę kartu su irklavimo būreliu prijungti prie meno mokyklos.
„Prastėjo 4 auklėtinius olimpinei rinktinei išugdžiusio trenerio Juonio santykiai su mokyklos direktore. Ji norėjo laikytis įprastos politikos: vasarą treneriai atostogauja. Tad galiausiai neapsikentęs, Juonys metė viską ir išvyko į Norvegiją. Kartu su juo žlugo ir irklavimo tradicijos Dauguose. Bandyta ieškoti kito trenerio, bet nesėkmingai. Kadangi mokyklos vidaus tvarka neatitiko sportinių principų, niekas ilgai neišbūdavo“, – paaiškino jis.
Pasak R.Petrukaneco, Daugai turi geras irklavimo tradicijas, gerą bazę, valčių, visuomet komplektuodavo pilnas grupes sportininkų. Jis pripažino ne kartą apie problemas kalbėjęs su Alytaus rajono meru, tačiau niekas taip ir nepasikeitė. Po bazės rekonstrukcijos tebuvo surengtos kelios varžybos, o galėtų Dauguose vykti ir Lietuvos čempionatai.
„Irklavimo sporte egzistuoja dvi problemos. Pirmoji – apleistos bazės, kurios veikia 14-oje Lietuvos miestų. Antroji – mažas trenerių atlyginimas. Jaunų į Daugus dirbti neprisikviesi“, – patikino R.Petrukanecas.
Šiuo metu Lietuvoje dirba 55 baidarių ir kanojų irklavimo treneriai. Šį sportą propaguoja apie 900 asmenų. Iš jų – 15-20 profesionalų. Vienas žymiausių – kanojininkas Henrikas Žustaustas, pernai tapęs Europos žaidynių čempionu.
Šiuo metu Lietuvoje dirba 55 baidarių ir kanojų irklavimo treneriai. Šį sportą propaguoja apie 900 asmenų. Iš jų – 15-20 profesionalų.
Šiuo metu Rio de Žaneiro olimpiadoje dalyvauja 6 sportininkai irkluotojai. Taip pat – 5 valtys, t. y., 10 sportininkų ir 1 pakaitinis. Irklavimas Lietuvoje išgyvena pakilimą.
Treneris leido savas lėšas
Iš Daugų kilusio Lietuvos olimpinės irkluotojų rinktinės kandidato Mindaugo Maldonio taip pat netenkina šiandieninė situacija.
„Labai liūdna dėl to, kas vyksta. Daugai ankščiau garsėjo kaip stiprių irkluotojų kraštas, kur vykdavo įvairaus rango baidarių, kanojų irklavimo varžybos. Tačiau irklavimas po truputį apmirė, o vėliau ir visai išnyko.
Dauguose su tėvais apsigyvenau nuo vienerių metų. Mokykloje daugelis klasės draugų lankydavo irklavimo treniruotes, tad ir aš pabandžiau. Kadangi tuomet buvome maži, tad ir inventorius atrodė labai geras – medinės valtys su plėve dengtu viršumi. Stipriausieji valdydavo raudonmedžio baidares, kurios buvo lengvesnės ir patogesnės. Turėjome nemažai jaunučių, jaunių čempionų. Draugai visada grįždavo su medaliais“, – teigė M.Maldonis.
Beveik kiekvieną arba bent kas antrą savaitgalį Mindaugas praleisdavo varžybose. Tačiau laikui bėgant darėsi vis sunkiau. Kartais sportininkai gaudavo maistpinigių, o kartais maisto turėdavo parūpinti treneris, motyvuodamas, kad atsilyginti jam galima bus pergale varžybose.
„Po to treneriui teko ne tik maistą pirkti iš savo lėšų, bet ir kurą, kad galėtume nuvykti į varžybas. Jis kentė dėl mūsų ateities, nes žinojo, kad turime potencialo tapti Lietuvos čempionais. Ir ne tik Lietuvos... Europos, pasaulio! Bet sunkiausia buvo, kai jam liepdavo vasarą eiti atostogų. Buvo net ir grasinimų panaikinti irklavimą, jei valdžia mus pamatys irkluojant vasarą. Tačiau mes, padedami tėvelių investicijų, vis vien irklavome“, – teigė jis.
Renovacija su trūkumais
Situacija Dauguose tik prastėjo: neliko pagalbinių darbininkų, tad valtis tvarkydavo patys vaikai.
Iki tol bazėje galėjome sutalpinti keturvietę baidarę. Po renovacijos jau nebe. Prieš tai turėjome gerą tvirtą grindinį. Po renovacijos ten buvo paliktas tik smėlis. Elektra nebuvo pajungta, laidai kabėjo bet kur.
„Turėjo vykti varžybos Dauguose. Pamenu, treneris paprašė penktadienį ateiti ir vietoj treniruotės padėti ruošti trasą. Tad dieną prieš varžybas, kuomet turime ilsėtis, mes buvome priversti pavaduoti bazės darbininkus. Arba kiekvieną žiemą valtis gabendavome į didžiąją bazę, nes baiminomės, kad sugrius stogas. Galiausiai treneris neiškentė, nupirko medžiagas ir jį sutvirtinome patys“, – Daugų irkluotojų kasdienybę nubrėžė Mindaugas.
Kai jis, baigęs mokyklą, išvyko į Vilnių, bazę nuspręsta atnaujinti. Po remonto, pasak vaikino, ji atrodė neblogai, tačiau nebuvo atsižvelgta į tokius dalykus, kaip, pvz., ar joje tilps valtys?
„Iki tol bazėje galėjome sutalpinti keturvietę baidarę. Po renovacijos jau nebe. Prieš tai turėjome gerą tvirtą grindinį. Nesvarbu, kad pro kiaurą stogą kartais ant jo susidarydavo balutės. Po renovacijos ten buvo paliktas tik smėlis. Elektra nebuvo pajungta, laidai kabėjo bet kur. Matėsi, kad tik dalis pinigų iš tikrųjų pasiekė bazę. Beje, jos naująją sieną išspirtų bet kas, atėjęs vogti valčių”, – tai, kad bazė buvo pastatyta ne pagal poreikius, patikino jis.
Tačiau didžiausią smūgį Daugų irklavimui sudavė J.Juonio „išprašymas“ iš trenerio pareigų.
„Treneris negalėjo vienas ilgai „vežti“, nes visą algą jis atiduodavo mums ir dirbdavo kaip ir už dyką. Tad kai pasitraukėme visi stipriausieji į Vilnių, krito ir jis. Sunku buvo Daugams, kai ši sporto šaka dingo. Tiek daug nuliūdusių mažų veidukų“, – teigė M.Maldonis.
Jis, kartu su kolegomis, bandė vesti derybas su vietos valdžia, siūlėsi suteikti, kaip šios sporto šakos profesionalas, pagalbą, tačiau kvietimo pokalbiui prie arbatos per dvejus metus taip ir nesulaukė.
Subūrė nepatenkintųjų grupę
Ne vieną Lietuvos čempiono titulų įvairiose rungtyse bei porinėse valtyse iškovojęs, suaugusiųjų Europos, pasaulio čempionatuose dalyvaujantis, kasmet rezultatus gerinantis M.Maldonis namuose turi virš 150 medalių.
„Geriausios mano dienos buvo praleistos irkluojant Daugų ežere su draugais. Mes kartu užaugome, kartu tapome stiprūs. Gaila, kad dabar vaikai negali to patirti“, – susimąstė jis.
Iš Daugų kilo daug žymių irkluotojų. Pvz., Rytis Ptašnykas, kuris buvo nemažai pasiekęs, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių paliko sportą. Taip pat Arnas Juonys. Dabar, be M.Maldonio, vis dar sportuoja Mantas Grikšas, Rokas Puzonas, Simonas Maldonis. Jie visi – Lietuvos rinktinių sąrašuose. Tai – daugkartiniai Lietuvos čempionai, užsienio čempionatų dalyviai, prizininkai.
„Sportuojame profesionaliai ir nesame apleidę irklavimo nuo pirmos dienos. Tai – mūsų gyvenimas, pragyvenimo šaltinis. Taip pat iš Daugų kilo ir Laurynas Mikailionis bei perspektyvioji Arina Kavaliauskaitė, kuri, deja, irklavimui Dauguose „mirus“, liko be sporto“, – patikino vaikinas.
Negalėdami taikstytis su tuo, kas vyksta, vietos gyventojai „Facebook“ sukūrė paskyrą „Daugai: čia gera gyventi?“. Joje keletą metų vyko diskusija tarp jų ir Alytaus rajono valdžios atstovų. Žmonės pyko, jog Daugai be baidarių – ne Daugai, o miręs miestas.
Kodėl reikėjo sporto ir meno mokyklas sujungti į vieną? Kodėl investuodami į irklavimo bazę pamiršo investuoti į pagrindą – trenerius? – tokius klausimus jie kėlė vienas po kito.
Svarstyta, jog vienintelis problemos sprendimo būdas – atskirti sporto ir meno mokyklas, įkurti skyrius su akademijomis. Ne vienam pasirodė, jog mero patarėjo R.Bielevičiaus dalinami pažadai yra „uždusinami iš viršaus“. Tikėtasi, jog po rinkimų situacija pasikeis, tačiau ji nepasikeitė.
Bazė degė
Alytaus rajono savivaldybės duomenimis, projektas atsiėjo 1 103 900 eurų. ES skirtos lėšos - 959 900 eurų. Irklavimo bazės atnaujinimo darbai truko beveik dvejus metus. Per ketverius metus po projekto užbaigimo papildomi remonto darbai buvo atlikti tik dėl draudiminių įvykių, t. y., 2015 m. įvykusio gaisro. Tačiau darbų kaštai kompensuoti iš draudimo bendrovės lėšų.
Alytaus rajono savivaldybės duomenimis, projektas atsiėjo 1 103 900 eurų. ES skirtos lėšos - 959 900 eurų.
Kasmet Alytaus rajono savivaldybei nenaudojamos irklavimo bazės išlaikymas kainuoja apie 2 500 eurų. Per 4 metus į rajono biudžetą ji sugebėjo „surinkti“ 27 100 eurų pajamų.
„ES lėšų panaudojimo efektyvumas yra kontroliuojamas. Visi projekto siektini rodikliai yra įvykdyti.
Didelė dalis plūdurų yra sandėliuojami Alytaus r. meno ir sporto mokykloje. Pontoninė baidarių prieplauka iškelta iš vandens, siekiant prailginti tarnavimo laiką, nes šiuo metu jos naudoti nėra poreikio. Irklavimo bazės pastatas dažnai naudojamas konferencijoms, seminarams, sportininkų stovykloms. Teisėjavimo bokštelis nenaudojamas, kadangi nevyksta varžybos“, – paaiškino Gintarė Jociunskaitė, Alytaus rajono savivaldybės Finansų ir investicijų skyriaus vedėja.
Pasak jos, Alytaus rajono savivaldybės taryba nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. likvidavo biudžetinę įstaigą Alytaus sporto centrą, siekdama pagerinti kūno kultūros ir sporto prieinamumą rajono gyventojams bei racionaliau panaudoti turimą turtą ir lėšas, skirtas sporto politikai formuoti Alytaus rajone. Neformalųjį moksleivių sportinį ugdymą perėmė Alytaus r. meno ir sporto mokykla. Atlikus šį žingsnį, jau pirmaisiais metais, savivaldybė sutaupė beveik 145 000 eurų.
G.Jociunskaitės teigimu, irklavimo treniruočių nutrūkimas nesutapo su projekto įgyvendinimu. Buvo norima ir toliau kultivuoti aukšto lygio irklavimo sportą ir organizuoti varžybas Dauguose, tačiau vien savivaldybės biudžeto lėšomis to padaryti nebuvo įmanoma, todėl ne kartą buvo tartasi su Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacija, tačiau finansinio prisidėjimo nesulaukta.
Neformalųjį moksleivių sportinį ugdymą perėmus Alytaus r. meno ir sporto mokyklai, jau pirmaisiais metais, savivaldybė sutaupė beveik 145 000 eurų.
„Jei sulauktume federacijos finansinio palaikymo, svarstytume galimybę irklavimą atgaivinti. Nors šiuo metu jis nekultivuojamas, Dauguose sudarytos visos sąlygos norintiems juo užsiimti“, – teigė ji.
Finansų ir investicijų skyriaus vedėjos teigimu, irklavimo varžybos Dauguose paskutinį kartą vyko 2012 m. Tuo metu irklavimo būrelį lankė apie 25 sportininkus.
Beje, nors irklavimui skirta infrastruktūra nenaudojama, prie ežero esantys suoleliai tarnauja kaip poilsio vieta įvairių renginių metu. Irklavimo bazėje esanti pirtelė veikia ir ji yra nuomojama.
