Opozicijoje esantys socialdemokratai tokią nuostatą kritikuoja ir sako besibaiminantys, kad gali nukentėti ne santuokoje gyvenantiems tėvams gimę vaikai.
Projekte šeimos sąvoką apibrėžia kaip „sutuoktiniai, taip pat jų vaikai (įvaikiai), kuriuos jie turi pareigą auklėti ir išlaikyti“.
Iki šiol įstatymuose šeimos sąvoka nėra apibrėžta – Konstitucija numato, jog santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu, šeima pripažįstama visuomenės ir valstybės pagrindu, tačiau nėra nurodoma, kokia ji.
Civiliniame kodekse atskiro šeimos apibrėžimo irgi nėra, bet skyriuje apie šeimos teisiniams santykiams taikytiną teisę numatomos sutuoktinių, taip pat tėvų ir vaikų teisės bei pareigos.
Sąvoka „šeima“ pirmą kartą apibrėžta tik Seimo patvirtintoje Valstybinėje šeimos koncepcijoje, kurioje šeima laikoma tik santuokoje gyvenantys žmonės. Tačiau čia esama ir apibrėžimo nepilna šeima – kurioje „santuokai pasibaigus vaikai yra netekę vieno ar abiejų tėvų“.
Šeimos politikos pagrindų projektą teikianti SADM teigia, jog jis parengtas siekiant apibrėžti šeimos politikos pagrindus, sudarančius prielaidas vykdyti „nuoseklią, konceptualią, ilgalaikę ir koordinuotą šeimos politiką“.
Šeimos politikos pagrindų įstatyme, be sąvokų apibrėžimo ir pagrindinių principų, kuriais remiantis turėtų būti vykdoma šeimos politika, numatyta steigti šeimos politiką formuosiančias atskiras institucijas – tarpinstitucinę Šeimos politikos komisiją, visuomeniniais pagrindais veikiančią Nacionalinę šeimos tarybą, Šeimos tarybos savivaldybėse.
Šeimos politikos koncepciją aštriai kritikavusi socialdemokratė Birutė Vėsaitė sako, jog teikiamos įstatymo nuostatos, dar labiau siaurinančios šeimos apibrėžimą, prieštarauja tiek Vaiko teisių apsaugos konvencijai, tiek Konstitucijai, tiek, anot jos, sveikam protui.
„Toks apibrėžimas prieštarauja ir elementariam sveikam protui. Tikiuosi, Seime bus pakankamai sveikos nuovokos jo nepriimti. Įstatymas į paribį nustums ir ne santuokoje gyvenančius tėvus su vaikais, ir išsiskyrusių tėvų auginamus vaikus“, – BNS sakė B.Vėsaitė.
Pasak B.Vėsaitės, jei formuojant šeimos politiką dėl lengvatų ar paramos ji bus teikiama tik į siūlomą sąvoką pakliūnančioms šeimos, bus diskriminuojami ne santuokoje gimę, vienišų tėvų vaikai.
„Visi vaikai valstybei turi būti lygūs, nepriklausomai nuo to, kokį asmeninį gyvenimą pasirinko gyventi jų tėvai“, – sakė parlamentarė.
Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros duomenimis, Lietuvoje nesusituokusiems tėvams 2008-aisiais gimė 28 proc. visų mažylių, o nuo 1990 metų Lietuvoje ne santuokose gimusių vaikų procentas šoktelėjo 4 kartus – nuo 7 iki 28 procentų. ES vidurkis – 35,1 procento.
