„Penkeri metai teismų, tikrai buvo nepigi advokatų kontora. Kiekvienas centas yra pagrįstas dokumentu. Man, kaip verslu neužsiimančiam, brangiai kainavo – dešimtys tūkstančių eurų. Mes manome, kad ši byla neturėjo pasiekti teismo. Po išteisinimo galėtų kompensuoti“, – BNS sakė A.Katinas.
Šiuo metu 63 metų politikas eina tarybos nario pareigas. Socialdemokratų partija šių metų kovą jį kėlė kandidatu į Utenos merus, bet jis nebuvo perrinktas.
A.Katinui byloje dėl žalos atlyginimo Vilniaus miesto apylinkės teisme atstovauja trys advokatai – Milda Markevičiūtė, Rimantas Simaitis ir Linas Kuprusevičius. Teismo posėdis numatytas antradienį.
Politikas prašo atlyginti ir neturtinę, ir turtinę žalą – advokato išlaidas, negautas pajamas už nušalinimo laikotarpį.
„Pavasarį vyko parengiamasis posėdis. Dabar nagrinės iš esmės. Visi trys atsakovų atstovai išreiškė poziciją, kad nepageidauja taikiai susitarti. Šio klausimo teismas net nekėlė“, – BNS sakė advokatas L.Kuprusevičius, paklaustas, ar bandyta pasiekti taikų susitarimą.
Per parengiamuosius posėdžius teismas paprastai pasiūlo šalims ginčą baigti taikiai.
Kaip atsakovas byloje yra Lietuvos Respublika, jai atstovauja Teisingumo ministerija, Generalinė prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Šiemet Lietuvoje įsigaliojo įstatymo norma, kai išteisintiems asmenims neretai kartu su išteisinamuoju nuosprendžiu priteisiamos išlaidos advokatui, patirtos per ikiteisminį tyrimą ir teismuose. Vykstant A.Katino procesui, ši norma dar negaliojo.
2021 metų vasarį Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad už piktnaudžiavimą anksčiau nuteistą A.Katiną išteisina.
Taip pat visiškai išteisinta ir šioje byloje dėl dokumento klastojimo pirmosios instancijos teismo nuteista buvusio ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus sekretoriato vadovė Džiuljeta Žiugždienė.
Anot Apeliacinio teismo, A.Katino veiksmai, prašant savivaldybės tarnautojo nuvažiuoti įvertinti Dž.Žiugždienės gyvenamojo namo stogo būklės, kreipiantis su prašymu į bendrovės „Utenos melioracija“ direktorių dėl stogo remonto ir žinant, kad ši įmonė nuolat dalyvauja savivaldybės viešuosiuose pirkimuose bei tarpininkaujant perduodant sodybos raktus, neabejotinai buvo privataus pobūdžio.
„Tokie veiksmai turi būti vertinami kaip viešųjų ir privačių interesų supainiojimas, bet ne kaip nusikalstama veika – piktnaudžiavimas tarnyba, už kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė“, – pažymėjo Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija.
Apeliacinio teismo vertinimu, bendrovės „Utenos melioracija“ direktorius pats netinkamai interpretavo susidariusią situaciją – A.Katinas nedavė nurodymo darbus atlikti neatlygintinai.
„Taip pat nenustatyta, kad tokiais veiksmais A.Katinas padarė didelę neturtinę žalą valstybei bei savivaldybei, o tai yra būtinasis piktnaudžiavimo tarnyba požymis“, – skelbė teismas.
Bylą nagrinėjusių teisėjų teigimu, taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad A.Katinas savo veiksmais sumenkino savivaldybės prestižą ir diskreditavo mero vardą, nes jau po viešai paskleistos informacijos apie tyrimą jis buvo dar kartą perrinktas meru.
Kasacinis procesas šioje byloje nevyko. Apeliacinio teismo verdiktas įsiteisėjo iškart.
