Tokius rezultatus parodė 2018–2020 metais atliktas tyrimas „NATRIJOD“, kurį, bendradarbiaujant su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), atliko Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikos, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto, Vilniaus medicinos draugijos mokslininkai.
Iš viso tyrime dalyvavo 1034 suaugę asmenys iš visos Lietuvos, kuriems nuo 18 iki 69 metų.
Jie turėjo užpildyti anketą su klausimais apie druskos ir maisto vartojimo įpročius bei į vieną indą surinkti visos paros šlapimą.
Projekto vadovas VUL Santaros klinikos Nefrologijos centro vadovas profesorius M.Miglinas atkreipia dėmesį, kad iki šiol tikslių duomenų apie druskos vartojimą neturėjome, todėl atliktas tyrimas itin reikšmingas – leis imtis pokyčių nacionaliniu mastu.
Dvigubai daugiau nei reikėtų
Du metus trukęs tyrimas atskleidė, kad Lietuvos gyventojai vidutiniškai per parą suvartoja dvigubai daugiau druskos nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Tai yra – 10 gramų per parą, vietoje rekomenduojamų 5 g.
M.Miglinas pastebi, kad tai tik vidurkis, tačiau dalis tyrime dalyvavusių gyventojų per parą suvalgo net 25 ir 30 g druskos. O rekomenduojamą kiekį – 5 gramus – suvartoja vos 12,5 proc.
„Tai parodo problemos mastą – beveik 90 proc. suaugusių Lietuvos žmonių vartoja per daug druskos“, – 15min sako jis.
Beveik 90 proc. suaugusių Lietuvos žmonių vartoja per daug druskos.
Profesoriaus teigimu, tokie rodikliai Lietuvai itin prasti, nes didelis druskos suvartojimas tiesiogiai siejamas su širdies ir kraujagyslių ligomis, o nuo jų Europoje kenčiame kone labiausiai.
„Visų pirma, druskos vartojimas yra susijęs su arterinio kraujospūdžio didėjimu – akcentuoja jis. – Bet ne tik su kraujospūdžio didėjimu. Druskos vartojimas ir tiesiogiai gali paveikti kraujagysles, širdį, inkstus bei šių organų susirgimo riziką, o tai veda prie trumpesnės gyvenimo trukmės ir didesnio mirtingumo.“
Pasaulyje 1,65 mln. mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų per metus priskiriama druskos vartojimui.
M.Miglinas pastebi, kad bent trečdaliu sumažinus druskos racioną, galėtume pasiekti reikšmingų rezultatų.
„Sumažinus druskos suvartojimą bent 3 g per dieną, būtų išvengta 12 proc. mirčių nuo insulto ir 9 proc. mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų, sumažėtų inkstų ligomis sergančių pacientų“ – sako jis.
Taip pat papildo, kad Lietuvai ši statistika ypač aktuali, nes šalyje apie pusė visų mirčių yra susijusios su širdies ir kraujagyslių ligomis.
Vyrai suvartoja daugiau
Tyrimas atskleidė ir daugiau informacijos.
Pavyzdžiui, tai, kad mažiau druskos suvartojama vakarų Lietuvoje, ypač tarp moterų.
Daugiausia jos suvalgo vyresni nei 45 metų amžiaus vyrai. Jų druskos suvartojimas reikšmingai didesnis nei jaunesnių vyrų ir moterų. O moterų druskos kiekis maisto racione nuo amžiaus nepriklauso.
Projekto vadovo teigimu, vyrai dažnu atveju suvartoja daugiau druskos dėl didesnės kūno masės. Kadangi jie santykinai daugiau valgo nei moterys, todėl su maistu daugiau gauna ir druskos.
„Atskira problema yra vyresnio amžiaus vyrai, jie tikrai nevalgo daugiau maisto nei jaunesni vyrai, bet druskos suvartoja žymiai daugiau – į tai reikia atkreipti dėmesį“, – sako jis.
M.Miglinas, komentuodamas tyrimo rezultatus, išsiskiria ir tai, kad beveik pusė respondentų nurodė, jog jiems trūksta informacijos, todėl jie patys nesiima jokių priemonių mažinti druskos vartojimą.
Valgydami maistą, papildomai jį sūdo net 60 proc. dalyvavusių tyrime.
Atskira problema yra vyresnio amžiaus vyrai, jie tikrai nevalgo daugiau maisto, nei jaunesni vyrai, bet druskos suvartoja žymiai daugiau.
Kita vertus, net ir žinodami, kad druska kenkia sveikatai, nelabai galime rinktis, ar ją vartoti, mat 75 proc. viso suvalgomo druskos kiekio yra apdorotame maiste: duonoje, mėsos ir pieno produktuose, sako M.Miglinas.
Todėl problemą reikia spręsti valstybiniu lygiu.
Europoje – vidutiniokai
Kaip atrodome kitų šalių kontekste?
„Mes priklausome prie tų šalių, kur dar tik tiriame populiacijos druskos suvartojimą. <...> Bet yra labai toli pažengusių šalių, labiausiai minimos – Suomija, Jungtinė Karalystė ir Australija, kur suvartojimas yra gerokai mažesnis ir siekia 6–7 gramus“, – sako jis.
Jungtinė Karalystė druskos kiekį maisto produktuose yra užsibrėžusi sumažinti iki 40 proc. Suomiai tokį rezultatą pasiekė per dešimtmetį.
Tačiau, pastebi profesorius, priklauso, su kuo lyginsimės.
Pavyzdžiui, Kazachstane vienas gyventojas per dieną vidutiniškai suvartoja net 19 g druskos, t. y. dvigubai daugiau nei Lietuvoje, Uzbekistane – apie 15 g.
Reikia žiūrėti savo šalies, nesižvalgyti į blogąsias ir judėti link rekomenduotino 5 g.
Europoje Lietuvą šiek tiek lenkia Vengrija, Čekija, Bulgarija. Čia gyventojai per parą vidutiniškai suvalgo 12 g druskos.
Į lietuvius šiuo klausimu panašūs ispanai bei italai, šiek tiek geresnius rezultatus demonstruoja Prancūzija.
Tad galėtume sakyti, jog esame vidutiniokai, komentuoja tyrimą atlikęs profesorius M.Miglinas.
„Tačiau reikia žiūrėti savo šalies, nesižvalgyti į blogąsias ir judėti link rekomenduotino 5 g. Be to, čia nebeužtenka vien žmonių pastangų, reikia veikti keliomis kryptimis“, – pabrėžia jis.
Tikslas – sumažinti trečdaliu
Norint pasiekti teigiamų rezultatų, nereikėtų imtis drastiškų priemonių, teigia tyrimo vadovas. Vietoje to, druskos racioną reikėtų mažinti palaipsniui.
Pavyzdžiui, išsikelti tikslą per keletą metų druskos vartojimą sumažinti trečdaliu. Tokį tikslą kelia PSO.
„Tą atlikti nėra lengva, nes maisto produktų pramonė turi nusistovėjusias technologijas.
Dėl to rekomenduojama mažinti palaipsniui, kad nebūtų toks šokas, t. y. 4 proc. per metus. Tai leistų adaptuotis vartotojo skoniui, tokį kiekį įmanoma pasiekti gamintojams, maisto pramonei“, – dėsto M.Miglinas.
Iš viso yra 12 maisto kategorijų, kuriose galima būtų sumažinti druskos kiekį.
Į šias kategorijas patenka duona, mėsos produktai, sūris, pusgaminiai, sriubos, košės, žuvies produktai, traškučiai, užkandžiai, viešojo maitinimo įstaigų maistas, padažai, prieskoniai ir bulvių produktai.
Iš pradžių Lietuvai rekomenduojama pasirinkti penkias jų ir bendradarbiaujant su maisto gamintojais palaipsniui pradėti mažinti druskos kiekį produktuose.
Prie to, pasak profesoriaus, turėtų prisidėti tiek maisto gamintojai, tiek valstybinės institucijos, tokios kaip Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir kitos. Prie informacijos viešinimo gali prisidėti ir visuomeninė veikla.
Atliktas tyrimas parodė, kad 88 proc. respondentų nurodė valgantys duoną ir net 92 proc. mėsą. Tokie rezultatai, M.Miglino manymu, išryškina kategorijas, nuo kurių galėtume pradėti.
Taip pat, jo teigimu, reikalinga šviesti žmones, užtikrinti, kad gamintojai ant produktų etikečių nurodytų druskos kiekį šimte gramų ir kuo plačiau informuoti gyventojus, kad šie rinktųsi produktus, kuriuose druskos kiekis neviršija 1,5 g (100 g).
Reikalinga didinti sveikesnio maisto prieinamumą, ribojimus ne tik maisto pramonės sektoriui, bet ir restoranams, kavinėms bei kitoms viešojo maitinimo įstaigoms.
„Mūsų tyrimas parodė, kad daugiau druskos suvartoja dirbantys žmonės. Tai galima daryti išvadą, kad dalis jų valgo mieste ar darbovietėje“, – akcentuoja jis.
Mūsų tyrimas parodė, kad daugiau druskos suvartoja dirbantys žmonės.
Jo manymu, svarbu sukurti tokią aplinką, kad vartotojas druskos kiekį savo maisto racione galėtų sumažinti ir be didesnių pastangų.
„Veikti galima keliomis kryptimis: ugdymo ir mokyklose tiekti maistą, kurio gamybai būtų naudojama mažiau druskos, riboti sūrių užkandžių prieinamumą, siūlyti vaisius, daržoves, sveiko maisto gaminimą įtraukti į ugdymo programas, taip pat renginiuose skatinti mažiau druskos turinčius produktus, darbovietėse skatinti darbdavius kurti palankią aplinką“, – priemones vardija jis.
Mažiau druskos skonio negadins
Gyventojams nereikėtų baimintis, kad maistas, sumažinus druskos kiekį jame, taps neskanus, sako VUL Santaros klinikos Nefrologijos centro vadovas.
Pasak jo, žmogaus receptoriai labai greitai prisitaiko prie maisto sūrumo, todėl, juos pripratinus prie mažesnio kiekio druskos, patiekalo skonis atrodys lygiai toks pat.
„Jeigu valgome sūresnį maistą, liežuvyje esantys druskos receptoriai truputį pasislepia ir mes nelabai jaučiame (druską – 15min).
Todėl, jeigu maiste yra šiek tiek mažiau druskos, tiems, kurie įpratę valgyti sūriai, atrodo neskanu, jiems pajausti skonį reikia didesnio dirgiklio.
Bet truputį sumažinus druskos kiekį, receptoriai vėl tampa jautresni – iš pasislėpusios būsenos jie sugrįžta ir įvyksta adaptacija.
Taip galima palaipsniui pripratinti vartotoją prie žymiai mažesnio kiekio – mažinant druską receptorių daugėja ir su mažiau druskos skonis jaučiamas tas pats“, – detalizuoja profesorius.
To pačio tyrimo metu buvo pastebėta, kad gyventojai nepakankamai įsisavina jodo. 52,3 proc. tyrimo dalyvių jodo vartoja per mažai ir tik 40 proc. dalyvių jo vartoja pakankamai ar net daugiau, nei būtina.
M.Miglinas ragina neskubėti pirkti jodo papildų, bet vartojant įprastą druską, rinktis juoduotą. Tuomet organizmas jo įsisavins pakankamai.
Dalyvauti norėjo ne visi
Lietuvoje tokio masto ir tikslumo tyrimas apie druskos vartojimą buvo atliktas pirmą kartą.
Atliekant tyrimą visa šalis buvo padalyta į tris regionus – centro pietryčių, šiaurės ir vakarų.
Tuomet proporcingai, pagal tame regione gyvenančių žmonių skaičių, buvo nustatyta reikalingų respondentų imtis.
Iš viso – 1034 suaugę asmenys nuo 18 iki 69 metų visoje Lietuvoje, 552 moterys ir 482 vyrai (nes moterų Lietuvoje gyvena šiek tiek daugiau).
Sudėtingoji šio tyrimo dalis, pasakoja M.Miglinas, buvo ta, kad gyventojai turėjo būti atrinkti visiškai atsitiktine tvarka ir savanoriškai sutikti dalyvauti.
Iš visų, į kuriuos buvo kreiptasi, dalyvauti sutiko 30 proc. žmonių, todėl reikėjo atlikti daugiau kaip 3 tūkst. skambučių.
„Tol kvietėme, kol prisisotino pagal apskaičiuotą imtį visuose regionuose. Dar buvo suskirstyta, kad būtų vienodai vyrų ir moterų, ir pagal amžių, kad nebūtų vien jauni ar vyresni“, – tyrimo eigą nupasakoja projekto vadovas.
M.Miglinas sako, kad surasti norinčių dalyvauti ne visada lengva, nes gyventojai nenori nieko daryti už dyką.
„Įsivaizduokite, atsikeliate ir visą parą renkate šlapimą, nieko už tai negaunate ir darote tai dėl mokslo.
Dėl to pasaulyje labai sunku atlikti tokius tyrimus. Pavyzdžiui, Olandijoje dirbo visas institutas ir surinko vos 300 dalyvių.
Atsisako ypač jauni vyrai, jiems niekas neįdomu“, – sako jis ir papildo, kad Lietuvos rodiklis – 30 proc. sutikusių dalyvauti žmonių – gana geras.
Atsisako ypač jauni vyrai, jiems niekas neįdomu.
Jo teigimu, yra ir kitų būdų tirti, kiek žmonės suvartoja druskos, tačiau daugeliu atvejų duomenys nėra tokie tikslūs, kaip tokio tipo tyrime – matuojant natrio ir jodo kiekį paros šlapime.
Jį rekomenduoja ir PSO.
Tyrimą finansavo Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo (VVSS) fondas. Iš viso jis kainavo apie 50 tūkst. eurų.
M.Miglino teigimu, kartoti tyrimą reikėtų po 5–7 metų.
