Užkliuvo lyginimas su naciais
Legendą apie Baltijos šalis paskelbė iš Latvijos kilęs, bet Maskvoje gyvenantis žurnalistas, poetas, vaizdo tinklaraštininkas Vadimas Avva. Įrašas jo paskyroje feisbuke pasirodė gegužės 9-osios, kuri Rusijoje minima kaip pergalės Antrajame pasauliniame kare metinių diena, išvakarėse.
„Rytoj gegužės 9 d. Mūsų tautiečiai, gyvenantys Latvijoje, Lietuvoje, Estijoje, būdami savo tėvynėje, o Baltijos valstybės yra lygiai taip pat rusų žemė, šiandien yra laikomi įkaitais“, – rašė V.Avva.
Jį tokioms įžvalgoms paskatino šios dienos traktavimas Baltijos šalyse ir sovietinių simbolių draudimas bei prilyginimas nacistiniams.
„Pergalės diena, nepaisant prievartinės asimiliacijos ir gyvuliško etnokratinio revanšizmo, Rygoje, Taline ir Vilniuje visada buvo pati masiškiausia šventė, kas neįtikėtinai supykdė dabartinę valdžią – vietos tautinių SS legionų palikuonis“, – aiškino įrašo autorius.
V.Avva išvakarėse spėjo, kad per šią dieną bus bandoma „atsigroti“.
Jam užkliuvo Latvijos valstybės saugumo tarnybos paaiškinimas, kad gegužės 9-ąją individualiai dėti gėlių ant žuvusiųjų per karą kapų nebus draudžiama, bet tai bus vertinama kaip atvira nepagarba ir netiesioginis dabartinių Rusijos nusikaltimų žmoniškumui bei karo nusikaltimų pateisinimas.
Taip pat – kad „draudžiama Z raidė, šv. Jurgio juostelės ir panašūs simboliai“, kad SSRS simboliai gretinami su nacistinės Vokietijos.
Panašiai prieš gegužės 9-ąją kalbėjo ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Jis skelbė, kad tą dieną žmonėms, norintiems kapinėse paminėti sovietų pergalę prieš nacius, tai nebus draudžiama, tik įspėjo, kad atvykstančiuosius pasitiks plakatai su informacija apie Rusijos karą Ukrainoje ir Antrąjį pasaulinį karą, pastebint veiksmų analogijas.
Paimtas iš metraščių
V.Avvos paminėtas terminas „rusų žemė“ (rus. „русская земля“) yra viena svarbiausių Rusijos tapatybės sistemos sąvokų.
„Toli gražu ne kiekvienai tautai būdingas toks etniškai apibrėžtos žemės sampratos akcentavimas, – yra rašęs istorikas Olegas Nemenskis. – Pavyzdžiui, sąvoka „prancūzų žemė“ atrodo dirbtinai sukonstruota – ji neaktuali prancūzų tapatybei, nei dabartinei, nei buvusiai.
„Rusijos žemė“, kaip svarbiausias apibrėžimas, buvo pažįstamas nuo XI a. ir išlieka aktualus iki šių dienų.“
Šis terminas neturi tikslaus apibrėžimo. Interneto enciklopedijoje „Wikipedia“ rašoma, kad jis buvo vartojamas senuosiuose rusiškuose metraščiuose ir turėjo dvi reikšmes.
Platesnę – nuo X iki XII a. pradžios tai buvo Senoji rusų valstybė – Kyjivo Rusia ar net senųjų rusų žemių ir kunigaikštysčių visuma. Ir siauresnę – nuo XII a. pr. iki XIII a. taip vadinta tik Pietų Rusios kunigaikštystė.
Taip pat skaitykite: Klastotė apie ukrainiečius: tai esą buvo tik teisinis terminas, ne tautos pavadinimas.
Kaip tik tuo metu (dėl tikslaus laiko nėra bendros nuomonės) atsirado Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK). Dauguma istorikų jos pradžia laiko monarcho valdžios susiklostymą Mindaugo valdymo metu (XIII a. antras ketvirtis), kai buvo suvienyta dalis baltų genčių žemių. Kitų nuomone, LDK susiformavo XIII a. prie feodalinės Lietuvos valstybės ėmus jungti senąsias rusų žemes.
Tad kalbėti, esą mūsų šalis buvo „rusų žemė“, ne visai tikslu, greičiau atvirkščiai. LDK jau nuo pradžių apėmė beveik visą dabartinę Lietuvą ir dalį dabartinės Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – jau visą Baltarusiją, greitai – ir didumą Ukrainos, dalį Rusijos (Smolenską, Brianską, Kurską), Lenkijos (Palenkę), ilgainiui – ir dalį dabartinių Latvijos bei Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė.
Net rusiškoje „Wikipedia“ rašoma apie „LDK valdžioje atsidūrusias didžiules Rusijos žemes“, kurios esą sudarė „jos teritorijos liūto dalį“ ir buvo vadinamos Lietuvos Rusia.
Dabartinė Rusijos Federacija (RF) apima įvairias teritorijas, kurios anksčiau nebuvo rusiškos, bet buvo užkariautos. Galima paminėti ne tik tokią autonominę teritoriją, kaip Tatarstano Respublika, bet ir pačios Rusijos teritorijas, pavyzdžiui, istorinį regioną Kubanę, kuriame nuo seno gyveno čerkesai.
Taigi net RF sudėtyje yra teritorijų, kurios visai nėra „rusų žemės“.
Svarbu sienos, ne istorinis teisingumas
Valstybės siena yra linija ir šia linija einantis vertikalus paviršius, apibrėžiantis Lietuvos Respublikos teritorijos – sausumos, vandenų, žemės gelmių, oro erdvės – ribas.
Taip pat skaitykite: Tikros sienos yra senos: Vytautas sieną su Maskva nustatė girdydamas žirgą Ugros upėje.
Pagal Valstybės sienos įstatymą, sausumoje ją žymi linija, einanti per tarptautine sutartimi nustatytus taškus, jūroje – linija, ribojanti teritorinę jūrą.
Valstybės siena gali būti pakeista tik Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi.
274,89 km (maždaug 40 km iš jų yra jūroje ir Kuršių mariose) ilgio tarpvalstybinė siena tarp Lietuvos ir Rusijos yra nustatyta dar 1997 m. pasirašyta sutartimi.
Šiuolaikinė tarptautinė teisė pripažįsta Lietuvą, Latviją, Estiją, Rusiją ar kurią kitą nepriklausoma pasiskelbusią valstybę, nepaisant jų dydžio, karinių ar ekonominių pajėgumų, savo tarptautiniu mastu pripažintose sienose. Jos nustatomos sutartimis, ne vadovaujantis „istorinio teisingumo“ principu.
Tad teiginys, kad Baltijos šalys yra rusų ar Rusijos žemė, yra klaidingas, atitinkantis Rusijos propagandą, paremtą didžiavalstybinės šovinistinės ideologijos dvasia.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
