Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2021 12 29

Istorijos, keičiančios darbdavio požiūrį: neregys Andžejus dirba kompiuteriu, o Gintarės nestabdo intelekto negalia

Žmonės su negalia – nori ir gali dirbti, tik reikėtų pradėti žiūrėti į tai , ką jie gali daryti, o ne susitelkti į tai – ko negali, įsitikinęs regos negalią turintis Andžejus Ravanas. Panašiai galvojair Gintarė su intelekto negalia – ji tikina tiksliai žinanti, ką gali daryti, kiek valandų per dieną geba kokybiškai dirbti ir ja patikėjęs darbdavys UAB „Palink“ yra tuo patenkintas. Paklausti, ar sunku žmogui su negalia įsilieti į atvirą darbo rinką, pašnekovai atskleidžia, kad vienareikšmio atsakymo nėra – priklauso nuo darbdavio,požiūrio, pasiryžimo, noro ir galiausiai – nuo paties negalią turinčio žmogaus.
Darbas iš namų
Darbas iš namų / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Negalia netrukdo dirbti

27 metų regos negalią turinčio Andžejaus darbingumas – 10 proc. Jaunas vyras nors ir nemato, tačiau negalia nestabdo jo nei siekti išsilavinimo, nei dirbti. „Turėjau nedidelį regos likutį iki 17 metų, bet po to jis krito iki 0. Nepaisant to, esu baigęs masažuotojo specialybę, taip pat baigęs socialinio darbo bakalauro studijas Šiaulių valstybinėje kolegijoje, o šio metu esu II kurso studentas Mykolo Romerio universitete, kur siekiu įgyti magistro kvalifikacinį laipsnį. Dirbti teko įvairiose vietose.

Pakuotoju Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos įsteigtoje įmonėje „Rekseda“, masažuotoju, telemarketingo specialistu. Tai buvo trumpalaikiai darbai, trukę apie pusmetį. Vėliau 4 metus dirbau įmonėje „Dialogas tamsoje“, kur aklinoje tamsoje vedėme renginius įmonėms arba pavieniams asmenims, šis darbas man iki šiol labai artimas, na o šio metu jau metus dirbu Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos informacinės aplinkos prieinamumo specialistu“, – pasakojo Andžejus.

Labai didelę vyro darbo dalį užima technologijos, jam tai patinka, nes tai tiesiogiai gerina savo ir kitų žmonių gyvenimo kokybę, savarankiškumą ir komfortą: „Tai ir nulėmė mano dabartinio darbo pasirinkimą. Šiuo metu testuoju interneto svetainių tinkamumą naudotis asmenims su regos negalia, o taip pat įvairią išmanią techniką, konsultuoju žmones su regos negalia. Man patinka dirbti su žmonėmis, tad dar viena mano veikla – radijo reportažų kūrimas laidoje „Aklas pasimatymas“. Pats kalbinu, o paskui montuoju reportažą. Įdomus tiek pats bendravimo procesas, tiek techninė dalis, medžiagos montavimas.“

Šiuo metu testuoju interneto svetainių tinkamumą naudotis asmenims su regos negalia.

Gintarė Gurskaitė nuo vaikystė turinti intelekto negalią, kurios darbingumas siekia 40 proc., šiuo metu dirba prekybos centro „IKI“ salės darbuotoja. Tiesa, darbo patirties ir moters įgūdžių spektras platus: „Aš dienos centre „Mes esame“ mokiausi įvairių dalykų. Turiu siuvėjos ir virtuvės pagalbinės darbuotojos specialybes. Kalbant apie darbo patirtį, daugiau nei metus esu dirbusi valytoja, vėliau aštuonerius metus pagalbine siuvėjos darbuotoja, tačiau nepavyko persikvalifikuoti ir teko išeiti, o dabar dirbu 0,75 etato salės darbuotoja prekybos centre „IKI“, – patirtimi dalijosi 42-ejų moteris.

Pašnekovė pasakoja, kad bene svarbiausias dalykas, norint įsidarbinti atviroje darbo rinkoje, kad darbdavys išgirstų, ką žmogus gali daryti. Nors Gintarė pati atkreipia dėmesį, kad dirba kiek lėčiau nei kiti, tačiau darbus stengiasi atlikti maksimaliai gerai ir tiek darbdavys, tiek ji yra patenkinti. „Aš esu truputį lėtesnė, negaliu dirbti taip greitai, kaip kiti – dirbu savu tempu. Taip pat ir su naujomis užduotimis – iš pirmo karto aš suprantu, ką man pasako, tačiau paaiškinti, ar parodyti paprastai man reikia kelis kartus, kad aš geriau viską suprasčiau. Tačiau mano pamainos vadovė tai supranta, kai reikia, padeda, paaiškina, puikus ir pats kolektyvas. Šiuo metu dirbu penkias dienas per savaitę po 6 valandas, planuoju dirbti kiek galėsiu, jei leis sveikata, nes dirbti aš tikrai labai noriu“, – tikino moteris.

Matyti galią, o ne negalią

Negalią turinčiam žmogui įsilieti į atvirą darbo rinką sunkiau, nei jos neturinčiajam, kalba Andžejus – tai lemia ne tik ribotos galimybės, bet ir pasitikėjimas. „Pavyzdžiui, aš negaliu vairuoti ar dirbti prie pramoninių įrenginių. Viskas priklauso nuo paties žmogaus ir mokėjimo save pateikti darbdaviui. Aš asmeniškai niekada neturėjau problemos susirasti darbą, bet jeigu mes kalbame apie atvirą darbo rinką, kiekvienas turi labai aiškiai žinoti, ką gali dirbti ir užtikrintai apie tai kalbėti su darbdaviu, priešingu atveju darbo pozicijos negausite“, – patirtimi dalinosi vyras.

Jis prisiminė savo darbo patirtį, kurią turėjo telemarketingo srityje. Andžejus pirmiausiai darbdaviui nusiuntė savo gyvenimo aprašymą, o kai jam paskambino, jis pasakė, kad yra neregys. Mergina, su kuria bendravo telefonu, labai sutriko, tačiau Andžejus nesuglumo ir nurodė, kad jis geba puikiai dirbti kompiuteriu ir paprašė suteikti jam bandomąją užduotį. „Jeigu kažkas jiems netiks, tikrai niekur nesikreipsiu dėl diskriminacijos ir tiesiog pasiieškosiu kitos darbo vietos. Mano prašymą patenkino ir jau kitą dieną, po kelių bandomųjų skambučių, turėjau darbą“, – pasakojo Andžejus.

Aš asmeniškai niekada neturėjau problemos susirasti darbą.

Gintarė teigė, kad susirasti darbą žmogui, turinčiam intelekto negalią, nėra lengva, tačiau su pagalba – tikrai įmanoma. „Galbūt tie, kas gerai moka naudotis kompiuteriu, susiranda darbą paprasčiau. Asmeniškai man ir keliems mano pažįstamiems įsidarbinti padėjo dienos centro darbuotoja Eleonora, taip pat daug prisideda ir Užimtumo tarnyba“, – kalbėjo pašnekovė. Moteris džiaugėsi galinti dirbti prekybos centre ir atkreipė dėmesį, kad profesinis užimtumas negalią turintiems žmonėms svarbus tiek finansiškai, tiek morališkai: „Man dirbti labai svarbu. Norisi tiek bendrauti, būti su žmonėmis, tiek kažko naujo išmokti – kaip ir kiekvienam žmogui.“

Pokyčiai juntami

Įsišakniję stereotipai, kad negali dirbti ir įsitraukti į visuomeninį gyvenimą keičiasi, tačiau, anot Andžejaus, ne taip greitai, kaip norėtųsi.

„Informacijos apie tai, ką sugeba negalią turintys žmonės, labai trūksta, todėl turi labai dirbti, norėdamas įtikinti darbdavį. Aišku, daug kas priklauso nuo konkretaus darbo. Turiu kelis pažįstamus neregius, kurie kuo puikiausiai jaučiasi atviroje darbo rinkoje, dirbdami programuotojais. Įvairūs stereotipai apie neįgaliuosius dar yra išlikę, tačiau, manau, kad valstybės mastu esame procese ir judame teisinga linkme, tik reikia laiko, kad pasikeistų žmonių mentalitetas bei suvokimas apie negalią turinčius žmones“, – svarstė pašnekovas.

Pasak vyro, žmonių su negalia įsitraukimas į darbo rinką yra neįkainojamas, nes žmonės tada jaučiasi visaverčiais valstybės piliečiais, moka mokesčius, o atlikdami savo darbą kuria pridėtinę vertę: „Žinoma, svarbus ir finansinis aspektas. Jis labai glaudžiai susijęs su psichologine būsena, kai tu jautiesi pats užsidirbantis ir turintis pajamų, gali planuoti kažką nusipirkti, taip pat jautiesi užtikrintas dėl savo ateities.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?