Apie šią laidą 15min pranešęs skaitytojas teigė norįs pasidalinti „įdomiu pastebėjimu apie BELSAT televiziją“:
„Štai čia yra istorinė pamokėlė apie Vilnių, ir, kas įdomiausia, tai baltarusių istorikas išsako savo mintis apie tai, kas įkūrė ir kas gyveno Vilniuje viduramžiais. Iš pradžių jis sako, kad Vilniaus vardas yra kilęs iš upės pavadinimo, kaip ir nieko tokio, bet toliau jis kalba apie tai, kad tokį pavadinimą davė baltarusiai. Toliau jis sako, kad Vilnių pastatė baltarusiai.
Bet filmuko finalas buvo tiesiog fejeriškas! BELSAT istorikas pasakė, kad istorija nežino miestų, kuriuos pastatė lietuviai. Primenu, kad BELSAT yra Lenkijoje. Kažkoks kazusas čia yra. Ar tokia to istoriko nuomonė gali būti priimtina?“
Laida eteryje pasirodė kovo 1 d. Ją baltarusių kalba galite žiūrėti čia:
Krivičių miestas – arba Kreivasis
Laidoje „Baltarusių istorijos paslaptys“ prof. A.Kraucevičius šįkart kalbėjo apie Vilnių kaip krivičių įkurtą miestą. Krivičiai yra rytų slavų genčių grupė, gyvenusi VIII–XII a. dabartinių Rusijos, Baltarusijos ir Latvijos pasienio kraštuose.
Anot istoriko, archeologiniai kasinėjimai, kuriuos tarpukariu vykdė baltarusių ir lenkų archeologai, parodė, kad pirmoji viduramžių gyvenvietė dabartinio Vilniaus teritorijoje buvo vadinamasis Kreivasis miestas, o jį įkūrė Polocko krivičiai, ką liudija ir pavadinimas.
Pradėjęs nuo to, kad Vilnius – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, o dabar Lietuvos valstybės sostinė – turi miglotą pradžią, o kalvotas jo kraštovaizdis sufleruoja, kodėl būtent šią vietą protėviai pasirinko miestui, profesorius kalba apie tai, jog, kaip manoma, pirmieji gyventojai čia kūrėsi dar akmens amžiuje, o viduramžiais, apie XIV a., miestas turėjo tris pilis.
„Senoji Vilniaus istorija menkai ištyrinėta dėl rašytinių šaltinių trūkumo. Iš kryžiuočių ordino kronikų žinoma, kad viduramžiais čia buvo trys pilys – Aukštutinė, Žemutinė ir Kreivoji. Iš archeologijos irgi negalima daug tikėtis, bet ne dėl mokslinių, o politiškai ideologinių priežasčių.
Tam tikras mintis kelia mažo upelio, kuris miesto centre įteka į Viliją (Nerį), pavadinimas, nes visoje Baltarusijoje senieji miestai kūrėsi vietose, kur mažas upelis įteka į didelę upę ir to mažojo pavadinimas sutampa su miesto pavadinimu. Polockas – Polota, Vitebskas – Vitba, Sluckas – Slučė. Tai kodėl miestas yra Vilnius, o upelis – Vilnia? (…) Tai kaip atsirado Vilnius? Ar verta tikėti legenda, kad Gediminas susapnavo sapną ir įkūrė čia Vilnių? Ar tai nutiko anksčiau? Kaip miestas vystėsi viduramžiais? Ir kas jį įkūrė – lietuviai ar baltarusiai?“ – tokia laidos įžanga, po kurios profesorius važiuoja į Vilnių ir toliau pasakoja savo teoriją jau vaikščiodamas miesto gatvėmis.
Visoje Baltarusijoje senieji miestai kūrėsi vietose, kur mažas upelis įteka į didelę upę ir to mažojo pavadinimas sutampa su miesto. Polockas – Polota, Vitebskas – Vitba, Sluckas – Slučė. Tai kodėl miestas yra Vilnius, o upelis – Vilnia?
A.Kraucevičiaus teorija tokia, kad Vilnių įkūrė krivičių gentis, vadinasi, rytų slavai – baltarusiai, tą esą byloja ir Kreivojo miesto, buvusio ant Kreivojo kalno (dabar – Trijų Kryžių), pavadinimas.
Tai ne pirma šio istoriko laida, pasakojanti tą pačią teoriją apie Vilnių kaip baltarusišką miestą, kurio istorija esą iki šiol pasakojama vienašališkai ir ne visai tiksliai.
„Pasakojimas ne kartą girdėtas“
Kaip sako Lietuvos istorijos instituto direktorius A.Nikžentaitis, ši teorija jau seniai yra žinoma ir laida tėra dar vienas įrodymas, kad užtenka verkti, jog tokie dalykai darosi, o reikia imtis labai konkrečių darbų.
„Dirbame, nes šie dalykai savaime neišnyks. Tokia teorija tikrai turi savo gerbėjų ratą, tai yra ir tam tikra dalies baltarusių tapatybės dalis. Su taip manančiais sunku diskutuoti, bet tai daryti būtina“, – teigė A.Nikžentaitis.
Šiuo metu yra parengtas projektas iš Baltarusijos pusės man koordinuojant, kuris vadinasi „Lietuva–Baltarusija: istorinio dialogo paieškos“.
Toks istorinis pasakojimas ne kartą jau girdėtas, sako istorikas, teiginiai nėra nauji, kaip ir iš to išplaukianti teorija, kas yra lietuvisai ir kas yra litvinai, kad tikrieji lietuviai yra dabartiniai baltarusiai, tad lyg ir savaime suprantama, kad tai jie įkūrė Vilnių.
„Šiuo metu yra parengtas projektas iš Baltarusijos pusės man koordinuojant, kuris vadinasi „Lietuva–Baltarusija: istorinio dialogo paieškos“. Institute dėliojama ilgalaikė programa, kuri bus veidrodinis šios baltarusiškos programos atspindys. Kadangi tos teorijos jau yra išsprūdusios iš istorikų rankų, tai šiuose projektuose numatome ir didelį žiniasklaidos dalyvavimą: tiek baltarusiškos, tiek ir lietuviškos“, – teigė A.Nikžentaitis.
Jis sakė pažįstąs A.Kraucevičių, kurį pavadino idėjų apie baltarusiškąjį Vilnių tėvu ir šios krypties ideologu, tvirtinančiu, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė visų pirma buvo baltarusių valstybė:
„Jis diskutuodamas su manimi švelnina savo idėjas, bet kalbėdamas vienas, sukalbės kaip pridera.“
A.Nikžentaitis sako siūlęs Baltarusijos istorikams įtraukti šį istoriką į būsimą projektą, tačiau jie nesutiko, vis dėlto vertindami A.Kraucevičių kaip radikalą.
Jis diskutuodamas su manimi švelnina savo idėjas, bet kalbėdamas vienas, sukalbės kaip pridera.
Projekto metu per kelerius metus ketinama surengti apie 12 apskritojo stalo diskusijų, dalyvaujant ir žiniasklaidai, pasitelkiant ir BELSAT, tut.by, „Naša Niva“ ir t.t.
Kada šis projektas pajudės, A.Nikžentaitis dar tiksliai negalėjo pasakyti – esą viskas parengta, tačiau su politikais derinama, kaip būtų galima jį finansuoti.
-
Kovos dėl Vilniaus istorinės atminties: nuo daugiakultūrinio miesto iki lietuviškos sostinės
-
Aliaksandras Lukašenka radijui „Echo Moskvy“: LDK buvo baltarusių valstybė, o lietuviai joje gyveno
-
Baltarusiai savo tapatybės ieško LDK. Kaip susitarti dėl istorinės atminties?
-
Intelektualų forumui „Liublino ketvertas“ staigmenų pažėrė ir koronavirusas, ir Lietuvos prezidentūra
-
Intelektualai buria Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos ir baltarusių tautos „Liublino ketvertą“
