Visą LGGRTC pažymą galite perskaityti čia.
Trečiadienį LGGRTC paskelbė pažymą, kurioje teigia, kad kontroversiškai vertinamas Jonas Noreika prisidėjo prie žydų gelbėjimo ir organizavo jų gelbėjimo tinklą. Pagrindiniu to įrodymu pažymoje laikomas jėzuito kunigo Jono Borevičiaus 1986-aisais Jungtinėse Valstijose pasakytas liudijimas.
Tokių liudijimų daug, beveik visi – prolietuviški
Vis dėlto istorikai linkę skeptiškai vertinti šį atradimą. Pasak Nerijaus Šepečio, panašių liudijimų dėl Sovietų Sąjungos įvairiais nusikaltimais kaltinamų asmenų ekstradicijos Jungtinėse Valstijose aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje buvo apstu, o beveik visi liudiję lietuviai pasisakė tautiečių naudai. Šį kunigo J.Borevičiaus liudijimą, visų pirma, derėtų vertinti būtent tokiame kontekste.
„Dauguma liudijo už savo tėvynainius, už savo tautiečius, jie palankūs kaltinamiesiems. Tai savaime suprantama, šioje vietoje reiškiasi solidarumas. Tokių paliudijimų yra buvę tokiose bylose ir čia tikrai nėra naujiena“, – pasakojo istorikas.
Niekas nenorėjo atiduoti savo tautiečių Sovietų Sąjungai į rankas, kur teisingo teismo tikrai nebuvo galima tikėtis ir grėsė politinis susidorojimas.
„Čia kalbama ne apie teisingumą, ne apie tiesą, ne apie teisę ir tikrai ne apie istoriją. Ir dabar čia, šioje vietoje ieškoti net ne atsakymo į klausimą, o paties klausimo, ką darė Jonas Noreika, būdų didžiausias nesusipratimas. Ir ką mes čia dabar skaitome? Mes skaitome ugningą pažymą, kad štai, Jonas Noreika gelbėjo žydus“, – teigė N.Šepetys.
Pasak Lietuvos istorijos instituto direktoriaus Alvydo Nikžentaičio, LGGRTC turėtų atsargiau elgtis ir nedaryti tokių išvadų, turėdami vos vieną šaltinį.
„Visų pirma, norėčiau pamatyti visą tyrimą, nes iš to, kas jau buvo paskelbta, turiu per mažai informacijos. Bet iš to, ką mačiau, aš tiesiog būčiau žymiai atsargesnis, nedaryčiau tokių išvadų“, – teigė istorikas.
Anot jo, tokius liudijimus reikia vertinti skeptiškai.
„Istorikams, kaip ir žurnalistams, galioja tas pats principas – tam tikras skeptiškumas liudininkų atžvilgiu, kurie liudija praėjus vos ne 50 metų nuo tų įvykių. Tai yra vienas momentas, nes reikėtų pakankamai gerai žinoti, kokiomis aplinkybėmis buvo duodami parodymai, apie ką buvo kalbama, pagaliau reikėtų išsiaiškinti liudininko ryšius su tuo, apie kurį liudijama. Šitas kritikos principas galioja visiems“, – tvirtino A.Nikžentaitis.
Istorikas atkreipė dėmesį, kad jei Jonas Noreika ir dalyvavo antinacinėje veikloje, tai jis turėjo taip gerai veikti, kad apie jo veiklą niekas nieko neįtarė.
„Jo atleidimo iš apskrities pareigų priežastys tuo metu buvo nurodytos visiškai kitos. Ten nieko nėra apie jo antinacinę veiklą, vienintelis nusikaltimas, kurį jis padarė, tai parašė kritišką tekstą apie Vokietiją, kurio net nespėjo atspausdinti, gestapas greičiau sužinojo“, – sakė Lietuvos istorijos instituto direktorius.
Norint kalbėti apie žydų gelbėjimą reikia ieškoti išgelbėtųjų
N.Šepetys tvirtino, kad tai, jog iš tokio liudijimo buvo parašyta pažyma apie Generolo Vėtros veiklą, jis, kaip istorikas, laiko dideliu apmaudu ir gėda. Anot jo, tokios informacijos pažymai toli gražu nepakanka.
„Būtų galima kokiam nors istorikui svarstyti – štai, radome įdomių dokumentų, šiuo atveju tik dokumentą, kuriuose dar vienas liudijimas, susijęs su tuo, kad Noreikos veikla karo metais buvo prieštaringa, štai, žmonės tvirtina, kad jisai buvo susijęs su antinaciniu pogrindžiu. Čia daugiausia, ką galima būtų sakyti, kad yra vėlyvų liudijimų apie tai. O ne tvirtinti, kad jis tiesiogiai gelbėjo žydus. Viskas. O dabar staiga rašoma pažyma, su tokiu tonu, taip pritempinėjant šaltinius prie istoriografinių teiginių, tuos teiginius radikaliai interpretuojant ir dar padarant tokias išvadas, ką suprato ir ko nesuprato Noreika, kad jis laikytinas antinacinio pogrindžio dalyviu, kad jis aktyviai prisidėjo prie žydų gelbėjimo, niekuo to nepagrindžiant“, – dėstė istorikas.
Jeigu tai būtų studento darbas, jis neatlaikytų kritikos ir būtų įvertintas labai prastu pažymiu. Tai labai gaila, kad genocido ir rezistencijos tyrimų centro vadovė pasirašė tokią pažymą.
Pasak N.Šepečio, LGGRTC pažymoje apie Joną Noreiką nepateikia nieko naujo, o apie jį iš minėto dokumento nieko nesužinoma. Tyrėjas tvirtino, kad jam gaila, jog LGGRTC vardu pasirodė nekritiškai parengta pažyma, kurioje sudėti įvairiausi nesusiję teiginiai ir citatos.
„Jeigu tai būtų studento darbas, jis neatlaikytų kritikos ir būtų įvertintas labai prastu pažymiu. Tai labai gaila, kad genocido ir rezistencijos tyrimų centro vadovė pasirašė tokią pažymą“, – apgailestavo jis.
N.Šepetys teigė, kad ši pažyma yra labai „aktyvus“ teiginys, o tokios pažymos įprastai rašomos ilgai, norint patikrinti visus faktus.
„Norint kalbėti apie kažkokią žmogaus veiklą, pirmiausia reikia rasti tuos konkrečius žmones, kurie yra išgelbėti, ir tų žmonių liudijimus. Tokiais išgelbėjimo atvejais, kai yra pirminiai tų žmonių, jų artimųjų liudijimai, tada tų nesuinteresuotų liudytojų liudijimai, kad štai šitie žmonės“, – sakė mokslininkas.
Pasak jo, tokiais atvejais, norint paskelbti vieną ar kitą žmogų gelbėjus žydus nuo Holokausto, egzistuoja tam tikros standartinės procedūros, veikiančios nustatant išgelbėjimus.
„Juk paprastai yra žmogus, kuris išgyveno. Turi būti konkretūs dalykai. O čia kažkokia mėgėjiška, visiškai gynybinė, apologetinė struktūra, kur norima tiesiog pasakyti: va, žiūrėkite“, – pasakojo istorikas.
Norint paskelbti vieną ar kitą žmogų gelbėjus žydus nuo Holokausto, egzistuoja tam tikros standartinės procedūros, veikiančios nustatant išgelbėjimus.
Tiesa, anot istoriko, analogiškai elgiasi ir norintys žūtbūt įrodyti Generolo Vėtros dalyvavimą žydų žudyme.
„Mes matome kitos pusės, vadinamųjų „nepriklausomų tyrėjų“, tai čia Evaldo Balčiūno ir Kulikausko darytuose tokiuose kvazityrimuose, kur paimami archyviniai dokumentai ir sakoma: va, Noreika šaudė Plungėje žydus. Irgi surandamos krūvos kažkokių dokumentų ir sakoma – štai jums įkalčiai, ir pavaroma kažkokių samprotavimų. Irgi panašiai viskas sudurstyta. Tai va, genocido tyrimų centras šitoje pažymoje panašius samprotavimus daro. Niekaip tarpusavyje nesusijusios citatos, sujungiamos griežtais interpretaciniais teiginiais“, – tvirtino N.Šepetys.
Pažymoje – nutrinta riba tarp istorijos ir politikos
Pasak istoriko, LGGRTC atveju istorinis ir mokslinis klausimas tapo politiniu. N.Šepetys apgailestavo, kad tyrimų centras įsitraukė į „kažkokį kvailą politinį žaidimą, kuriame reikia ramaus mokslinio tyrimo“.
„Vieną savaitę paskelbiami normalūs, akademiškai patikrinti duomenys, o kitą savaitę kažkokia juokinga, visiškai jokios akademinės kritikos neatlaikanti pažyma, nors to net pažyma neišeina vadinti. Labai apmaudu, nes tada žmonės, kurie nėra profesionalai, gali sakyti – žiūrėkit, čia nauji duomenys kažkokie. Normalu, kad tada informaciją pasigauna ir žurnalistai, ją skelbia, ir žmonės ima sakyti – štai, gelbėjo“, – teigė mokslininkas.
LGGRTC pažymoje cituoja vadinamąjį Antano Gurevičiaus sąrašą, kuriame esą suregistruoti žydus gelbėję asmenys. Pasak N.Šepečio, tai nėra patikimas istorinis šaltinis.
„Čia yra iš paskirų antrinių šaltinių, tai yra knygų, kurios nėra mokslinės, tekstų, kurie nėra moksliniai, atsitiktinių vietų sudarytas dokumentas. O Antanas Gurevičius yra buvęs savivaldos pareigūnas“, – pasakojo istorikas.
Anot N.Šepečio, šios pažymos atveju didžiausia problema ir ginčo objektas yra net ne J.Noreika, o neatsakingas dokumentų skelbimas.
„Jeigu yra rimta valstybės institucija, tai, sakau, geriau, kad ji taptų rimta istorine ekspertine institucija, nes dabar, panašu, kad šios institucijos vardu vyksta kažkoks cirkas“, – sakė jis.
Pažymą rašė D.E.Stancikas
LGGRTC direktorė Teresė Birutė Burauskaitė 15min anksčiau teigė, kad tyrimas prieš paskelbiant pažymą apsiribojo dokumento atradimu ir analize.
„Tai buvo šių metų liepos mėnesį, kai buvo Jonui Borevičiui atidengiamas paminklas Šiauliuose, kaip Šiaulių gelbėtojui ir tada ten, kadangi jis buvo jėzuitas, išaiškėjo, kad kunigų jėzuitų saugomas archyvas turi platesnę medžiagą apie žydų gelbėjimą, kaip kunigas žydus gelbėjo. Ir tame archyve buvo surastas šitas Jono Borevičiaus liudijimas“, – sakė T.B.Burauskaitė.
Pasiteiravus, ar atradus dokumentą jį tyrė ir nagrinėjo tik vienas istorikas, LGGRTC direktorė patikino, kad taip.
Anot jos, tyrimo ir pažymos apie Joną Noreiką autorius yra Dalius Egidijus Stancikas, pastaraisiais metais publikuojantis savo tekstus tokiuose portaluose, kaip tiesos.lt, slaptai.lt, alkas.lt, pozicija.org ir ekspertai.eu.
