Istorikas A.Kasparavičius: didžiausią paminklą Lietuvos Respublikos šimtmečiui jau turime

A.Kasparavičius LRT eteryje teigė, kad tarpukario Lietuvoje Vasario 16-osios aktas visai nebuvo sureikšminamas, nes į pirmą vietą buvo statomas 1920 metų gegužės 15 dienos Steigiamojo Seimo paskelbtas dokumentas, kuriame minimas Vasario 16-osios aktas.

„Nes būtent nuo tada pradėtas skaičiuoti respublikoniškas valstybingumas. Tas valstybės gimtadienis – gegužės 15 diena – buvo švenčiamas iki 1927-28 m. Tada buvo pagrindinės valstybės iškilmės. Ir tik vėliau, po autoritarinio režimo, kada nebeliko Seimo, kada nebeliko, kaip švęsti gegužės 15-ąją ideologiškai, tada Smetonos režimas vėl grįžo prie Vasario 16-osios akto“, – pasakojo istorikas.

Ano jo, „ypatingai Nepriklausomybės aktą konceptualizavo 1940-ųjų sovietų okupacija, kada mes netekome valstybės“. „Mes labai jautriai ir akivaizdžiai suvokėme, ko netekome. Ir tada iš tiesų tas Vasario 16-osios aktas, nebijau to žodžio, įgijo sakralinę vertę. Ir mes su tuo sakrališkumo jausmu praktiškai gyvenome iki XXI a. pradžios“, – sakė jis LRT laidoje.

Pasak istoriko, „ši diena turbūt yra ta diena, kada mes galime sakyti, kad Lietuvos Respublikos šimtmečiui yra pastatytas didžiausias paminklas“. „Visa kita jau taps antriniais dalykais“, – teigė jis.

Tai, kad Vasario 16-osios akto paieška buvo apipinta mitais ir legendomis, A.Kasparavičius įvardija kaip sovietinės okupacijos tam tikrą tęsinį. „Tie žmonės sovietmečiu įsivaizdavo, kad tas aktas kažkur turėjo būti labai smarkiai saugomas. O kad jis ramiai guli Vokietijos diplomatiniame archyve... Būtų dingusi visa ta romantika“, – sakė istorikas.

Primename, kad trečiadienį BNS paskelbė, jog Vokietijos diplomatiniame archyve rastas Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas lietuvių kalba.