Aukština kaip „sektiną pavyzdį“
Paminklas atidengtas trečiadienį. Kaip rašo vietos žiniasklaida, bronzinė 2,5 m statula pastatyta šalia Valstybinio I.Kanto universiteto Aukštųjų technologijų instituto pastato. Jo autorius – maskvietis skulptorius Adnrejus Slegkovas. Tai kiek mažesnė Vilniuje 1898-1915 m. stovėjusio paminklo kopija.
Lietuvoje M.Muravjovui Koriko pravardė prilipo po kruvino 1863 m. sukilimo malšinimo. Jo sprendimu mirtimi nubausti sukilėlių vadai ir sukilimo dalyviai tik prieš kelerius metus pagaliau buvo tinkami palaidoti Rasų kapinių koplyčioje, archeologams suradus jų palaikus sumestus ant Gedimino kalno.
Atidengiant paminklą Kaliningrado srities gubernatorius Antonas Alichanovas, be kita ko, pasakė, kad „tai buvęs ne tik išskirtinė istorinė asmenybė, bet ir sektinas pavyzdys“.
M.Muravjovas buvo carinės Rusijos valstybės veikėjas, Vilniaus generalgubernatorius (nuo 1863 m. gegužės 15 d. iki 1865 m., iki tol – Gardino generalgubernatorius). Į šias pareigas paskirtas numalšinti 1863–1864 m. sukilimą Lietuvoje. Pasižymėjo ypatingu žiaurumu, už tai vėliau ir pramintas „Koriku“.
Pabijojo „paminklų karų“?
Kaip rašo Lenkijos laikraštis „Rzeczpospolita“, būtent A.Alichanovas ir iškėlė idėją pastatyti šį paminklą. Ir ne bet kada – sausį, minint 160-ąsias sukilimo metines.
Iš pradžių jis siūlęs statyti statulą Lenkijos pasienyje, šalia vieno iš sienos perėjimo punktų.
„Nežinia, kodėl tos minties atsisakė, kaip ir nėra žinoma, kodėl nebandė to paminklo statyti pasienyje su Lietuva. Galbūt baiminosi „paminklų karų“ ir Lietuvos bei Lenkijos atsako pastatant savą paminklą.
Galų gale nusprendė įžeisti Lietuvą, pastatydamas statulą priešais konsulato patalpas“, – rašo „Rzeczpospolita“.
Šaiposi, kad pasimokė iš lietuvių
Lietuvos istorijos instituto direktorius, prof. Alvydas Nikžentaitis šaiposi, kad rusai nieko naujo šiuo savo žingsniu neišradę.
„Tai yra tas pats, kaip Džocharo Dudajevo aikštė Vilniuje, Ukrainos Didvyrių gatvė prie Rusijos ambasados. Rusija nieko naujo neišmoko, šiuo atveju galima sakyti, kad jie šiek tiek mokosi ir iš mūsų“, – įsitikinęs profesorius.
Istoriko teigimu, šis paminklas gal ne tiek lietuviams skirtas, kuriuos būtų sunku įtikinti M.Muravjovo „nuopelnais tėvynei“, kiek baltarusiams.
„Jie perkelia tą baltarusišką konkurenciją – „Muravjovas-Korikas – Kalinauskas“ į Kaliningrado teritoriją. Šiuo atveju įtarčiau, kad tai galbūt labiau orientuota į Baltarusijos kontekstą, nes ypač prieš Sukilėlių laidotuves Vilniuje šitų dviejų asmenybių priešprieša, kuris iš jų gerietis, o kuris – blogietis, buvo ypač plati diskusijų tema ten.
Manyčiau, kad tai ir yra šio paminklo atsiradimo kontekstas.
Jeigu manysime, kad rusų pusė yra protinga, tai mes turime dominuojantį laisvės naratyvą, kurio sudėtinė dalis yra 1863 m. sukilimas. O Muravjovas-Korikas yra vienas iš tų asmenų, kurie iš esmės kovojo prieš mūsų ir jūsų laisvę“, – teigė A.Nikžentaitis.