15min primena, kad požemiuose rastos Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro, taip pat Žygimanto Augusto pirmosios ir antrosios žmonų Elžbietos Habsburgaitės bei Barboros Radvilaitės karūnos.
Taip pat aptikta E.Habsburgaitės grandinė, medalionas, žiedas ir karsto lentelė bei B.Radvilaitės skeptras, valdžios obuolys, trys žiedai, grandinė ir dvi karsto lentelės.
Svarbu pabrėžti tai, kad atrastos karūnos nebuvo nešiojamos valdovams esant gyviems – jos nukaldintos po jų mirties ir buvo skirtos jiems kaip įkapės.
Apie šių radinių reikšmę Lietuvos istorijai ir tolimesniems tyrimams 15min papasakojo Vilniaus universiteto rektorius, istorikas Rimvydas Petrauskas.
– Kokia yra to radinio reikšmė mūsų valstybingumui, istorijai?
– Kažkuria prasme galima pasakyti, kad atrasta tai, kas buvo Vilniuje potvynių metu jau vieną kartą atrasta – 1931 metais, bet po to buvo pamesta ir kažkuria prasme tai atspindi keletą svarbių dalykų. Viena vertus, mes labai nedaug turime autentiškų daiktų iš šito laikotarpio – vėlyvųjų viduramžių. Kalba eina apie karališkąsias insignijas – daiktus, dėtus į valdovo laidojimo vietą. Buvo teisingai pastebėta, kad tos karūnos nebuvo nešiojamos, nebuvo naudojamos tiems valdovams gyvenant, tačiau buvo specialiai pagamintos jiems mirus.
Tai atspindi kažkuria prasme laidojimo ir pagerbimo praktiką tais laikais, bet kartu, kas turbūt svarbiausia mūsų valstybingumui, dar kartą parodo Vilniaus arkikatedros kaip tokio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės elito nekropolio vietą
